Apyniai – drėgmę mėgstantys augalai, tad daugiausiai jų rasite paupiuose ar paežerėse. Ūgliai fermentacijai (dar kitaip rauginimui) tinkamiausi jauni, ne aukštesni, nei 10 centimetrų. Tai nuostabaus skonio užkandis, ragaujamas jau įpusėjus vasarai, bet dažniausiai išlaikomas iki žiemos, kai trūksta žalios spalvos ir probiotikų.Nupjautus ūglius perplaunu po šalto vandens srove, jie kimba prie pirštų, bet taip turi būtu, kibimas fermentacijos metu dings.
Patogiausia fermentuoti stikliniuose induose, kuriuos galima uždengti orui laidžiais dangteliais, oras yra būtina fermentacijos proceso dalis.
Ūglius sudedu į indą, šį sklidinai užpilu vandeniu, kuris išpilamas į matavimo indą. Tokiu būdu paskaičiuoju kiek reikės druskos.
1 litrui vandens reikia
1 valg. š. rupios, nejoduotos druskos
Druską, lėtai maišant, ištirpinu vandenyje ir gautu tirpalu užpilu apynių ūglius stiklainyje. Dengiu (neužsukant hermetiškai) dangteliu ir stiklainį dedu į tamsią, vėsią namų vietą. Labiausiai tinka rūsys, bet jei tokio neturite, tiks ir tamsiausia spintelė.
Įrūgę ūgliai valgomi kaip savarankiškas užkandis, jai kabinamos užtepėlės, gardinamos sriubos ir salotos.
