Firminė šaltsriubė su rūgštynėmis ir ridikėliais

edf

Artėjant šiltajam sezonui, perkratau savo receptų lobyną, ypač šaltsriubių.

Labai mėgstu jas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa“ (rožinė sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje rožinė sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas su įvairiais ridikais, ar pomidorais, ar jaunomis garšvomis ir kiaulpienių lapais. Lieku ištikima tik virtai bulvei 🙂

Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu.

Pirmiausiai išverdu kiaušinius, o kol jie kunkuliuoja, pasiruošiu daržoves: Toliau skaityti “Firminė šaltsriubė su rūgštynėmis ir ridikėliais“

Balti šaltibarščiai

DSC_1073

Aukštaitijos regiono šaltsriubė, mano vaikystės vasarų palydovė. Ir dabar teikiu pirmenybę jai, o ne raudoniems šaltibarščiams. Gaivi, kaip ir visos rūgščios šaltos sriubos. Gaminimui pasiruošiu

1l kefyro

2 trumpavaisius agurkus

Saujelę kapotų krapų

Pundelį svogūnų laiškų

Mažą indelį konservuotų rūgštynių (apie 150g)

4 kiaušinius

Kiaušinius verdu 8-10 min. nuo vandens užvirimo. Tuo metu puode stambiai sutarkuoju agurkus, supilu kefyrą ir rūgštynes, kapotus krapus ir svogūnus. Išvirusius kiaušinius staigiai atšaldau po krano srove, nulupu, perpjaunu per pusę. Keryfo masę pagal skonį pasūdau. Pilu į sriubos indus, dedu 2 skilteles kiaušinio, atskiroj lėkštėj kartais tiekiu virtų bulvyčių.

Patarimas – galima naudoti ir šviežias rūgštynes, jų reikės nemažo indo, tereikia jas supjaustyti ir užplikyti verdančiu vandeniu. Pilti į kefyro masę su visais skysčiais.