Moliūginė silkė su pomidorais

silkemoliu

Kaip jau rašiau, atradau būdą kaip žiemą prekybos centre pirktus pomidorus iš pelenės skonio paversti į karališką, tereikia turėti šalto spaudimo moliūgų sėklų aliejaus. Ir ne bet kokio, o belukščių sėklų, nes jos yra kardinaliai kitokio skonio, nei lukštentos. Ir jei kas nors prieš kokius penkis metus man būtų iš žvaigždžių išskaitęs horoskopą ir būt pasakęs, kad spausiu namie aliejų, kad tiek eksperimentuosiu, tiek kaifuosiu ir turėsiu galimybę dovanoti sveikus produktus artimiems, būčiau nusišypsojusi. Minimum. O dabar šypsausi iš malonumo, kiekvieną dieną atrasdama naujus skonius.

Prieš šventes randasi vis įdomesnių idėjų šventiniam Kalėdų ar Kūčių stalui, ir naujausias mano atradimas – silkė su pomidorais, moliūgų aliejumi ir išspaudomis. Pastarųjų nenusipirksite prekybos centre, tačiau lengvai pakeisite maltomis moliūgų sėklomis. O jei dar paskrudinsite prieš malant, m…  Toliau skaityti “Moliūginė silkė su pomidorais“

Aviečių actas ir ką su juo veikti

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Apie actą esu rašiusi nemažai, dalyvavau keliose diskusijose su medikais, mokslininkais ir sveikos mitybos specialistais, ir visi vienbalsiai gyrėme naminius fermentuotus actus. Bet šiandien noriu pristatyti vieną naujesnių gyventojų mano lentynose.

Avietinio acto idėją aptikau viename forume prieš Kalėdas, kai potencialių dovanų sąraše forumietė pasidalino šia idėja. Kadangi prieš žiemos šventes apie šviežias uogas galima tik pasvajoti, nusprendžiau palaukti kitos vasaros. Ir kai jau turgaus prekystaliai nuraudo uogomis, prigriebiau kilogramą aviečių, o prekybos centre užsukau į bakalėją. Pirkau 4 rūšių acto, mat labai knietėjo padaryti eksperimentą. Ir štai, kilogramą uogų padalinau į keturias lygias dalis, jas subėriau į litrinius stiklainius ir kiekvieną užpyliau  Toliau skaityti “Aviečių actas ir ką su juo veikti“

Ypatingai ruošta lydeka

AudrZuvi
Lydeka

Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas :)

Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto.  Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Toliau skaityti “Ypatingai ruošta lydeka“

Silkės silkutės

DSC_0441

Sukėliau visus silkių receptus į vieną vietą, bus lengviau skaityti ir išsirinkti patinkantį ;)

Silkės pavaduotoja – marinuota skumbrė

Silkė su pomidorais

Silkė su pomidorais II

Silkė su baklažanais

Silkė su bulvėmis ir žirneliais

Silkė pataluose

Silkė su morkomis ir svogūnais pomidorų padaže

Silkė su svogūnais, obuoliais ir marinuotais agurkais

Silkė su ridiku

Sumuštiniai su silke

Sumuštiniai su silke II

Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkės ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą ir žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. “Tai rajos sparnas“- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, nusipirkau pusę to sparno. Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors kur nors gerklėje įstrigusios ašakos. Be viso to tiesiog pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik žiemos sezonu. Sakė pardavėja. O aš jau audžiu mintį, kad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemos gale užgrūsiu rajos sparnais :)

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti “Rajos sparno žuvienė“

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

DSC_1649

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje “utilizavimo“ receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti “Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais“

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti “Sprandinė su tuno padažu“