Paskelbta

Naujoviškas agurkų konservavimas II

Agurkai2

Neįtikėtino populiarumo sulaukęs receptas prašosi naujo aprašymo, prasidėjus konservavimo sezonui tiesiog fiziškai nebespėju atsakyti į jūsų klausimus, komplimentus, pabambėjimus ar euforiją :)

Žinote, kad mėgstu supaprastinti matavimo vienetus ir gamybą, todėl per kelerius metus ištobulinau šį receptą iki man priimtiniausio ir labiausiai taupančio laiką.

Agurkų nė nesveriu, pasiruošiu tiek kiek turiu, užpilu juos giliame inde, puode ar maistiniame kibire šaltu vandeniu ir nupildama pamatuoju to vandens tūrį.

Toliau skaičiuoju sekančiai: Toliau skaityti “Naujoviškas agurkų konservavimas II”

Paskelbta

Obuolių acto marinatas

Agurob

Kuo ilgiau rašau apie konservavimą, tuo daugiau kyla diskusijų ir klausimų. Tai labai džiugina, nes jei per sezoną pavyksta įtikinti nors vieną šeimininkę, kad gaminti “iš akies” yra produktų, laiko ir rudenį dažnai ne itin geros nuotaikos gadinimas – laikau tai puikiu rezultatu.

“Iš akies” galima berti druskos ant kepto kiaušinio, tepti duoną sviestu, tačiau konservavime galioja konservantų ir vandens (jei jis naudojamas) proporcijos. Pavyzdžiui, cukraus į marinatus dedama arba tiek pat kiek druskos, arba žymiai daugiau. Jei 1 litrui vandens pakanka 1 šaukšto druskos, tai cukraus gali būti ir 1, ir 3, ir 5. Vienoje FB grupėje moteris rašė pilanti 1,5 stiklinės cukraus, bet tik 100ml acto. Ir vėlgi, tai proporcijų reikalas – acto rūgštis gesina cukraus saldumą, tad jei nesinori valgyti agurkų kompoto, reikėtų prisiminti ir tai, kad kuo daugiau cukraus, tuo daugiau ir acto.

Šiandien norėčiau pristatyti dar neaprašytą agurkų marinavimo su obuolių actu receptą ir mažą gudrybę, sutaupančią galybes laiko konservuojant.  Toliau skaityti “Obuolių acto marinatas”

Paskelbta

Granatiniai burokėliai

Granburok2

Anądien turguje stabtelėjau prie apvalių burokų, ir, matyt, suraukiau nosį, nes pardavėja labai jau įsižeidė ir paklausė: “kas nepatinka?” Smagiai nusijuokėm ir paaiškinau jai, kad nemėgstu apvalių, nes jau eilę metų naudoju tik ilguosius burokus, tai žymiai praktiškiau ir talpiau puode, jei juos verdu, o paskutiniu metu man labai patinka (turbūt jau pastebėjote) viską pjaustyti juostomis. Ir dar pradėjo labai patikti žalio burokėlio skonis, todėl virtuosius, kur įmanoma, išstūmė šviežias skonis.

Šį receptą žinau nuo pat vaikystės, pamenu ir tai, kad medikai labai gyrė tokį derinį, anot jų burokėliai duete su granatais valo kraują.

Gaila, bet dabar prekyboje nebėra granatų sulčių koncentrato, uch koks rūgštus jis būdavo. Ir tikrai labai derėdavo su virto burokėlio saldumu. Dabar išeitis – spausti granatų sultis (sunkiai pagaminamos namų sąlygomis, o pirktinės panašios į granatus tik spalva) arba naudoti tirštąjį granatų padažą Naršarab – šis tikrai tinka. Toliau skaityti “Granatiniai burokėliai”

