Šokoladiniai meduoliai

OLYMPUS DIGITAL CAMERANusileido ant žando šiandien ryte sniego kąsnis, kaip šaltas bučkis. Ir prisiminiau kaip smarkiai pasiilgau sniego ir kaip džiaugiuosi, kad jis pagaliau atvyko. O tada jau mintis po minties – sniegas yra Kalėdos, Kalėdos yra dovanos, dovanos yra valgomos, valgomi yra meduoliai, o galop iš atminties stalčiaus iškrito paskutiniu metu dažnai kulinariniuose kanaluose sutinkami  tarsi sniege išsivolioję meduoliai, o meduoliai juk irgi Kalėdos! Netrukus paskelbsiu įrašą apie valgomas dovanas, ir jų tarpe šiemet jau puikuosis ir šie skanuoliai.

Meduoliams buvo skirtas bandymas, dalis jų dvi savaites svečiavosi šaldytuve, dalis popieriniame maišelyje duoninėje, o paskutiniai bandomieji gulėjo lėkštėje ant valgomojo stalo. Pirmos dvi bandomųjų grupės neprarado pirminių skoninių savybių, liko tokie patys gardūs ir minkšti. O paskutinieji valgomajame rimtai apdžiuvo, bet mano nuostabai viduje liko visiškai nepakitę, tokie patys tirpstantys burnoje ir ta kieta kepurė buvo net skanesnė, jei meduolius valgėme su arbata. Žodžiu, drąsiai galite juos dovanoti nesibaimindami, kad dovana po kelių dienų praras formas ir turinį, nors įtariu, kad šie meduoliai yra iš serijos “paragavęs negali sustoti“ :)

Toliau skaityti “Šokoladiniai meduoliai“

Aviečių actas ir ką su juo veikti

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Apie actą esu rašiusi nemažai, dalyvavau keliose diskusijose su medikais, mokslininkais ir sveikos mitybos specialistais, ir visi vienbalsiai gyrėme naminius fermentuotus actus. Bet šiandien noriu pristatyti vieną naujesnių gyventojų mano lentynose.

Avietinio acto idėją aptikau viename forume prieš Kalėdas, kai potencialių dovanų sąraše forumietė pasidalino šia idėja. Kadangi prieš žiemos šventes apie šviežias uogas galima tik pasvajoti, nusprendžiau palaukti kitos vasaros. Ir kai jau turgaus prekystaliai nuraudo uogomis, prigriebiau kilogramą aviečių, o prekybos centre užsukau į bakalėją. Pirkau 4 rūšių acto, mat labai knietėjo padaryti eksperimentą. Ir štai, kilogramą uogų padalinau į keturias lygias dalis, jas subėriau į litrinius stiklainius ir kiekvieną užpyliau  Toliau skaityti “Aviečių actas ir ką su juo veikti“

Sūriai aliejuje

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prieš darydama tvarką kurioje nors namų kertėje, visada prisimenu garsiąją frazę apie atvažiuojantį revizorių :) Esu akyla revizorė, dėl suprantamų priežasčių šaldytuve labiausiai. Mėgstu suktis virtuvėje ir gaminti šviežią maistą, tačiau dėl šviežumo ar galiojimo laiko keliantį įtarimą maistą šaldytuve be skrupulų atiduotu komposto globon. Ir kėkštai tuomet iš šuns maisto nevagia, ir po metų-kitų turiu puikaus juodžemio gėlėms vazonuose, puikus tas gamtos mainų ratas.

Spaudžiu gardžius sūrius, kai tik gaunu didesnį kiekį kaimiško pieno, imuosi gamybos. Recepto nesu aprašiusi, gaminu su fermentu, kurio pavadinimas kelia nemalonias emocijas (jei nebijote, paskaitykite lietuvių kalbos specialistų šedevrą čia). Tačiau šiandien norėčiau pasidalinti idėja kaip šaldytuve liūdinčio sūrio, kad ir pirktinio, gyvenimą pailginti, o ir pasilepinti naujais, kiekvieną kartą kitokiais, skoniais.

Taigi, jei revizijos metus randu liūdno sūrio. Arba randu nusipirkti nebrangaus ožkos pieno sūrio ar pasigaminu didesnį kiekį naminio, sūrį supjaustau nedideliais kvadratėliais.  Toliau skaityti “Sūriai aliejuje“

