Pavasarinės salotos su kiaulpienių ir garšvų lapais

edf

Šiemet pavasaris su saule žeme ridinėjasi, tokio greito sprogimo ir augimo nepamenu. Rodosi ką tik gulėjau su fotoaparatu žibučių pievoje, o jau ir šalpusniai šiepiasi, ir net laukinė vynuogė, visada flegmatiškai pasitinkanti pavasarį, ėmė ir atvėrė pumpurus. Norisi atsivalgyti tos žalumos, todėl vienas dažniausių patiekalų ar garnyrų ant mūsų stalo pavasarį – salotos. Daržovių skonis kol kas ne itin primenantis vasarinį iš šiltnamio, todėl stengiuosi naudoti rudeninio derliaus skanumynus – ridikus, ropes, burokėlius, morkas.  O šiandien – su pomidoru, atsivežtu iš Italijos pietų. Taip taip, lagamine visada randu vietos tikriems skoniams 🙂

Laukinių augalų lapus dažnai rekomenduoja nuplikyti karštu vandeniu, man visgi priimtinesnis šviežias, kad ir karstelėjęs skonis ar kietesnis lapelis. Apdoroju vieninteliu būdu – sumaigau juos, kad išsiskirtų sultys.  Toliau skaityti „Pavasarinės salotos su kiaulpienių ir garšvų lapais”

Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis


DSC_1220

Idėją parsivežiau ir tetos Irenos, jos pasakojimas apie sumuštinius su pienėmis smarkiai įkvėpė ir paskatino pamąstyti su kuo dar tiktų ruginė duonos riekelė ir naminio sviesto gabaliukas?

Pienių žiedai – žiedus reikėtų skinti vidurdienį, kai jie labiausiai išsiskleidę. Žiedai praplaunami po tekančiu vandeniu, gerai nusausinami popieriniuose rankšluosčiuose, skabomi geltonieji žiedlapiai ir lengvai įspaudžiami į sviestą. Jei norisi pienių medaus skonio, žiedų nereiktų plauti, tik paskleisti ant balto audinio ir luktelti valandą-kitą, tuomet vabaliukai išsivaikščios, o žieduose esančios žiedadulkės suteiks ypatingo skonio. Man patiko ir truputis druskos. Jokio kartumo žiedlapiuose ištikrųjų nėra. Toliau skaityti „Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis”