Blynai su žiediniais kopūstais

Šį savaitgalį pradėjau netikėtai gardžiu atradimu!

Kažkaip ėmė ir pagailo atiduoti vištoms žiedinio kopūsto kotą ir nepanaudotą pačio kopūsto dalį, ir sriubos virti nesinorėjo, ir į šaldiklį grūsti. Prisiminiau, kad gliuteno netoleruojantys kulinarai tarkuodavo žiedynus picos padui ar tiesiog garnyrui.
Jau buvo sutarta, kad šeštadienio rytas prasidės blynais. Tačiau nebuvo sutarta, kad jie bus saldūs, tad nupėdinau į mano voveruškyną, kur sezono metu visad randu grybų, bevaikščiodama miške sudėliojau recepto scenarijų ir po pusvalandžio su nuostaba valgėme blynus su grietine ir voveraičių padažu.  O sekančiam kartui drauge čirškinsiu ir šoninės.
Kopūstas tarsi ištirpo tešloje, tačiau suteikė ypatingą, labai malonų poskonį. Kartosim, būtinai, kai tik liks kotas. O jis dažniausiai lieka gaminant didkepsnius ar ypatingai gardžius malta mėsa ir šonine apvyniotus „kamuolius“ (receptas čia).

Toliau skaityti „Blynai su žiediniais kopūstais“

Gaivios šaltos sriubos

Karšta.

Kai kam ilgai laukta toji vasaros alsa, kai kam namų arešto laikas.

Aš atstovauju tą karščio nemėgėjų pusę, žiemą nelekiame į šiltus kraštus pasišildyti, veikiau atvirkščiai – važiuojame į šiaurę, kad pajausti stichiją, sniego spąstus, pūgas ir prikvėpuoti pilnus plaučius to gryno, tyro oro.

Beviešint Islandijoje daug kalbuosi su vietiniais žmonėmis ir išaiškėjo įdomus faktas – jie negamina ir nevalgo šaltų sriubų. Išskyrus madingąjį gaspačą, jį tiekia restoranai, o namuose gamina tik įgudę kulinarai.  Ne vienam šiauriečiui buvo staigmena, kad iš garsaus islandiško jogurto Skyr galima pagaminti šaltą sriubą. Ir labai džiaugiuosi sulaukdama vis daugiau žinučių iš šiaurės apie tai, kad šios sriubos vis labiau populiarėja, geroji žinia greitai sklinda islandų virtuvėse.

Toliau skaityti „Gaivios šaltos sriubos“

Pavasario žalėsių kokteilis su jogurtu (žaliasis airanas)

Kaip gera tokiomis, kaip šiandien, dienomis jau basomis išeiti į mišką, pakramtyti pumpurų, pasidairyti uoliai dirbančių voverių ir pasirinkti po saują šviežių žalumynų.

Mūsų miško paklotė, kaip sakė viena, kaimynė, „užsikrėtė“ zuikio kopūstais. O man atrodo, kad Gamta tvarkosi išmintingai ir tai joks užkratas, o kvietimas ragauti vitaminingų ir rūgštelėjusių pavasario dovanų.
Jei jau šiemet samanos baltuoja nuo zuikio kopūsto žiedų, skinu ir dedu jų į tradicinius pavasario kokteilius. Kad būtų gardžiau ir maistingiau, kokteilius plaku su graikišku jogurtu, t.y. darau garsųjį airaną, tik papildau jį žalia spalva ir keliais skoniais.
Žalumynų svarbu nepadauginti, čia galioja taisyklė, kad mažiau yra geriau. Nuotraukoje matote kiek ko naudoju 2 litrams airano.

Toliau skaityti „Pavasario žalėsių kokteilis su jogurtu (žaliasis airanas)“

Virtiniai su bulvių košės ir šoninės įdaru

edf_soft

Jei jau virtinių savaitė, tai norisi kuo įvairesnių įdarų. Aprašant naujai atrastos tešlos receptą sulaukiau ne vieno klausimo – kaip gi gaminamas tas bulvių/ bulvių košės įdaras? Mielai atsakau.

