Naminė „Nomeda”

DSC_0072 (2)

Pagaliau… Pagaliau spėjau nufotografuoti bent kelis gabaliukus šio gardėsio. Tai vienas naujausių mano konditerinių atradimų, gimęs galvoje, bevoliojant Kalėdinius džiovintų vaisių saldainius. Tikrą „Nomedą” kartą per metus nusipirkdavau tam, kad įsitikinti, jog vaikystės skoniai lieka vaikystėje. Nebe tas saldainis ir nežinia kodėl :/ Todėl ir sugalvojau sulipdyti „Nomedą” iš kuo natūralesnių produktų. Tikrai nesitikėjau tokio nuostabaus rezultato, jei esate šio saldumyno gerbėjai – būtinai pasigaminkite jo namie. Tikrai smarkiai neišsitepsite, nereiks plauti gausybės indų, tereiks kantrybės. 

Vienai didelei „Nomedai” pagaminti reikės:

100 g žemės riešutų (be luobelės)

200 g tamsių razinų

100 g džiovintų slyvų (be kauliukų)

trupučio šilto vandens

3 storų vaflių lakštų

100 g juodo šokolado be priedų

50 g sviesto

Razinas ir slyvas pusvalandžiui užmerkiu šiltame vandenyje. Joms mirkstant, įkaitinu keptuvę ir joje apskrudinu žemės riešutus, jie turi patamsėti, bet jokiu būdu ne pajuoduoti. Iš spintelės traukiu virtuvinį kombainą, dedu S formos peilius smulkinimui, į indą suberiu apkeptus riešutus ir juos pasmulkinu. Ne iki miltų, tiesiog stambesniais gabaliukais. Riešutus suberiu į gilesnį indą ir tais pačiais smulkinimo peiliais sumalu iš vandens išgriebtus džiovintus vaisius. Turėtų gautis tiršto džemo konsistencija, jei masė per kieta – įpilu truputį vandens, kuriame mirko vaisiai. Gautą masę sudedu į indą su riešutais ir viską kruopščiai sumaišau.

Darbo stalą iškloju maistine plėvele, per vidurį dedu vieną vaflių lakštą, ant jo – pusę vaisių masės, ją peiliu tolygiai paskirstau po visą paviršių, vėl vaflį, vaisius ir vėl vaflį. Gaminį apsuku plėvele ir bent kelioms valandoms dedu į šaldytuvą, ant viršaus galima uždėti pjaustymo lentelę ir nedidelį svorį.

Šokoladą su sviestu išlydau metaliniame indelyje orkaitėje, įjungus 70-80 C. Maistinę plėvelę nuimu nuo gaminio viršaus ir šonų, ir konditeriniu teptuku sutepu šokoladą, stengiantis nepalikti jokių tarpų. „Saldainį” vėl dedu į šaldytuvą ir jau po valandos-kitos galima ragauti.

Laukti gardumynų sunku, bet kartais labai verta. Šis saldainis irgi prašo ilgesnio pabuvimo šaldytuve.

Prieš tiekiant supjaustau nedideliais gabaliukais. Laikau šaldytuve.

Beje, formuoti galima ant pusės vaflio lakšto, tuomet įdaras bus storesnis.

6 atsakymai į “Naminė „Nomeda””

  1. Bandžiau.skaniai gavosi.tik kita karta šeimyna prašė mažiau riešutų dėti

  2. 🙂 o jūs pabandėte orkaitėje ištirpinti ar tik galvojate, kad bus blogai? Pabandykite, tik ne kepimo, o nurodytoje temperatūroje. Taip išmokė a.a. močiutė konditerė, dalinuosi su visais alternatyva dviems puodams ir garams ant rankų ir veido. Jei jums tinka garai – jūsų valia.

  3. Bandžiau. Beveik gavosi. „Beveik”, nes vafliai sumirko nuo džemo ir suminkštėjo.. 🙁 Ar yra koks slaptas būdas , kad vaflis išliktų traškus?

    1. Labas, Asta. Visada liūdna, kai kas nesigauna, bet visada yra išeitis 🙂 Recepte minėjau, kad reikia storų vaflių lakštų, būna pirkti tokių itin storų, jie ir yra skirti gaminiams su pertepimais. Pabandykite paieškoti jų. Ir sėkmės 😉

Parašykite komentarą