Virtiniai su bulvių košės ir šoninės įdaru


Jei jau virtinių savaitė, tai norisi kuo įvairesnių įdarų. Aprašant naujai atrastos tešlos receptą sulaukiau ne vieno klausimo – kaip gi gaminamas tas bulvių/ bulvių košės įdaras? Mielai atsakau.
Mėgstu naudoti maisto likučius, tačiau jei liko bulvių košės, kuri buvo gerokai skiesta pienu, tokios įdarui nerekomenduočiau. Verčiau pagaminti iš tiesiog išvirtų ir sugrūstų bulvių. O štai rūkytų mėsos gaminių likučiams šiame įdare pati vieta ir tiks ne tik šoninė, bet ir rūkytas kumpelis, sprandinė ar karšto rūkymo dešra.
30-40 virtinių įdarui reikėtų:

Toliau skaityti „Virtiniai su bulvių košės ir šoninės įdaru”

Virtiniai su raugintais kopūstais

Su raugintais kopūstais, aha.

Rodosi, kokių tik įdarų virtiniams nesame bandę? Daržoves, grybus, varškę, bulvių košę, uogas žinome turbūt visi, o štai apie tai, kad raugintais kopūstais įdaromi ne tik mieliniai pyragėliai, bet ir virtiniai, sužinojau tik šių dienų kontekste. Slavų virtuvėse šie virtiniai žinomi nuo seno, pavasariop, kai žmonės norėdavo greičiau suvartoti raugintų kopūstų bačkų turinį, jais gardindavo viską, net lietinius blynus. O mane pasiekusiu ir išbandytu virtinių receptu mielai pasidalinsiu ir su jumis.

Tešlos su grietine, kuri idealiai tinka šiems virtiniams, receptą aprašiau (jis ČIA),  bet kartoju ir šiame įraše, kad būtų patogiau rasti išsamią informaciją vienoje vietoje.

Iš nurodyto kiekio produktų pagaminu apie 30 virtinių, juos irgi galima šaldyti (rauginti kopūstai mano nuostabai nepraranda skoninių savybių), tad galima gaminti iš dvigubos ar net trigubos normos. Toliau skaityti „Virtiniai su raugintais kopūstais”

Grietininė tešla virtiniams ir naminių makaronų gamybai

Ideali.

Tik toks apibūdinimas ateina į galvą, dvi paras padirbėjus su šia tešla. Ir koks būna džiaugsmas, kad vis atsiranda pirmų kartų! Ir koks džiaugsmas, kad pagaliau sugebėjau bent trumpam atsijungti nuo blogų naujienų, tikroji meditacija, sakoma, būna ką nors veikiant abejomis rankomis vienu metu ir jau nuo seno atradau, kad (man) paniurusią nuotaiką šonan pastumia mezgimas virbalais, grojimas pianinu ir tešlos kočiojimas.

Jau daugel metų kočioju tą pačią, iki smulkmenų ištobulintą plikytą tešlą (receptas ČIA), tačiau jos era, panašu, baigėsi, nes atradau kai ką dar įdomesnio. Ir kokybiškesnio. Ir gardesnio. Ir visomis prasmėmis -esnio. Tai tešla su grietine.

Vienintelis nepatogumas yra tas, kad miltus ir vandenį reikės matuoti, ši norma yra svarbi.

Antras svarbus momentas – ši tešla džiūsta itin greitai, tikrai greičiau nei visos kitos virtinių tešlos, todėl iškart po minkymo ją dedu į dėžutę su dangčiu, išimu kiek reikia tuo metu ir iškarto naudoju. Tačiau šis nepatogumas yra visai pozityvus gaminant makaronus, jiems ir reikia iškarto džiūti.

Receptą aptikau beieškodama slavų virtuvės perlų ir jei vakar visą dieną džiūgavau kočiodama ir lipdydama minkštą ir plastišką tešlą, tai šiandien džiūgavau dar labiau, nes pagaliau išragavome virtinius su raugintų kopūstų įdaru.  Apie juos jau netrukus.  Toliau skaityti „Grietininė tešla virtiniams ir naminių makaronų gamybai”

Sultinys su koldūnais

Ukrainoje ir Lenkijoje tai populiarus valgis, o mes visgi labiau linkę valgyti sriubą ir koldūnus atskirai. Būtinai pabandykite pasigaminti tokio derinio, nustebsite kaip paprasta ir gardu.

Nesiūlau gaminti sultinio iš kubelių ar naudoti pirktinių šaldytų koldūnų, naudoju naminius produktus. Tačiau esu girdėjusi, kad žmonės, nevengiantys konservantų, gamina ir taip. Pasirinkimo reikalas, t’sakant.

Koldūnus, beje, galima rinktis irgi bet kokius, tiks tiek su mėsos, tiek su paukštienos, grybų įdarais.

Vienintelis šios sriubos minusas yra tas, jog patiekalo nebeišeina pašildyti, tad tenka virti konkretų porcijų skaičių. Bandžiau, nepavykus apskaičiuoti, šildyti ir puode ant ugnies, ir orkaitėje, abiem atvejais nuvylė tai, kad koldūnai ištižo ir netgi prakiuro…

Todėl sultinio gali būti ir daugiau, bet koldūnų tik tiek, kiek tądien norisi.

Toliau skaityti „Sultinys su koldūnais”

Bulvinukai su šonine

 

Įtariu, kad šilkinių kukulių esate ragavę visi, tad skonio prasme bulvinukai bus panašūs. Tik su daugiau priedų, ryškesniu padažu, traškesniu skoniu ir labai dailiu pateikimu.

Gaminu juos kartą per 3-4 mėnesius, vienu ypu daug, dalį sudedu į šaldiklį ir kai tik užsimanome ko bulvinio, gardžiuojamės šiuo neįmantriu patiekalu. Gaminimo lyg ir daug,  iki galutinio skonio lėkštėje yra du virimo ir vienas kepimo orkaitėje procesas, tačiau visad raminu, kad dirbame ne mes patys, o buitinė technika.

Tad be ilgų įžangų, imam ir gaminam.  Ir mėgaujamės, nes skonis tikrai tobulas. Jei nevalgote mėsos, šoninę galite keisti pievagrybiais ar miško grybais,  pasūdyta varške, rūkyta raudonąja žuvimi.

Dažniausiai gaminu iš trijų kilogramų bulvių, tačiau paprastumo vardan proporcijas surašysiu vienam. Toliau skaityti „Bulvinukai su šonine”

Varškės ir moliūgų kukuliai (be miltų)

Ir be miltų, ir be kiaušinių. Ir visai ne dėl to, kad šių produktų vengiu, tiesiog ėmė ir sukirbėjo šįryt, kad jau tikras ruduo už lango ir norisi spalvų lėkštėje. Ir ant laiptų lauke taip gražiai nusišypsojo moliūgas, kad ėmiau ir parnešiau jį namo ir ėmiau mąstyti – ką gi čia iš jo pagaminus.

Kai visai pritrūksta fantazijos, moliūgą tiesiog iškepu orkaitėje ir pagaminu tyrę, apie tai netrukus pasakosiu Lietuvos vartotojų instituto rengiamose transliacijose. Bet jei visgi norėtumėte pabandyti ką su tyre pasigaminti jau dabar, info tikrai rasite daugelyje puslapių. Jei labai trumpai – moliūgo gabalus dedu į skardą žieve žemyn, patepu lydytu sviestu ir kepu, kol moliūgas pilnai suminkštėja. Tuomet atvėsinu, nulupu žievę ir sutrinu iki tyrės konsistencijos, kartais nereikia net buitinės technikos, tinka paprasta šakutė.

Tad šiandien taip ir nutiko, pagaminau didelį stiklainį tyrės, apie tai, kur ją naudoju, papasakosiu labai plačiai, sekite renginių nuorodas FB puslapyje.

O šiandien ryte ėmiausi gaminti šviežiai gimusios idėjos – varškės ir moliūgų kukulių. Labai jau jie tiko mūsų sekmadienio rytams. Skonis labai primena šilkinius bulvinius kukulius, tik manieji gaminami smarkiai kitaip. Tik nepamanykite, kad sudėtingiau, veikiau atvirkščiai – žymiai greičiau ir paprasčiau.

4 porcijoms reikia:

Toliau skaityti „Varškės ir moliūgų kukuliai (be miltų)”

Gardieji varškėčiai

Ką jau ką, bet varškėčius tikrai galima gaminti „iš akies”. Imi kiek turi varškės, muši kiaušinį, beri miltus ir maišai, kol tešla nebelimpa prie indo, tuomet minkai ir vis dedi miltų, kol kol tešla nebelimpa prie rankų. Iškočioji juosteles, supjaustai gabaliukais ir meti jas į užvirusį pasūdytą vandenį. Lyg ir tiek žinių, jei ne vienas bet – man patinka ne tik skanus, bet ir gražus bei garantuotai gardus maistas. Tad kiekvieną sekmadienį, begamindama vis kitokius tešlos variantus, dėliojau produktų derinius ir atradau tą, tobuląjį. Jis yra paprastas, bet tuo pačiu (pažiūrėkite nuotraukoje) – kokio grožio.

