Mėlynieji margučiai – keturi variantai viename nuovire

Labai svarbu išmokti kantriai laukti. Ir nesvarbu ko, ir kad ir pusę metų – susitikimo su mylimu žmogum ar švenčių. Tik tuomet įvertini susitikimo ar tam tikros dienos atėjimo prasmę, emocijos išsigrynina ir mintys tampa skaidrios. Vienas laukimas ką tik išsipildė, o kito su dideliu malonumu laukiu sekantį Sekmadienį, esu iš tos mažumos, kuriems Velykos yra svarbesnė šventė nei Kalėdos. Mane artimiau pažįstantys žino kodėl, o jums paatvirausiu tiek, kad prisikėlimo pasaka man gražesnė, nei gimimo.

Velykas repetuoju, visada. Visada ieškau kokių nors įdomesnių marginimo ar dekoravimo idėjų, kiekvienais metais išbandau tuziną naujovių ir dažnai atrandu vieną ypatingą. Šiemet tas ypatingas – mėlynasis, išgautas mėlynių uogų dažo. Neįtikėtinai intensyvių atspalvių išgavimui tereikia vandens ir uogų. Fantastika.

Toliau skaityti “Mėlynieji margučiai – keturi variantai viename nuovire“

Naminio majonezo gaminimo ypatumai

 

namjonezasTaip jau būna, kad nematome to, kas padėta tiesiai priešais nosį. Arba matome tai, bet nesudėliojame dėlionės mintyse. Jau ketvirtus metus spaudžiu aliejų, tris metus po kiemą pėdina vištos, džiuginančios dovanomis šiaudų gūžtose. Ir prieš kelis mėnesius, kai reikėjo vienam vakarėliui paruošti mišrainę, kuri yra būtinai gaminama su majonezu, ėmiau ir prisiminiau, kad jis gaminamas iš aliejaus ir kiaušinių!

Majonezą kaipo tokį buvome išbraukę iš mitybos, bet dabar po truputį grįžtame, tačiau tik prie tikro skonio, kurį galima sukurti dar ir iš … pieno. Taip taip, man pradžioje tai irgi skambėjo neįtikėtinai, bet smalsumas, kaip visad, nugalėjo, tada dar įsijungė fantazija, ir dabar jau telieka sugalvoti naujų skonių pavadinimus ir atidaryti kokį pogrindinį cechą :) O jei rimtai, tai naminis majonezas gaminamas tiesiog per akimirką, jį galima dažyti geltonąja ciberžole ar oranž’ serenčiais, gardinti persiladu ar maltais kmynais, tai visiška laisvė, svarbiausi ingredientai gamybai yra tik trys. Naudoju šalto spaudimo aliejus – žemės riešutų, saulėgrąžų arba sezamų.  Toliau skaityti “Naminio majonezo gaminimo ypatumai“

Ruginiai duoniukai

edf

Ir vėl su didele padėkai Ievai iš Slėnio sodybos – nuostabiai pavykęs idėjos įgyvendinimas ir naujas produktas mūsų ir mano valgytojų namuose. Tiems, kas renkasi naminį maistą ir jo gamybą, tikrai pažįstamas ir nesėkmės skonis, net ir labiausiai įgudusiai šeimininkei kartais perkepa ar neiškepa kepsnys ar ima ir neiškyla kepama duona. Su pastarąja mano santykis irgi visoks, todėl kai jau reikėdavo garantuoto rezultato, kepdavau duoniukus, jie labai tinka tuomet, kai maisto reikia pasiimti “su savim“, o progų tam begalės, ypač trijų sezonų metu, kai norisi būti lauke, miške ar paežery.

Duoniukus kepdavau iš kvietinių ir ruginių miltų (50/50), tyro vandens, trupučio aliejaus ir obuolių actu gesintos sodos. Bet kai Ieva parašė, kad ji šiuos gardumynus gamina su raugu, nebekilo jokių abejonių, kad tai bus mano sekantis kepinys. Ir po kelių kepimų galiu drąsiai skirti pirmą vietą naujokams, nes jie turi malonios rūgštelės, labiau porėti ir žymiai skalsesni. O kadangi jau ne kartą gyriausi, kad mano namuose viskas rūgsta labai greitai, kepiau duoneles, raugindama visą masę, gal tame ir slypi paslaptis, kodėl jie tokie minkšti ir porėti.

Toliau skaityti “Ruginiai duoniukai“

Šaldytuve vytinta kiaulienos išpjova

edf

Grįžtu į eterį.

Juodraščių kataloge sudėta gausybė naujų receptų, po truputį juos leisiu į gyvenimą. Jei rašyčiau tik sudėtį ir gamybą, matyt nė nebūčiau sustojusi rašyti sausas receptūras, tačiau būna laikotarpių, kai negali suregzti žodžio, nes nori tu ar ne, bet tai, kas vyksta šalia tavęs, paliečia ir tave patį. Ir kartais su tokia jėga, kad netenki amo ir prarandi kalbos dovaną. Po truputį, lėtais žingsneliais tipenu link jūsų, nes dalintis yra gera. Ir kaip kartais nugirstu mielą senolę žydram ekrane tariant – Pasidalinus džiaugsmu jis padvigubėja, pasidalijus skausmu jis sumažėja per pus. Todėl ir dalinuosi su jumis kulinarinių atradimų džiaugsmu.

