Konservuotų rūkytų šprotų indelis visuomet yra mano šaldytuve, kartais net trys, nes aptikus kokią akciją Vynotekoje, kur šprotai mūsų skoniui yra patys geriausi, nusiperkame jų daugiau.
Nes būna tokios dienos, kad norisi kažko, o ko nežinau. Ir tuomet lėtai su senoviniu skardinių atidarytuvu atveriame skonių ir kvapų vandenyną. Šprotus valgau vienus, kiti su duona ar ant jos, pateptos lydytu sviestu. Kartais į likusį aliejų pamirkoma kvietinė duona, bet dažniausiai jis atitenka mūsų keturkojui Hariui, būna smagu žiūrėti kaip atsargiai ir su kokiu apetitu skardinė tampa beveik švaria.
Bet negi svečius vaišinsi žuvimi iš skardinės? Norisi labiau estetiško vaizdelio, tad kažkur matyta idėja su į salotas neriančiais ančiuviais man pakurstė mintį apie neriančius šprotus. Beliko sumąstyti į ką. O kadangi tądien buvo ką tik praūžę Velykos, ant stalo margai šypsojosi vargšai virti kiaušiniai, šaldytuve irgi buvo likę šventinių reikalų, pagaminau salotas, kurios tapo mūsų namų favoritėmis. Gaminu jas iš:
6 kietai virtų kiaušinių
6 vš konservuotų žirnelių
žiupsnio kapotų šviežių krapų
1 virtos bulvės
2 vš riebaus majonezo
Šprotų
Kiaušinius ir bulves supjaustau nedideliais kubeliais, beriu į gilų indą, ten pat keliauja žirneliai ir krapai, įmaišomas majonezas. Sūdyti nebūtina, bet paragaukite, gal jūsų skoniui druskos visgi reiks.
Salotas dedu į porcijines taures, į kiekvieną galvomis žemyn atsargiai įsmeigiu šprotus. Svarbu, kad žuvys būtų tvirtos, tad perkant reikėtų atkreipti dėmesį į užrašus ant skardinių – stambūs ar ne. O beje, dabar galima nusipirkti ir skardinių, kurių viršus perregimas, tad puikiai matoma kokios kokybės žuvys joje.
Iki tiekiant taures laikau šaldytuve.