Mėgstu naudoti maisto likučius, tačiau jei liko bulvių košės, kuri buvo gerokai skiesta pienu, tokios įdarui nerekomenduočiau. Verčiau pagaminti iš tiesiog išvirtų ir sugrūstų bulvių. O štai rūkytų mėsos gaminių likučiams šiame įdare pati vieta ir tiks ne tik šoninė, bet ir rūkytas kumpelis, sprandinė ar karšto rūkymo dešra.
30-40 virtinių įdarui reikėtų:

Toliau skaityti „Virtiniai su bulvių košės ir šoninės įdaru“

Omletas lavaše su morkų lapais

Morkų lapai.

Naudojate ar visgi išmetate?

Jau pasirodė pirmos šviežios morkos, parduodamos su visa lapija. Ne kartą pastebėjau, kad žmonės prekybcentriuose nusuka lapus ir palieka dėžėse. Visad pasinaudoju tokia proga lapus susirinkti ir parsinešus namo sudėti į dėžutę šaldytuve ir vėliau kepu apkepus, pyragus ar omletus su neįtikėtino gardumo prieskoniu.

Svarbi detalė – kepiniams naudojami tik smulkūs lapeliai, kuriuos reikia nuskabyti nuo stiebų, o šiuos galima supjaustyti ir naudoti kaip prieskonius sriubai ar troškiniui.

Būtinai pabandykite, gal nauji skoniai bent kiek pakels ūpą, o ir maisto nešvaistymo tema kaip niekad aktuali… Toliau skaityti „Omletas lavaše su morkų lapais“

Bulvinukai su šonine

 

Įtariu, kad šilkinių kukulių esate ragavę visi, tad skonio prasme bulvinukai bus panašūs. Tik su daugiau priedų, ryškesniu padažu, traškesniu skoniu ir labai dailiu pateikimu.

Gaminu juos kartą per 3-4 mėnesius, vienu ypu daug, dalį sudedu į šaldiklį ir kai tik užsimanome ko bulvinio, gardžiuojamės šiuo neįmantriu patiekalu. Gaminimo lyg ir daug,  iki galutinio skonio lėkštėje yra du virimo ir vienas kepimo orkaitėje procesas, tačiau visad raminu, kad dirbame ne mes patys, o buitinė technika.

Tad be ilgų įžangų, imam ir gaminam.  Ir mėgaujamės, nes skonis tikrai tobulas. Jei nevalgote mėsos, šoninę galite keisti pievagrybiais ar miško grybais,  pasūdyta varške, rūkyta raudonąja žuvimi.

Dažniausiai gaminu iš trijų kilogramų bulvių, tačiau paprastumo vardan proporcijas surašysiu vienam. Toliau skaityti „Bulvinukai su šonine“

Naminis sūris iš 2 produktų

Eilę metų bandžiau gaminti naminius sūrius su fermentais ir raugais, tačiau galiausiai palikau tai profesionalams.  Neturiu tam reikalingų įgūdžių, šaldytuvų ir… kantrybės 🙂

Išskyrus vieną sūrį, kuris gaminamas iš dvejų produktų (neskaitant prieskonių), jam nereikia jokių fermentų ar papildomos rūgšties, todėl jei tik gaunu naminio riebaus pieno, gaminu šį nuostabų gaminį.

Skoniu šis sūris primena varškinį, tačiau turi savitą, kiek kitokį skonį. Šildymo sezono metu dalį sūrio masės formuoju kamuoliukais ir džiovinu šilčiausioje namų vietoje, šie, debesėliais vadinami, sūriai, po mėnesio kito tampa puikia užkanda ar salotų priedu.