Paskelbta

Jomajo agurkėliai

AgurJo

Būna, kad susipažįsti su žmogum ir visą likusį pažinties laiką kreipiesi į jį ‘jūs’, o būna, kad nuo pirmo susirašymo jautiesi sutikęs artimą dūšią. Taip ir susipažinome su Jo, lyg tarp kitko, pasidalinant patirtimi apie pavėžėjimo paslaugas Vilniuje (abi buvom nėrę į šią smagią avantiūrą), po to ilgai bekalbant apie jos Suaugusios moters mintis, apie Vilnių, knygas, kulinariją, žmonių elgesio ypatumus… Ir didžiai mano nuostabai, vieną dieną Jo parašė begaminanti ypatingus marinuotus agurkus, kuriuos su dukra šlamšdavusios be sustojimo – tokie skanūs jie būdavo. Žinoma, kad užsimaniau sužinoti receptą, bet vietoj jo pirmiausiai gavau dovanų Jomajo indelį, pusę kurio beplepant karščiu alsuojančiame biure, sulapnojau su dideliu malonumu. Ir aštrūs, ir gaivūs, ir macni. Ne žieminis variantas, bet ne viskas juk turi gyventi po pusę metų rūsy. O vėliau gavau ir receptą, mielai dalinuosi juo su jumis. Toliau skaityti “Jomajo agurkėliai”

Paskelbta

Jonažolių midus

Midus2

Apie naminį midų ir jo gamybą jau esu rašiusi, bet šis, jonažolių, midus tapo tikru vaistu. Šią vasarą sergu nemiga, ir netikėtai atradau, kad jonažolių midaus taurelė prieš miegą man stipriai padeda nukeliauti į sapnų karalystę. Naminis midus, priešingai nei mes esame įpratę matyti ant gamyklinio midaus etikečių, alkoholio turi tiek pat, kiek naminė gira, todėl baimintis priklausomybių tikrai nėra ko. O medaus, vaistažolių ir fermentacijos stebuklingomis galiomis tikėti verta, tikrai.  Ir kaip reta, šis vaistas yra ypatingai gardus, truputį gazuotas, saikingai saldus ir labai kvapnus. Toliau skaityti “Jonažolių midus”

Paskelbta

Lydytas sviestas (ghee)

Ghee2

Turiu tokią nuostabią privilegiją bendrauti su ūkininkais, karts nuo karto lankausi jų ūkiuose su savo produktais ir nusiperku jų karvučių, ožkų ar avių pieno, sviesto, grietinės. Kartais darome tikruosius ūkinius mainus, tai labai smagi patirtis, kurioje nedalyvauja pinigai, tik produkto vertė. Paskutiniu metu dažnai lankausi pas jauną ūkininkę šalia Vilniaus, labai jau man patiko jos mušamo sviesto skonis. Laima  išdavė paslaptį, vasarą jos pievose auga daug čiobrelių, turbūt todėl jos sviestas toks kvapnus ir gardus.

Jau daug metų gaminu lydytą sviestą, apie jo naudą nerašysiu, informacijos internete gyva galybė, galiu tik patvirtinti, kad ir skoniu, ir kvapu jis lenkia bet kokį kitą augalinį riebalą. Esu girdėjusi, kad jį metus laiko galima laikyti kambario temperatūroje, bet argi tai būtų įmanoma? Sutepam ir sukepam jį labai greitai, netgi pagaminus didesnį kiekį, mat didesniu kiekiu norisi dalintis, o pasidalinus žiūrėk jau vėl pas Laimą reikia sukt :) Toliau skaityti “Lydytas sviestas (ghee)”

Paskelbta

Krapų užtepėlė (pesto)

Krapai4

Stebuklai! Nušienavus savo, kaimynės ir mamos krapų derlių, pagaminau mano mėgstamo krapų pagardo. Kitą dieną turėjau susitikti su mergina, dovanojančia galybę stiklainių ir kiaušinių dėklų, todėl padėkai paruošiau indelį pesto dovanų. O po kelių dienų mano labai mylima FB draugė, vaistažolių galių tyrinėtoja Vilija iš Telšių, atsiuntė to pačio indelio nuotrauką. Pasirodo, nežinant susipažinome su Vilniuje gyvenančiu jos sūnumi ir jo drauge, jie nusivežė pesto pas mamą, o kadangi ant indelio buvo etiketė su kūmutės virtuvės logo, Vilija iškart sumojo, kad įvyko tai, ką esame įpratę vadinti sutapimais ar tiesiog stebuklais :) Skanaus, Vilija.

Pesto tipo pagardų gaminu daug ir iš labai įvairių žolelių – klasikinio baziliko, aitriosios gražgarstės, pavasarinių ridikėlių lapelių, o krapus visada šaldydavau. Kol akis neužkliuvo už Dovilės recepto. Visus pagardus gaminu su saulėgrąžomis ar žemės riešutais bei jų aliejais, todėl iš šio recepto skolinausi tik krapų pagardo idėją :)   Toliau skaityti “Krapų užtepėlė (pesto)”