Salotos su šprotais

IMG_20190419_221442.jpg

Konservuotų rūkytų šprotų indelis visuomet yra mano šaldytuve, kartais net trys, nes aptikus kokią akciją Vynotekoje, kur šprotai mūsų skoniui yra patys geriausi, nusiperkame jų daugiau.

Nes būna tokios dienos, kad norisi kažko, o ko nežinau. Ir tuomet lėtai su senoviniu skardinių atidarytuvu atveriame skonių ir kvapų vandenyną. Šprotus valgau vienus, kiti su duona ar ant jos, pateptos lydytu sviestu. Kartais į likusį aliejų pamirkoma kvietinė duona, bet dažniausiai jis atitenka mūsų keturkojui Hariui, būna smagu žiūrėti kaip atsargiai ir su kokiu apetitu skardinė tampa beveik švaria.

Bet negi svečius vaišinsi žuvimi iš skardinės? Norisi labiau estetiško vaizdelio, tad kažkur matyta idėja su į salotas neriančiais ančiuviais man pakurstė mintį apie neriančius šprotus. Beliko sumąstyti į ką. O kadangi tądien buvo ką tik praūžę Velykos, ant stalo margai šypsojosi vargšai virti kiaušiniai, šaldytuve irgi buvo likę šventinių reikalų, pagaminau salotas, kurios tapo mūsų namų favoritėmis. Gaminu jas iš: Toliau skaityti „Salotos su šprotais”

Du viename. Vištiena, pievagrybiai, avinžirniai, baklažanai ir kopūstai.

 

Pradedu naują rubriką du viename.

Tą inspiravo pažintys ir diskusijos, ne kartą minėjau, kad iš tų pačių produktų galima pagaminti ne vieną, ir net ne vieną dešimtį skirtingų patiekalų. Ir apie tai kaip jums sudėtinga susidėlioti produktus galvoje ar sąraše savaitgalio pietums ar darbadienio vakarienėms, kiek reikia laiko (kurio jūs vis neturite) parduotuvėje, kad susirinkti produktus pvz sriubai ir salotoms.

Siūlau jums išeitį, idėja mano virtuvėje jau ne be fix, bet įtariu, kad galiu pagelbėti jums:

a) sutaupysite marias laiko

b) jokių likusių produktų

c) mažesnė suma čekyje

d) lavės fantazija

Pradedam. Toliau skaityti „Du viename. Vištiena, pievagrybiai, avinžirniai, baklažanai ir kopūstai.”

Pavasarinės salotos su kiaulpienių ir garšvų lapais

edf

Šiemet pavasaris su saule žeme ridinėjasi, tokio greito sprogimo ir augimo nepamenu. Rodosi ką tik gulėjau su fotoaparatu žibučių pievoje, o jau ir šalpusniai šiepiasi, ir net laukinė vynuogė, visada flegmatiškai pasitinkanti pavasarį, ėmė ir atvėrė pumpurus. Norisi atsivalgyti tos žalumos, todėl vienas dažniausių patiekalų ar garnyrų ant mūsų stalo pavasarį – salotos. Daržovių skonis kol kas ne itin primenantis vasarinį iš šiltnamio, todėl stengiuosi naudoti rudeninio derliaus skanumynus – ridikus, ropes, burokėlius, morkas.  O šiandien – su pomidoru, atsivežtu iš Italijos pietų. Taip taip, lagamine visada randu vietos tikriems skoniams 🙂

Laukinių augalų lapus dažnai rekomenduoja nuplikyti karštu vandeniu, man visgi priimtinesnis šviežias, kad ir karstelėjęs skonis ar kietesnis lapelis. Apdoroju vieninteliu būdu – sumaigau juos, kad išsiskirtų sultys.  Toliau skaityti „Pavasarinės salotos su kiaulpienių ir garšvų lapais”

Vaisių salotos

1122

Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.

Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka.  Toliau skaityti „Vaisių salotos”

Naujų Metų stalui

DSC_0445 modified

Man labai smagu, kad su kiekvienais metais tobulėjame, keičiamės vidujai. Ir kaip dažnai sakau – ne senstame, o bręstame. Su branda ateina ir tradicijų kaita. Jei prieš dešimtmetį šventinio stalo neįsivaizdavome be mišrainių su majonezu, tai dabar jau ir majonezą pasigaminu pati, ir nebevalgome jo tokiais kiekiais, o eilinėmis dienomis net pamirštame apie jį… Sulčių pakuotėse irgi seniai nebėra, limonadų, tortų… Gaivinamės giromis ar beržų sula iš rūsio, o saldumynų mėgėjus palepinu desertais.

Pastaruoju metu šventes pradedame su kepta ėrio ar stirnos koja, ypatingai ruošta šonine, o vėliau mėgaujamės kompanija nebe prie stalo, furšetuojame visuose namuose, kas prie židinio susirangę, kas virtuvėje šnabždasi ir kikena, o kas ir lauko kubile mirksta ir snaiges liežuviais gaudo 🙂 Smagios tos žiemos šventės…

Žvilgtelkite, surinkau mūsų namų šventines pažibas į vieną vietą, gal kas sužibės ir ant jūsų stalo: Toliau skaityti „Naujų Metų stalui”

Špinatų salotos su lietiniais blynais

DSC_0194

 

Ne visi vakar vakare kepti lietiniai blynai buvo sutaršyti, ryte du liūdnai šypsojosi lėkštėje. Grietinė, sūris, mėsa, uogienės – viskas pasirodė taip pabodę… Baisiai užsimaniau ko nors gaivaus, pirmiausiai pagalvojau apie salotas ir tuomet toptelėjo – o kodėl blynai negali būti valgomi šalti? O dar pagavo įkvėpimas (šiemet nepagaminau advento vainiko), tai taip ir susiplakė viskas į vieną – advento vainiko formos salotos su blynais. Eilinį kartą pareklamuosiu judros sėklas, jos tobulai dera su šviežiu pomidoru, jei dar nebandėte – labai rekomenduoju.

Toliau skaityti „Špinatų salotos su lietiniais blynais”

Salotos su rabarbarais

DSC_0717

Šiandien prisiminiau, kad jau laikas valgyti šviežius rabarbarų kotus. Daug kas juos naudoja tik kompotui ir pyragui, o man jie labai skanūs švieži salotose. Rūgštis pakeičia citrinos sultis padaže, rabarbaro gabaliukai maloniai kramtosi ir gaivina. Beje, jaunų rabarbaro lapų irgi neišmetu, ryt-poryt gaminsiu juose balandėlius.

Dar ir rūgštynės lapoja, tiesiog būtinai užsimaniau tokią karštą dieną atsigaivinti būtent šiomis salotomis.  Toliau skaityti „Salotos su rabarbarais”