Šie varškėčiai gaunasi standūs, neištižę, bet tuo pačiu ir minkšti. Skonis truputį mena bulvių kukulius, turbūt dėl krakmolo.

O šią formą atradau visai neseniai, kai buvau labai pasiilgusi „ežiukų”, bet neturėjau tos stebuklingos lenktos tarkos, ir jau nebepamenu kas patarė braukti tešlos gabaliukus į šakutės dantis. Ačiū! Tai tiesiog neįtikėtai paprasta ir tuo pačiu elementaru.

Vienai (didelei) porcijai reikia: Toliau skaityti „Gardieji varškėčiai”

Varškėtukai (kiek kitokie)

Mūsų šeimoje varškėčiais vadinami keptuvėje kepti varškės blynai, todėl šiuos, verdamus pasūdytame vandenyje, vadiname varškėtukais. O kadaise, kai visi namuose turėjo lenktas tarkas, mama perbraukdavo tešlos gabaliukus per tarkos vidinę pusę ir jie tapdavo „ežiukais”. Tarkos savuose namuose nė neturėjau ir visai neseniai buvau prisiminusi apie ją, paieškojau pirkti ir didžiam nusivylimui… neradau. Gal kas nors turite ir visiškai ja nesinaudojate? Pasiūlyčiau mainus į kokį nors gardėsi iš mano rūsio!

Rodosi, ką dar galima papasakoti apie seniausiai ištobulintus varškėtukus? Ogi galima, nes pakeitus vieną ingredientą, gavau visiškai kitokį skonį ir tekstūrą, tad skubu pasidalinti atradimu. Kai kam tai jau nebebus naujiena, bet dar mažai kas naudoja speltų miltus tokiems gaminiams.

Kodėl speltų ir kuo jie stebuklingi? Apie jų naudą nerašysiu, internete yra galybė profesionalų komentarų, aš apie juos pasisakysiu tik iš savo varpinės, t.y. virtuvės. Speltų miltus pamėgau todėl, kad jie gaminiams suteikia kitokį skonį. Matyt mano vaikystės laikais namuose nebūdavo aukščiausios rūšies miltų, dabar su speltų miltais gaminami skryliai, blynai ar varškėčiai yra būtent „to”, vaikystės skonio. O gaminiai standesni, ilgiau kramtomi ir rodosi netgi sotesni. Šie miltai yra brangesni, bet kartais ir jiems būna taikomos nuolaidos, tuomet ir nusiperku.

Varškėtukus visada gaminu iš didelio kiekio produktų, nes terlionės ir indų plovimo nemažai, tad du trečdalius pagamintų varškėtukų paskleidžiu ant šaldiklio lentynos, o sušalusius sudedu į indelius. Patogu, kai reikia ką nors greitai pagaminti pusryčiams.

Proporcijos dideliam kiekiui varškėtukų: Toliau skaityti „Varškėtukai (kiek kitokie)”

Firminiai varškėtukai

Kūmutės virtinukai

Be kiaušinių, be miltų, virti arba kepti… Tiesiog tobuli, jei mėgstate varškėtukus ir šilkinius bulvių kukulius. Skonis primena abu viename. Kadaise virtinius su manų kruopomis gamindavo grupiokė, tuomet net nebandžiau tokių pagaminti, labiau gūžčiojau pečiais – kam?, juk yra miltai ir kiaušiniai. Paskui, kai jau pradėjau improvizacijas virtuvėje, prisiminiau tą idėją. Pirma partija smarkiai išsileido vandeny, teko valgyti (irgi neblogą) pienišką sriubą. Tuomet prisiminiau surišėją – krakmolą. Ir štai, minkšti ir tuo pačiu puikios formos virtinukai, tapę dažnais svečiais ant mūsų šeimos pusryčių ar lengvos vakarienės stalo. Toliau skaityti „Firminiai varškėtukai”

Virtinukai su sūriu ir pesto

Švieži kelionės įspūdžiai iš Italijos ir atsivežtas pesto indelis – manau, kad šie du faktoriai leido man sumanyti pagaminti virtinukus su kiek kitokiu įdaru. Kad sūrio nepasirodytų per mažai, dėjau jo ir į padažą. Sviestas sviestuotas, sakysit, o iš tiesų gavosi netgi labai ypatingas patiekalas. Jei skaičiuojate kalorijas, atsisakykite sūrio padaže arba naudokite liesesnius sūrius. Toliau skaityti „Virtinukai su sūriu ir pesto”