Paskelbta

3 dienų kopūstai

Galiausiai pildau pernykštį pažadą aprašyti naujausią fermentacijos (ar kitaip rauginimo) atradimą –  3 dienų kopūstus.

Mintis gimė ne šiaip sau, juk tradiciniais raugintais kopūstais galime mėgautis ne ištisus metus, prekybcentryje jų, turbūt, galima rasti visada, bet gaminantys namuose žino, kad rauginimui tinka tik žieminiai kopūstai: kieti, balti ir užderantys vėlų rudenį. Šiltuoju sezonu, kai karaliauja vasariniai kopūstai, dažnai pasvajodavau apie raugintų kopūstų sunką ir tą nenusakomai skanią rūgštelę.

Vieną vasarą, sausai raugdama agurkus ir pomidorus, pati sau pamaniau – juk kopūstai ir žiemai raugiami sausai, be vandens, tik savo sultyse. O ir vasarinė gūžė nusišypsojo ir daržovių krepšio, po valandėlės puode su prieskoniais ir druska jau maišėsi kopūsto gabalai.

Taip ir prasidėjo eksperimentas, pradžioje visiškai nenudžiuginęs, tad apleistas, bet pernai vasarą vėl prisimintas ir baigtas tobulinti, dabar jau galiu drąsiai siūlyti ir jums pasigaminti šviežiai raugtų vasarinių kopūstų.

Lygiai kaip ir šviežiai paraugti agurkai, Toliau skaityti „3 dienų kopūstai“

Paskelbta

Gardieji varškėčiai

Ką jau ką, bet varškėčius tikrai galima gaminti „iš akies“. Imi kiek turi varškės, muši kiaušinį, beri miltus ir maišai, kol tešla nebelimpa prie indo, tuomet minkai ir vis dedi miltų, kol kol tešla nebelimpa prie rankų. Iškočioji juosteles, supjaustai gabaliukais ir meti jas į užvirusį pasūdytą vandenį. Lyg ir tiek žinių, jei ne vienas bet – man patinka ne tik skanus, bet ir gražus bei garantuotai gardus maistas. Tad kiekvieną sekmadienį, begamindama vis kitokius tešlos variantus, dėliojau produktų derinius ir atradau tą, tobuląjį. Jis yra paprastas, bet tuo pačiu (pažiūrėkite nuotraukoje) – kokio grožio.

Šie varškėčiai gaunasi standūs, neištižę, bet tuo pačiu ir minkšti. Skonis truputį mena bulvių kukulius, turbūt dėl krakmolo.

O šią formą atradau visai neseniai, kai buvau labai pasiilgusi „ežiukų“, bet neturėjau tos stebuklingos lenktos tarkos, ir jau nebepamenu kas patarė braukti tešlos gabaliukus į šakutės dantis. Ačiū! Tai tiesiog neįtikėtai paprasta ir tuo pačiu elementaru.

Vienai (didelei) porcijai reikia: Toliau skaityti „Gardieji varškėčiai“

Paskelbta

Varškėtukai (kiek kitokie)

Mūsų šeimoje varškėčiais vadinami keptuvėje kepti varškės blynai, todėl šiuos, verdamus pasūdytame vandenyje, vadiname varškėtukais. O kadaise, kai visi namuose turėjo lenktas tarkas, mama perbraukdavo tešlos gabaliukus per tarkos vidinę pusę ir jie tapdavo „ežiukais“. Tarkos savuose namuose nė neturėjau ir visai neseniai buvau prisiminusi apie ją, paieškojau pirkti ir didžiam nusivylimui… neradau. Gal kas nors turite ir visiškai ja nesinaudojate? Pasiūlyčiau mainus į kokį nors gardėsi iš mano rūsio!

Rodosi, ką dar galima papasakoti apie seniausiai ištobulintus varškėtukus? Ogi galima, nes pakeitus vieną ingredientą, gavau visiškai kitokį skonį ir tekstūrą, tad skubu pasidalinti atradimu. Kai kam tai jau nebebus naujiena, bet dar mažai kas naudoja speltų miltus tokiems gaminiams.

