Moliūgų ir pomidorų duetas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Man netrūksta pietų saulės, galėčiau gyventi ir Norvegijos šiaurėje ar Islandijoje, kur būna poliarinės dienos, tačiau pietiečiams jaučiu vieną pavydo gaidelę, jie bent dukart metuose turi šviežių daržovių. Ir niekas neįtikins manęs, kad žiemą mūsų prekybcentriuose pirktas pomidoras kvapu ir skoniu niekuo nenusileidžia tiems, kuriuos skiname savo šiltnamiuose vasarą ar valgome pvz. kokioje mažytės Graikijos salos tavernoje su traškia salota, feta ir gausiai palaistytą alyvuogių aliejumi.

Ir panašu, kad būsiu atradusi išeitį kaip išgyventi žiemos pomidorų badą. Jiems tiesiog reikia teisingos poros, ir mano paskutinis atradimas yra moliūgas. Tik ne daržovės pavidalu, bet šviežiai spaustu moliūgų sėklų aliejumi – Moliejumi ir rupiniais, likusiais nuo aliejaus spaudimo.  Toliau skaityti “Moliūgų ir pomidorų duetas“

Bananiniai blynai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Taip jau būna, kad žmonėms mes atrodome kitokie, nei esame iš tiesų. Itin dažnai sulaukiu klausimų apie kokį nors maisto produktą ar patiekalą, kokio nė nesu ragavusi, ką jau kalbėti apie receptūrą. Daugelis nustemba, nes stereotipiškai žmogus, rašantis apie maistą, lyg ir turėtų būti šios srities žinovas. Žinau, ragavau, skaičiau ir domėjausi, bet tikrai ne viso pasaulio virtuvėmis ar garsiais gamintojais ar rašytojais. Mane labiau “veža“ ne tai, kas jau atrasta, bet tai, ką iš atrasto galima padaryti kitaip ar atrasti pačiai :)

Ir štai šiandien, bemąstant kuo paspalvinti šeštadienio ryto pusrytį, akis užkliuvo už sunokusių bananų. Tokių mes nebevalgome, perkame beveik žalius, bet va būna koks pasimetėlis vaisių vazoje. Ir štai supratau, kad nesu gyvenime kepusi blynų … su bananais. Šakar makar ir blynai jau garavo lėkštėje. Ir netgi ta proga išviriau kakavos, kad jei jau “vaikiškas“ meniu, tai tebūnie su tuo nostalgišku skoniu.  Toliau skaityti “Bananiniai blynai“

Spalvingi lavašo suktiniai su kiaušiniene

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Neseniai gvildenta kebabų tema priminė ir apie tai, kad pastaruoju metu labai džiaugiuosi lavašų pasirinkimo gausa. Patys gardžiausi (man) Lietuvoje – didžiuliai lavašų lakštai, kuriuos būtinai nusiperku Vilniaus gatvėse vykstančiose mugėse, nė nežinau kas juos kepa :/ O prekybcentriuose pastaruoju metu akį traukia žalieji – špinatais dažyti – lavašai. Nepasakyčiau, kad skoniu jie kuo nors lenkia kitus, špinatų irgi gomurys neaptiko, tačiau ta ryški žalia spalva labai džiugina akį, ypač rudenį, kai rodos ką tik kiemą dažė nasturčių, pelargonijų ir moliūgų žiedai. Saugau kelias idėjas ir pavasario stalui. O šiandien dalinuosi idėja ką kitokio įsukti į lavašą?

Ogi kiaušinienę. Ne bet kokią, papasakosiu kaip ją paruošti.  Toliau skaityti “Spalvingi lavašo suktiniai su kiaušiniene“

Kiaušiniai šoninėje

OLYMPUS DIGITAL CAMERAJau ne kartą susimąsčiau, kad reikėtų padaryti atskirą kategoriją mano tinklaraštyje ir dalintis su jumis man lyg ir savaime suprantamais dalykais, bet, pasirodo, ne visi žino, kad pavyzdžiui prieš plakant baltymus, reikia atšaldyti ne tik juos, bet ir plakiklio antgalius, tiesiog įdedant juos į indą su baltymais. Arba apie tai, kur naudojama cukraus pudra, daugelis naudoja ją tik pyragų ar spurgų pabarstymui, o ištiesų ji skirta labai rimtiems darbams. Ir dar apie tai, kaip gaminti maistą Saugiai – kaip maišyti puodą, keptuvės turinį, kaip produktus berti į verdantį vandenį ar karštą keptuvę ir pan.

