Fermentuota mėtų arbata

img_20180816_1716048295816696929370099.jpg 
Dažnas klausia kokiu tikslu yra fermentuojamos vaistažolės ar kvapniosios žolės. Atsakymas itin paprastas – tokiu būdu ruošiamos žolės atskleidžia žymiai stipresnius aromatus ir skonius. Vaistažoles ir lapus rekomenduojama rinki vasaros pradžioje, tačiau mūsų darželių mėtos gali būti skinamos ir ruošiamos iki pat šalnų.
Mėtų lapai nuskabomi nuo stiebo ir sudedami į gilų indą. Imant po saujelę, lapai trinami tarp delnų ir suvoliojami į nedidelį kamuoliuką. Jis dedamas į sandariai uždaromą stiklainį, taip pat ir sekantis ir visi likę, vis paspaudžiant, kad liktų kuo mačiau oro tarpų. Didelis indas lapų puikiai telpa į pusės litro talpos stiklainį.

Stiklainis uždaromas ir kelioms dienoms paliekamas šiltoje vietoje, bet ne saulės atokaitoje. Po kelių fermentacijos dienų lapai ištraukiami iš stiklainio ir paskleidžiami ant kepimo popieriumi išklotos skardos ar džiovyklės stalčiaus. Toliau lapai džiovinami įprastai – orkaitėje ar spec. džiovyklėje. Sandėliuojami sausai ir vėsiai.

8 atsakymai į “Fermentuota mėtų arbata”

  1. Dar skaičiau, kad laikyti fermentuotas arbatas geriausiai stikliniuose induose. Šiemet baigiantis vasarai pamačiau, kad dar labai gražūs juodųjų serbentų lapai. Išbandžiau pirmą kartą fermentavimą. Puikiai pavyko ir labai skani arbata.

    1. Miela Irena, fermentuiju nuo 2 iki 5 dienų, priklauso nuo temperatūros viskas. Fermentacija įvykusi, kai atidarant dangtelį sušnypščia oras, kaip iš parūgusio kompoto 🙂

  2. Sveiki. Ar visas žoleles galima fermentuoti? Iki šiol fermentavau tik gaurimrtį. O pvz. kaip su raudonėliu, jo smulkūs lapeliai, ar galima? Gal geriau ko negalima fermentuoti?

Parašykite komentarą