Kodėl speltų ir kuo jie stebuklingi? Apie jų naudą nerašysiu, internete yra galybė profesionalų komentarų, aš apie juos pasisakysiu tik iš savo varpinės, t.y. virtuvės. Speltų miltus pamėgau todėl, kad jie gaminiams suteikia kitokį skonį. Matyt mano vaikystės laikais namuose nebūdavo aukščiausios rūšies miltų, dabar su speltų miltais gaminami skryliai, blynai ar varškėčiai yra būtent „to“, vaikystės skonio. O gaminiai standesni, ilgiau kramtomi ir rodosi netgi sotesni. Šie miltai yra brangesni, bet kartais ir jiems būna taikomos nuolaidos, tuomet ir nusiperku.

Varškėtukus visada gaminu iš didelio kiekio produktų, nes terlionės ir indų plovimo nemažai, tad du trečdalius pagamintų varškėtukų paskleidžiu ant šaldiklio lentynos, o sušalusius sudedu į indelius. Patogu, kai reikia ką nors greitai pagaminti pusryčiams.

Proporcijos dideliam kiekiui varškėtukų: Toliau skaityti „Varškėtukai (kiek kitokie)“

Paskelbta

Firminiai varškėtukai

Kūmutės virtinukai

Be kiaušinių, be miltų, virti arba kepti… Tiesiog tobuli, jei mėgstate varškėtukus ir šilkinius bulvių kukulius. Skonis primena abu viename. Kadaise virtinius su manų kruopomis gamindavo grupiokė, tuomet net nebandžiau tokių pagaminti, labiau gūžčiojau pečiais – kam?, juk yra miltai ir kiaušiniai. Paskui, kai jau pradėjau improvizacijas virtuvėje, prisiminiau tą idėją. Pirma partija smarkiai išsileido vandeny, teko valgyti (irgi neblogą) pienišką sriubą. Tuomet prisiminiau surišėją – krakmolą. Ir štai, minkšti ir tuo pačiu puikios formos virtinukai, tapę dažnais svečiais ant mūsų šeimos pusryčių ar lengvos vakarienės stalo. Toliau skaityti „Firminiai varškėtukai“

Paskelbta

Sultinys su koldūnais

Kaimyninėje šalyje tai labai populiarus valgis, mes labiau linkę valgyti sriubą ir koldūnus atskirai, bet jie tarpusavy tikrai dera. Nesiūlysiu gaminti sultinio iš kubelių ar naudoti pirktinių šaldytų koldūnų, naudoju naminius produktus. Tačiau esu girdėjusi, kad žmonės, nevengiantys konservantų, gamina ir taip. Pasirinkimo reikalas, t’sakant. Toliau skaityti „Sultinys su koldūnais“

Paskelbta

Virtinukai su sūriu ir pesto

Švieži kelionės įspūdžiai iš Italijos ir atsivežtas pesto indelis – manau, kad šie du faktoriai leido man sumanyti pagaminti virtinukus su kiek kitokiu įdaru. Kad sūrio nepasirodytų per mažai, dėjau jo ir į padažą. Sviestas sviestuotas, sakysit, o iš tiesų gavosi netgi labai ypatingas patiekalas. Jei skaičiuojate kalorijas, atsisakykite sūrio padaže arba naudokite liesesnius sūrius. Toliau skaityti „Virtinukai su sūriu ir pesto“

Paskelbta

Tešla koldūnams, virtiniams ir naminiams makaronams

Labai daug metų naudojausi tradiciniu tešlos koldūnams ar virtiniams receptu. Tada viena ausim užgirdau apie plikytą tešlą, radau galybes jos aprašymų internete, eksperimentavau, gaminau, kol atradau savo variantą. Tešlos stebuklingumas tame, kad jos nereikia ilgai minkyti, o svarbiausia – ji nelimpa prie paviršiaus, ant kurio yra kočiojama. Visada, prieš kočiojant, pasigrožiu garuojančia tešla 🙂

Proporcijos tokios: Toliau skaityti „Tešla koldūnams, virtiniams ir naminiams makaronams“