Pomidorinė šaltsriubė

Slatibars

Ar jums yra tekę įsimylėti iš pirmo žvilgsnio? O iš pirmo šaukšto? Su manim abu dalykai įvyko praeitą rudenį… Ruošiau pomidorus žiemai, maliau juos, truputį sūdžiau, vos vos pakaitinau ir pilsčiau į stiklainius (receptas čia).  Kadangi šaltsriubes gaminu dažnai, nepaisant jokių sezonų, tuo pačiu metu kepiau bulvių juostas ir dubeny maišiau kefyrą su šaldytais svogūnų laiškais, krapais, agurkų tarkiais. Ir kilo išganinga mintis įpilti trintų pomidorų. Paragavus pirmą šaukštą mintimis grįžau į vaikystę, kai mama ruošdavo pomidorų ir svogūnų salotas su grietine, bet man rūpėdavo tik tas skystis, kuris likdavo salotų dugne. Tai štai lygiai tokį patį skonį išgavau, įmaišydama pomidorus į šaltibarščių ruošinį. Tobula.
Toliau skaityti “Pomidorinė šaltsriubė”

Ropių sriuba

RopiuSriuba2

Antroji kelionė į Islandiją pavyko neįtikėtinai puikiai, vėl įsimylėjau tą vėją, ledynų kvapą ir … ropes. Visi įspūdžiai sugulė Lietuvos ryto straipsnyje (galite paskaityti Čia). O su jumis noriu pasidalinti dar vienu ropių sriubos receptu.

Šia sriuba nustebinsite net išrankiausią sriubų žinovą, ropių aitrumas labai dera su švelniu avienos skoniu ir petražolių intensyvumu. O jei dar naudosite žalius lakštinius, galite  drąsiai gaminti išskirtinių švenčių stalui. Tik vienas svarbus momentas – ši sriuba ypatingai greitai… rūgsta, todėl ją verdu arba tik prieš pat tiekiant, arba išvirusią ir atvėsusią laikau šaldytuve.

Toliau skaityti “Ropių sriuba”

Šaltsriubė su ridiku

Saltiba

Labai mėgstu šaltas sriubas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa” (ružava sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje ružava sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas. Lieku ištikima tik virtai bulvei :)

Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu. Viena iš kolekcijos – su baltuoju ridiku ar dar kitaip vadinamu daikonu. Ragavusiems labai patiko truputis ridiko aitrumo gaiviame rūgščiame skonyje.  Toliau skaityti “Šaltsriubė su ridiku”

Burokėlių ir moliūgų sriuba

burokeliusriuba

Ši sriuba itin tinka pietų stalui žvarbią ar niūrią dieną. Pradžiuginsite ne tik skrandį, bet ir akims bus peno – ryškūs burokėliai džiugins kartu su saulės spalvos ciberžole. Naujiena ta, kad jautieną, dedamą į šią sriubą, kepinu kokosų aliejuje, tai suteikia nepakartojamo skoninio žavesio.  Besiruošiant aprašyti sriubą, gaminau ją jau kelis kartus, vienas iš smagesnių atradimų buvo įberti lukštentų moliūgų sėklų į lėkštę tiekiant.  Toliau skaityti “Burokėlių ir moliūgų sriuba”

Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkės ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą ir žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. “Tai rajos sparnas”- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, nusipirkau pusę to sparno. Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors kur nors gerklėje įstrigusios ašakos. Be viso to tiesiog pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik žiemos sezonu. Sakė pardavėja. O aš jau audžiu mintį, kad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemos gale užgrūsiu rajos sparnais :)

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti “Rajos sparno žuvienė”

Miežinė kopūstienė “iš kirvio”

DSC_0184

Visi žinome pasaką apie košę iš kirvio. Tai štai labai panašiai viskas ir nutiko su šia sriuba. Lauke atvėso, jau norėjosi karšto maisto ir vyras paprašė kopūstų sriubos. Kopūstą turėjau, bet nei bulvių, nei morkų, nei cukinijos ir net mėsos sultiniui. Važiuoti į parduotuvę nebuvo jokio noro, todėl sumaniau apšvarinti šaldytuvo lentynas ir sukurti naują sriubą. Cha! Lyg ir labai paprasta, bet tuo pačiu originali sriuba. Ir kopūstiškai švelni, ir soti, ir … Toliau skaityti “Miežinė kopūstienė “iš kirvio””

Dilgėlių sriuba

DSC_0500

Kai kam tai dar egzotiškai skambantis sriubos pavadinimas, nors tai tik naujai atrasta sena. Dilgėles, žinoma, reikia rinkti tik jaunutes, kol jos dar nekandžioja. Ir šią sriubą verdu tik tuomet, kai jau atsivalgome šviežių dilgėlių lapelių. Po jų atkeliauja rūgštynių sezonas, labai panašiai verdu ir jų sriubą. Dilgėlė neturi intensyvaus skonio, tik savitą kvapą, todėl sriubai reikia kelių ryškesnių skonių. Juos galima išgauti rūgšties pagalba, tam labai tinka citrinos sultys ar obuolių actas. Toliau skaityti “Dilgėlių sriuba”