Bet šiandien norėčiau pasidalinti šviežio sūrio idėja, net ir neturinčiam jokios patirties žmogui sūris pavyks iš pirmo karto, tad bandom! Toliau skaityti „Naminis sūris iš 2 produktų“

Lietiniai su varške

Lietinius moka kepti (beveik) kiekvienas, o varškės įdaras yra vienas populiaresnių, sako maisto tiekėjai ir gamintojai. Tad su jumis norėčiau pasidalinti receptu, kurį per N metų esu ištobulinusi, smagi ne tik gamyba ir degustacija, puiku yra tai, kad nelieka įdaro, lietinių forma labai daili lėkštėje ir patogi šaldymui.

Lietinius kepu be cukraus tešloje, mėgstantys saldesnį gyvenimą gali rinktis saldesnius pagardus, o mūsų namuose populiariausias sviesto – grietinės padažas, ir dėl skonio, ir dėl to, kad lietiniai su karštu padažu mums skanesni. Ir netgi grietinę ar uogienę tiekiu kambario temperatūros, kad nebūtų labai didelio temperatūrų kontrasto.

Taipogi blynų ir varškės duetą puikiai papildo uogos, tiek šiuo metu karaliaujančios šilauogės ar mėlynės, tiek ir avietės, braškės, gervuogės, serbentai, agrastai, aktinidijos. Ir netgi razinos ar kiek pamirkytos džiovintos slyvos.

Daug kas manęs klausia kaip pagaminu tokią dailią trikampę blynų formą, specialiai nufotografavau ir sudėjau gamybos būdą į foto koliažą, jį rasite pačiame recepte.

Toliau skaityti „Lietiniai su varške“

Varškės apkepas „Klasika“

Varškės apkepų variacijų gyva galybė, tačiau šis, kurį mena vaikystėje valgę net garbingiausio amžiaus senjorai, yra absoliutus favoritas. Ypatingai dėl to, kad ruošai nereikalinga jokia buitinė technika,  viską galima sumakaluoti tiesiog šakute. Produktų dažniausiai yra šaldytuve ir spintelėse. O ir receptūrą supaprastinau iki lengvai įsimenamos, tad prieš gaminant nebereikės naršyti kulinariniuose puslapiuose.

Atsiminti tereikia, kad matuojant standartiniais varškės pakeliais po 180g, pagrindinių ingredientų reikės po 1. Jei 1 pakelis varškės, tai 1 kiaušinis, 1 šaukštas manų kruopų ir jei mėgstate saldžiai – 1 šaukštas cukraus. Ir, beje, tikrai galima kepti vieną porciją mažoje kepimo formoje.  

Šį apkepą tradiciškai tiekiame su grietine, tačiau puikiai tinka ir graikiškas jogurtas, ir grietinės-sviesto padažas ir net bešamelis, jei jo netyčia liko gaminant lazaniją.

Aš dažniausiai gaminu 4 porcijas, jei dalis ir lieka nesuvalgyta, laikau šaldytuve ir valgome net nepašildytą.

Taigi, 4 porcijoms reikia:
Toliau skaityti „Varškės apkepas „Klasika““

Ažūriniai lietiniai (be miltų)

Apie tai, kad kvietinius miltus blynų tešloje galima keisti krakmolu, girdėjau kelis kartus, tik vis delsiau su bandymais. Kol atėjo diena X, kai kvietiniai miltai trumpam turėjo būti eliminuoti iš mitybos, todėl iš atminties stalčiuko iškrito prisiminimas apie krakmolą, o ir kaip tik buvau gavusi dovanų maišelį kukurūzinio iš mylimiausios parduotuvėlės Delona. 

Tešlos gamyba, kepimas, skonis – viskas pranoko lūkesčius. Jokių gumuliukų, jokio keptuvės tepimo ir tiesiog puikaus skonio blynai tapo favoritiniais.

Mano versijoje nėra cukraus, nes manau, kad tie, kas nori saldžiai – lietinius gali valgyti su uogiene ar saldinta plakta grietinėle, ledais, blynus gausiai apiberti  milteliniu cukrumi ir pan.  Bet jei į kasdienių blynų tešlą beriate cukrų, berkite į šią tešlą drąsiai.

12 blynų iškepu iš: Toliau skaityti „Ažūriniai lietiniai (be miltų)“