Saulėtas varškės apkepas

Apkepas

Kas galėtų pagalvoti, kad ciberžolė gali būti tikra ir nelabai 🙂 Mane tuo įtikino lauktuvių iš Maroko parvežusi Miglė. Ji pasakojo pirkusi ciberžolės miltelius kaimo turguje, kuriame turistai apsilanko itin retai. Džiovintas šaknis čiabuviai trynė į miltelius vietoje, primityviomis grūstuvėmis, supildami juos į iš laikraščio lapo susuktą tūtą. Tuomet prisiminiau kokius nerealius vietinius turgus prieš daugybę metų Karibų salose esame aplankę su kita Migle, vien nuo bananų įvairovės raibdavo akys, o kur dar visi egzotiniai vaisiai, prieskoniai ir gyvos mėsos skyriai…

Ciberžole buvau įpratusi spalvinti vištienos troškinius, ryžių garnyrus, sriubas, bet niekada nebuvau pajautusi tokio intensyvaus jos skonio, kokį turi tūkstančius kilometrų iki manęs keliavusi. Tačiau pati pirma mintis išbandyti miltelius kilo Toliau skaityti “Saulėtas varškės apkepas“

Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)

Ridikeliu pesto

Gal ir visai be reikalo pyko meška ant ūkininko toj pasakoj? Pamenat? – viršūnėlės ir šaknelės. Meškai atitekdavo “neskanioji“ daržovių dalis, bet baigiu įsitikinti, kad daržovės valgomos visos! Mano favorito pozicijų niekam neužleidžia morkų lapai, taip pat begaliniai džiaugiamės burokėlių, pastarnokų lapais, o kur dar sultingieji moliūgų stiebai ir nuostabūs žiedai… O pavasarinio virsmo proga pristatau dar vieną naujovę, mano išbandytą tik pernai. Ridikėliai šiemet šalto pavasario proga užaugino daug lapų, todėl labai mielai malu juos ir gaminu užtepėlę. Nesinori vadinti jos pesto, nes iš pesto čia belikęs tik gamybos būdas 🙂 Skonis irgi nieko neprimena, jis turi tik ridikėliams būdingo aitrumo, puikiai derančio su brandintu sūriu ir geros kokybės aliejumi.

Nedideliam indeliui užtepėlės naudoju: Toliau skaityti “Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)“

Ruginė jogurtinė duona

dsc_3932

Ir dar kartą su šilčiausiais linkėjimais Šlyninkų malūnui ir smagiąjam jo malūnininkui.  Pagaliau pavyko prisijaukinti jo ruginius miltus, pradėjau nuo burokų rauginimo, raugo duonai, o tuomet jau kibau į juodąją duonelę. Mūsų namuose duona valgoma ne itin dažnai, bet ši tiesiog tirpsta. Gal dėl to, kad skonis nostalgiškas, primenantis vasaras pas draugių močiutes kaime ir tokią duoną su niekaip nesukramtomu lašinuku ir šviežiai raugtu agurku. Man pakvipo vasara…  Toliau skaityti “Ruginė jogurtinė duona“

Bananiniai varškėčiai

????????????????????????????????????

Varškėčių receptų gyva galybė, ir internete, ir net senose kulinarinėse knygose aprašomi ir paprasti, ir įmantrūs varškėčiai. Turbūt kiekviena šeimininkė pasirenka gamybos būdą atsižvelgdama į šeimynos skonius. Esu aprašiusi labai gardžią varškėčių tešlą (receptas čia), gaminant su manais labai svarbu, kad tešla pastovėtų, manai išbrinktų. O kai norisi greitai, skaniai ir kvapniai papusryčiauti ar pavakarieniauti, kepu štai tokius varškėčius. Toliau skaityti “Bananiniai varškėčiai“

Šakšuka arba pomidorinė kiaušinienė

Shakshuka

Pomidorai noksta šiltnamyje, dėžutėse namie. Norisi atsivalgyti to tikro skonio iki soties, todėl mūsų virtuvėje šiuo metu karaliauja senjorai pomidorai. Rytui, ypač tokiam tingiam ir lietingam, paruošiau šakšuką – labai populiarų Izraelyje patiekalą. Ragavau jo, besilankydama ten prieš daugelį metų, bet tuomet kažkodėl jis man atminty neužsifiksavo. O prieš kelis metus kartotoje kelionėje įsimylėjau šį skonį. Daugelyje šaltinių rašo, kad patiekalui naudojami pomidorų savo sultyse konservai, bet šį variantą palieku šaltajam sezonui, o dabar švieži. Tikri. Raudoni ir geltoni. Ir maža paslaptis – termiškai apdorotuose pomidoruose yra daugiau likopeno nei šviežiuose, sako sveiko mitybos specialistai. O likopenas prailgina jaunystę! 😉 Toliau skaityti “Šakšuka arba pomidorinė kiaušinienė“