Gruziniškai rauginti žali pomidorai

GruzPom

 Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau “kartą metuose“. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų.  Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti…  Toliau skaityti “Gruziniškai rauginti žali pomidorai“

Marinuoti česnakų žiedkočiai

DSC_1314

Nepamainomas šašlykų pagardas, labai mėgstamas vaikų dėl “kirmėliukų“ formos, jais tinka kabinti įvairius padažus.

Šią česnakų dalį sodininkai meta lauk, todėl reiktų išanksto perspėti, kad jie jums bus reikalingi, ir tai padaryt reikėtų apie gegužės galą.

Česnakų žiedkočius sutvarkau, nupjaunant žiedus ir lapkočių likučius, turi likti tik pats stiebas. Beje, peraugę stiebai bus nebeskanūs, marinuokite jaunuolius. Toliau skaityti “Marinuoti česnakų žiedkočiai“

Vytinti pomidorai aliejuje

Vytinti pomidorai
Vytinti pomidorai

Italai, sukūrę šį šedevrą, pomidorus džiovina saulėje. Esu bandžiusi bent apvytinti pomidorus karštom vasaros dienom lauke ir,  žinoma, nieko nepavyko, mūsų saulutė labiau šypsosi, nei kaitina. Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius.

Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o esant trūkumui perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Konservas prabangus, todėl rizikuoti neverta.

Toliau skaityti “Vytinti pomidorai aliejuje“

Žali rauginti pomidorai

edf

Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.

Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.

Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.

Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu Toliau skaityti “Žali rauginti pomidorai“