Fondiu moliūge

DSC_0547[1]

Mano nuostabai kadaise puikiai pavykęs bandymas, galybės konkursų prizininkas, kiekvieno rudens palydovas. Taip nutiko todėl, kad atradau naujovišką moliūgų auginimo būdą ir veislę, kuri nepavedė niekada, tai Ushiki Kuri (dar kitaip Hokkaido) moliūgėliai, mažučiai, tarsi vienas indas ir turintys minkštą žievę. Ir ypatingą, muskusu dvelkiantį, skonį.

Šis fondiu, kaip ir daugelis kitų, tinka vakarėliams ar romantiškam vakarui dviese. Seka tokia: 

Palyginu apatinę moliūgo dalį taip, kad jis stabiliai stovėtų ant lygaus paviršiaus. Nupjaunu kepurėlę ir su dideliu šaukštu atidžiai, kad neliktų sėklų, išskaptuoju vidų. Vidines sieneles gausiai patepu kambario temperatūros lydytu sviestu, užvožiu „kepurę” ir pašaunu skardoje ant kepimo popieriaus į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepu apie 30-40 minučių.

Kol kepa moliūgas, pasiruošiu fondiu masę:

200 ml neriebios grietinėlės

400 g tarkuoto Ementalio sūrio

kelias smulkintas skilteles česnako

200 ml balto sauso vyno

po žiupsnelį malto muskato bei jūros druskos

Viską gerai išmaišau puode ir šią masę pašildau, bet jokiu būdu neužverdu.

Į apkepusį moliūgą supilu masę, dedu ant maisto šildytuvo (kas kokį naudoja), luktelim, kol namuose pasklis dieviški aromatai ir tuomet mirkom pasirinktinai – duoną, daržoves, traškučius…

Pats skanumynas lieka pabaigai – moliūgo sieneles kabiname šakute ir mėgaujamės moliūgo minkštimu, prisigėrusiu puikaus kvapo ir skonio ingredientų.

Patarimas – jei naudosite maisto šildytuvą su žvakute, kaip nuotraukoje, po nupjauta moliūgo dalimi padėkite iš folgos iškirptą apskritimą, taip moliūgas neprisvils.

Parašykite komentarą