Žuvies pagardas žiemai

DSC_0194

Trys produktai, greitas paruošimas, ir šaltuoju sezonu, netikėtai užgriuvus svečiams, turiu galimybę paruošti ypatingai skanios silkutės/žuvies. Žinoma, šaltuoju sezonu netrūksta nei morkų nei svogūnų, bet taip faina turėt paruošto pagardo … Beje, jis labai dera ir su mėsiškais patiekalais.

3kg morkų  – sutarkuoju virtuvinio kombaino tarka

2kg svogūnų – riekelėmis supjaustau to pačio kombaino pjaustykle Toliau skaityti “Žuvies pagardas žiemai“

Rūkytas karšis

Image

Ar gali būt kas nors skaniau už ką tik išrūkytą žuvį? Tam, žinoma, reikia turėti rūkyklą ir pečkurį. Svarbiausia šiame patiekale yra šviežia žuvis, geri prieskoniai ir teisingos malkos.

Pečkurys kūreno alksniu, tikrai tobulas kvapas.

Pirmiausiai žuvį išdoroju – šakute nubraukiu žvynus ir katei atiduodu išimtus vidurius. Galvos nupjauti nereikia.

Vienam vidutiniam karšiui indelyje susimaišau Toliau skaityti “Rūkytas karšis“

Stroganina – dar kitaip češkavonė – prieskoniuota šaldyta skumbrė

Ceskavone

Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…

Rusijoje, iš kur yra kildinama “stroganina“ taip vadinama nuo žodžio “strogat“ – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂

Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi “ko nors“, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.

Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:

8-10 česnako skilteles

1 šaukštelį druskos

0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)

žiupsnelį maltų juodų pipirų

žiupsnelį maltų citrinpipirių

Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.

Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.

Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…

Pakaitalas tradicinei silkei – marinuota skumbrė

edf

Mes ją vadiname silkės pussesere, ir kaip būna su giminaitėmis – jos panašios, bet vistiek savitos.

Receptą kadaise radau rusiškame žurnaliuke, tokiame mažyčiame, atspaustame ant geltono šiurkštaus popieriaus. Šį žuvies paruošimo būdą pristatė močiutė, ta tikra tikra, su skarele ir prijuoste ant megztuko nuotraukoje. O močiučių receptai visada būna tobuli, iš tiekos patirties visada galima pasimokyti.

Ir pirmą kartą pabandžius gaminti silkės pakaitalą, silkės nebeperku. Ragavę sutartinai gyrė šią riebią, tvirtos tekstūros žuvį. O naudoju visur, kur naudodavau silpnai sūdytą silkę – sluoksniuoju su daržovėmis, dedu ant sumuštinių, laistau naminiu aliejumi ir pan. Gaila, kad šviežios skumbrės Vilniuje neturime galimybės nusipirkti, todėl perku šaldytą žuvį. Vaišių stalui gaminu Toliau skaityti “Pakaitalas tradicinei silkei – marinuota skumbrė“