Stroganina – dar kitaip češkavonė – prieskoniuota šaldyta skumbrė

Ceskavone

Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…

Rusijoje, iš kur yra kildinama “stroganina“ taip vadinama nuo žodžio “strogat“ – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂

Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi “ko nors“, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.

Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:

8-10 česnako skilteles

1 šaukštelį druskos

0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)

žiupsnelį maltų juodų pipirų

žiupsnelį maltų citrinpipirių

Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.

Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.

Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…

Gruziniškai rauginti žali pomidorai

GruzPom

 Originalus, mažai praktikuotas ir visiškai negirdėtas Lietuvoj receptas. Gaminu juos tada, kai rūkai jau grąsina pakirsti pomidorus, tuomet skinu žalius vaisius ir iš jų gaminu daug gardumynu. Šiuo būdu pomidorų gaminu nedaug, kaip sakau “kartą metuose“. Išraugiam, suvalgom ir laukiam kitų metų.  Esu bandžiusi išrūgusius kimšti į stiklainius ir laikyti per žiemą, deja, po mėnesio jie jau nebebuvo tinkami valgyti…  Toliau skaityti “Gruziniškai rauginti žali pomidorai“