Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. “Tai rajos sparnas“- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti “Rajos sparno žuvienė“

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

DSC_1649

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje “utilizavimo“ receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti “Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais“

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti “Sprandinė su tuno padažu“

Firminė silkutė su baklažanais

DSC_0743

Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę “pataluose“ irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti “Firminė silkutė su baklažanais“

Žuvies kotletai

DSC_1477

Vieni universaliausių kotletų, kepu juos lengviems pietums/vakarienei. Tinka ir Kūčių stalui. Vieną vienintelį kartą pabandžiau juos kepti iš pirkto žuvies faršo ir supratau, kad šios klaidos niekada nebekartosiu 🙂 Šie kotletukai, kaip ir visi žuvies produktais, galioja nelabai ilgai. Kad ir kaip norėtųsi, piknikui ar ilgesniam laikui šiltame ore jie nėra tinkami. Toliau skaityti “Žuvies kotletai“

Silkė su bulvėmis ir žirneliais

DSC_1267

Šį receptą buvau skaičiusi mažame nespalvotame receptų žurnale prieš daugel metų, sužavėjo toks paprastas silkės, bulvių, žirnelių ir aliejaus derinys, bet vis pamiršdavau jį, kol vieną dieną, po didžiųjų metinių švenčių, turėjau visų reikalingų produktų ir sugalvojau, kad reikia pabandyti. Nustebino tiek paruošimo paprastumas, tiek skonis, mano receptoriams trūko tik trupučio aštresnių pojūčių, todėl į avantiūrą įpainiojau svogūną. Skanaujame šį patiekalą su malonumu jau daug metų, o kaskart gamindama pabandau įdėti daugiau ingredientų, kartais įmaišau ir grūdėtųjų dižono garstyčių, kartais citrinos įspaudžiu ar obuolį įpjaustau, visi rūgštesni ar truputį aštrūs skoniai čia dera. Toliau skaityti “Silkė su bulvėmis ir žirneliais“

Silkutė su pomidorais

DSC_1261

Naminių pomidorų dar reikės palaukti, o belaukiant taip užsimaniau ko nors kad ir su pirktiniais pomidorais… Ši silkė – mūsų vasarų palydovė, kartais ją gaminu Kūčių stalui, bet visgi jokia pirktinė daržovė nenurungs naminių skonio ir kvapo varžybose, todėl ypatingai dažnai valgome šią silkutę vasarą. Pabuvusi šaldytuve ji dar ir atgaivins karštą dieną. O kol laukiam savų pomidorų Toliau skaityti “Silkutė su pomidorais“

Žuvies apkepėlė

DSC_1203

Vienas iš greičiausiai paruošiamų žuvies patiekalų mano virtuvėje. Visada kepu didelį apkepą, mat jis tinka ir pietų, ir vakarienės stalui, šaltas – kaip užkandis ar net ant duonos riekelėmis su daržovėmis. Taip pat šis apkepas turi ypatybę, panašią į cepelinų – kitą dieną pašildytas orkaitėje ar keptuvėje tampa dar skanesniu. Dar vienas malonumas – daug variacijų. Kartais į tešlą įmaišau špinatų ar petražolių, tinka ir gelsvės lapai. O viršų barstau vis kitokiomis sėklomis, tai irgi keičia skonį. Toliau skaityti “Žuvies apkepėlė“

Vilkžuvės kepsnys

DSC_0908

Žuvies skyriuje akis užkliuvo už vilkžuvės didkepsnio, gabalas atrodė įspūdingai, todėl sumaniau išbandyti šios žuvies skonį.

Na, eilinį kartą sumokėjau beveik pusę kainos už vandenį, kuriame žuvis buvo šaldyta. Vis prisimenu, kad esu sau pažadėjusi pirkti tik atšildytą žuvį, bet taip mėgstu bandyti naujus skonius, kad pažadas išgaruoja tik pamačius kokią naują rūšį 🙂  Toliau skaityti “Vilkžuvės kepsnys“