Kelis pastaruosius mėnesius gaminau daug patiekalų, kuriems reikia daug laiko. Bet
kaip ne kartą esu minėjusi, dauguma receptų yra labai paprasti, pagrindinį darbą už jus padaro buitinė technika arba… laikas. Jis itin didelis pagalbininkas fermentuojant daržoves, giras ar sūrius. O šį receptą siūlau jums todėl, kad jame jums talkins net du pagalbininkai – laikas ir šaldytuvas. Toliau skaityti “Šaldytuve vytinta kiaulienos išpjova“

Spanguoliniai krienai

edf

Su dideliu malonumu pristatau naujausią, labai žiemišką ir gardžią naujieną – krienų ir spanguolių tyrės duetą. Idėją pasiskolinau iš vienos turgaus prekeivės, ilgai trypčiojau prie dvispalvių krienų, bandydama suprasti kas tas raudonasis sluoksnis, ir kam jis :) Išsikalbėjom su pardavėja, nusipirkau mažutį indelį degustacijai ir supratau ko šiame duete man trūksta. Ir maliau, maišiau ir sluoksniavau, kol pasiekiau visų keturių skonių sintezę – aštru, saldu, kartu, rūgštu vienu metu. Ir be skonių puokštės, tinkančios su mėsa ar daržovėmis, dar ir  atidaro slogos užvertas nosis, tiesiog antigripinas :)

Šiuo metu turguje rasite ir šviežių spanguolių uogų, ir jau paruoštų krienų, beliks pasiruošti tyrę ir sudėti ją perpus su krienais į patogų indą. Toliau skaityti “Spanguoliniai krienai“

Naminiai makaronai

edf

Ar jums pažįstamas patiekalas “zacirka“? Tai pieniška miltinių ar bulvinių kukulaičių sriuba arba dar kitaip kankolienė, rašo kai kurie šaltiniai :) Man tai vaikystės aidas, primenantis kaip dažnai mama virdavo pieniškas sriubas, mano mylimas šviežių daržovių ar perlinių kruopų ir itin nemėgtą makaronų… Bet makaronai mano virtuvėje svečiuojasi dažnai, ir netgi pamėgau gaminti juos pati ir dėti į sriubas, tik ne pieniškas, o į vištienos ar jautienos sultinius.

O kodėl prisiminiau zacirką? Nes kiekvieną kartą, ją virdama, mama trindavo miltus su vandeniu, gamindavo tuos kleckus, kuriuos paskui leisdavo į verdantį pieną. Nes paruoštų kleckų prekyboje nebuvo, o jų gamyba tetrukdavo kelias minutes.  Išties šviežio maisto gamyba neatima daug laiko. O aš atradau gudrų variantą – pasigaminu pavyzdžiui špinatinės plikytos tešlos, tešlą įvynioju į maistinę plėvelę, o virdama sriubą atsipjaunu truputį tešlos, greituoju būdu iškočioju, supjaustau juostomis ir štai – lakštiniai sriubai. O kur dar šviežių lakštinių patiekalai su tunu ar vištienos gabaliukais, su varške ir šonine, su… kuo širdis geidžia :)  Toliau skaityti “Naminiai makaronai“

Kefyrinis raugas ir salyklinė juoda duona

edf

Dar viena naujiena, netyčiom pakliuvusi į mano rankas, tai miežinis salyklo koncentratas. Viskas, kas koncentruota, man sukelia atstūmimo reakciją, pirma tokia ir buvo, pamačius juodą butelaitį vienoje prieskonių parduotuvėje, besidairant alaus mielių. Pamaniau, kad tai alaus gamybai skirtas produktas, bet perskaičius etiketės turinį ir paplepėjusi su pardavėja apie tai, kaip juodai jis nudažo duoną ir kokį nepakartojamą skonį suteikia jai, susigundžiau :)

O dar neseniai akis užkliuvo už raugo duonai recepto, kurį viena miela kulinarė patarė gaminti iš… kefyro. Genialu! Buvau girdėjusi, kad mūsų turguose žmonės perka raugintų kopūstų sultis ir į jas nardina virtus burokėlius, juk tai garantuotas rezultatas. O kefyras jau irgi rūgęs surūgęs, ir viskas jame turi greitai pasiduoti fermentacijos procesui.

Gaminau jau šešis raugus, su keturiais skirtingais miltais, ir visi šeši kartai jau sekančią dieną po paruošimo būdavo pasiruošę kelti duoną. Nei greičiau, nei rūgščiau mano patirty nėra buvę.

Paruošti labai lengva, nes viskas skaičiuojasi vienu puodeliu ar stikline. Kokios talpos ji bebūtų, laikantis vieno nesudėtingo skaičiavimo, visada gausite puikų rezultatą.

Raugui reikia:

1 puodelio riebesnio kefyro

Toliau skaityti “Kefyrinis raugas ir salyklinė juoda duona“