Ruošinys silkės ar keptos žuvies gardinimui

DSC_0194

Beprotiškai pasiilgau vieno žmogaus, o imant domėn, kad jis yra žvejas, prisiminus jį, prisimenu ir ežeru, ryto ūkanom ir ajerais kvepiančią lydeką… Nekalbant apie tai, kad ir pati neseniai ištraukiau (man) rekordinio dydžio karšį, kurį mūsų miško rūkykloje obeliniu dūmu dūmijom ir išdūmijom fantastišką skonį. Rūkytą žuvį mes įpratę valgyti, palaistę ją citrinos sultimis, be jokių pagardų ir duonos. Tačiau galybei kitų, tame tarpe ir jūrinių, žuvų ruošti rudeniop gaminu ypatingai patogų reikalą. Trys produktai, greitas paruošimas, ir šaltuoju sezonu, netikėtai užgriuvus svečiams, turiu galimybę paruošti ypatingai skanios silkutės/žuvies. Žinoma, šaltuoju sezonu netrūksta nei morkų nei svogūnų, bet taip faina turėt paruošto pagardo … Beje, jis labai dera ir su mėsiškais patiekalais. Anksčiau pagardą gamindavau su pirktiniu pomidorų padažu, bet progresas nestovi vietoje, ieškant natūralesnių skonių, jau kelis metus naudoju įnokusius, saulės nubučiuotus pomidorus.

3kg morkų  – sutarkuoju virtuvinio kombaino tarka

2kg svogūnų – riekelėmis supjaustau to pačio kombaino pjaustykle Toliau skaityti “Ruošinys silkės ar keptos žuvies gardinimui“

Obuolių pagardas “Obgardas“

OLYMPUS DIGITAL CAMERAAš ir pati dažnai sakau, kad daiktai turi būti vadinami savo vardais, tačiau kulinarijoje man patinka sudarinėti pavadinimų naujadarus ir maistą vadinti kiek lietuviškiau. Ir niekuo neįžeidžiant originalių receptūrų, nes aš jas visada koreguoju. Na, argi ne šauniai skamba moliejus (moliūgų aliejus), pomdžemas (pomidorų džemas), šergardas (šermukšnių pagardas), kiaušrūkiai (rūkyti kiaušiniai), maragurkai (marinuoti agurkai),  burjuostės (burokų juostos)? Ir tai tik keli mano kolekcijos nariai.

Panašiai atsitiko su čatniu, kelis metus gaminu šį tamsų obuolinį gardėsį, tačiau niekaip neįpratau, kad tai “čatnis“, juolab maniškis labai toli nuo indiškojo originalo – visų pirma viską smulkinu iki obuolienės konsistencijos, nededu anyžių, imbiero ar kitų rytais dvelkiančių prieskonių. Maniškis yra su mūsų džiovintom slyvom, mėlynaisiais svogūnais ir obuolių actu bei mano švelniai vadinamas obgardu :)

Kaip ir klasikinis čatnis, obuolių pagardas puikiai tinka su mėsiškais ar paukštienos patiekalais, sūriais, jūrine žuvimi. Skonis tinka ne kiekvienam, todėl naujai ragaujantiems šį skonį, obgardą tiekiu mažame indelyje šalia lėkštės. Toliau skaityti “Obuolių pagardas “Obgardas““

Džiovintos voveraitės

voverušk

Vasaros baigtuvių aktualija – derliaus paruošimas žiemai. Tai jau galima sakyti mano gyvenimo būdas ir viena mėgstamiausių temų, turiu laimę gyventi name su dideliu rūsiu ir erdviomis lentynomis konservams ir dviem šaldikliais, kuriuose galiu saugoti šviežius krapų ar kalendrų lapelius ir uogas. Bet kaip jau ne kartą minėjau, labiausiai mėgstu džiovinimą. Tiek vaisių – obuolių, kriaušių ar slyvų, tiek daržovių – pomidorų, paprikų ar baklažanų. O kelis pastaruosius metus susižavėjau džiovintų voveraičių skoniu ir vartojimo spektru, ypač tuomet, kai kilo mintis jas sumalti. Dauguma tikrai esate girdėję apie voveraičių vaistines savybes, smarkiai nesiplėsiu, bet voveraičių milteliai virtuvėje yra absoliutus gėris. Dėl to, kad jie kompaktiškai gali būti laikomi indeliuose ar popieriniuose maišeliuose, kad gali būti vartojami kaip intensyvus prieskonis sriuboje, padaže, troškinyje ir kad taip gražiai nudažo gaminamą maistą.    Toliau skaityti “Džiovintos voveraitės“

Naujoviškas agurkų konservavimas II

Agurkai2

Neįtikėtino populiarumo sulaukęs receptas prašosi naujo aprašymo, prasidėjus konservavimo sezonui tiesiog fiziškai nebespėju atsakyti į jūsų klausimus, komplimentus, pabambėjimus ar euforiją :)

Žinote, kad mėgstu supaprastinti matavimo vienetus ir gamybą, todėl per kelerius metus ištobulinau šį receptą iki man priimtiniausio ir labiausiai taupančio laiką.

Agurkų nė nesveriu, pasiruošiu tiek kiek turiu, užpilu juos giliame inde, puode ar maistiniame kibire šaltu vandeniu ir nupildama pamatuoju to vandens tūrį.

Toliau skaičiuoju sekančiai: Toliau skaityti “Naujoviškas agurkų konservavimas II“