Mintis apie Saugiai kilo šiandien ryte, nes esu beveik prievartiniu būdu atvesdinta į darbo saugos įmonėje kursus, kas esate juose buvę, turbūt sutiksite su manim, kad tai sausa reglamentų ir teisinių aktų kratynė, ir joks šermukšnių pagardas to sprangumo nepaskanins, teks gilintis ir, o varge, mintinai mokytis tai, kam išties gaila vietos galvoje :) Tebūnie, pietų pertraukų nebus, todėl iš vakaro kepu seniai planuotus aprašyti kiaušinių krepšelius ir pusryčiausiu, nes iki vakaro be maisto išbūti galima, bet nebūtina. Toliau skaityti “Kiaušiniai šoninėje“

Virtų daržovių paruošimo ypatumai

 

DSC_0142

Pirmos rudens dienos proga kilo mintis parašyti apie daržoves ir kaip aš jas ruošiu garnyrams. O kilo ji ne šiaip sau, prieš kelias dienas džiaugsmingai pasinaudojome Laisvalaikio dovanų pasiūlymu ir jų nuoširdaus bendravimo dėka apsilankėme TV bokšto restorane. Kokie sentimentai… Užaugau ir suaugau Karoliniškėse, šio bokšto pašonėje, per miegamojo langą mačiau jo statybas, bokšto ratą niokojusius gaisrus, su žiūronu skaičiuodavau bokšto “iliuminatorius“  ir beprotiškai laukdavau kasmetinės ekskursijos. Ne dėl dangaus, padangėmis niekada smarkiai nesižavėjau, bet restorane ruošiami žiuljenai buvo kažkokie stebuklingi. Atsisakydavau net ledų, idant suvalgyti vištienos grietinėlės padaže, apkeptos su smagiai besitąsančiu sūriu,  ir tiekiamos tuomet man irgi stebuklingai atrodžiusiame inde su ilga rankena. Po dvidešimties metų nebėr žiuljenų Paukščių take, meniu adaptuotas nūdienai, o Vilnius už stiklo – vilniečiams…

Besidalinant su kolege įspūdžiais iš dangaus, žinoma, papasakojau ir apie tai, kad lašišos garnyrui paruoštos daržovės buvo tiesiog tobulos. O ji ėmė ir paklausė kaipgi tokias pagaminti. Ogi labai paprastai, tereikia žinoti italų al dente (kietas kaip dantis) vadinamą ruošimo principą.  Toliau skaityti “Virtų daržovių paruošimo ypatumai“

Saulėtas varškės apkepas

Apkepas

Kas galėtų pagalvoti, kad ciberžolė gali būti tikra ir nelabai :) Mane tuo įtikino lauktuvių iš Maroko parvežusi Miglė. Ji pasakojo pirkusi ciberžolės miltelius kaimo turguje, kuriame turistai apsilanko itin retai. Džiovintas šaknis čiabuviai trynė į miltelius vietoje, primityviomis grūstuvėmis, supildami juos į iš laikraščio lapo susuktą tūtą. Tuomet prisiminiau kokius nerealius vietinius turgus prieš daugybę metų Karibų salose esame aplankę su kita Migle, vien nuo bananų įvairovės raibdavo akys, o kur dar visi egzotiniai vaisiai, prieskoniai ir gyvos mėsos skyriai…

Ciberžole buvau įpratusi spalvinti vištienos troškinius, ryžių garnyrus, sriubas, bet niekada nebuvau pajautusi tokio intensyvaus jos skonio, kokį turi tūkstančius kilometrų iki manęs keliavusi. Tačiau pati pirma mintis išbandyti miltelius kilo Toliau skaityti “Saulėtas varškės apkepas“

Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)

Ridikeliu pesto

Gal ir visai be reikalo pyko meška ant ūkininko toj pasakoj? Pamenat? – viršūnėlės ir šaknelės. Meškai atitekdavo “neskanioji“ daržovių dalis, bet baigiu įsitikinti, kad daržovės valgomos visos! Mano favorito pozicijų niekam neužleidžia morkų lapai, taip pat begaliniai džiaugiamės burokėlių, pastarnokų lapais, o kur dar sultingieji moliūgų stiebai ir nuostabūs žiedai… O pavasarinio virsmo proga pristatau dar vieną naujovę, mano išbandytą tik pernai. Ridikėliai šiemet šalto pavasario proga užaugino daug lapų, todėl labai mielai malu juos ir gaminu užtepėlę. Nesinori vadinti jos pesto, nes iš pesto čia belikęs tik gamybos būdas :) Skonis irgi nieko neprimena, jis turi tik ridikėliams būdingo aitrumo, puikiai derančio su brandintu sūriu ir geros kokybės aliejumi.

Nedideliam indeliui užtepėlės naudoju: Toliau skaityti “Ridikėlių lapų užtepėlė (pesto)“