Šį derinį sumąsčiau tuomet, kai eilinį kartą nusipirkus pakuotę pievagrybių, panaudojau sriuboje tik kelis, o likę pradėjo vysti. Kartais fasuoti produktai yra tikras galvaskaudis, kai reikia dvejų grybų, vienos bulvės ar vieno svogūno. Ir jei pastarųjų ne pakuotėje dar galima rasti, tai su pievagrybiais tikrai bėda,
Na, gal ir ne bėda, jei yra fantazijos ir noro gaminti. Pievagrybius dažniausiai sudėdavau ant karštų sumuštinių ar picų, kartais užraugdavau ar marinuodavau, dėdavau į makaronų patiekalus. O vieną dieną, betarkuodama bulvę didžiablyniui įdomumo dėlei pabandžiau patarkuoti pievagrybį. Mano nuostabai jis tarkavosi tiesiog idealiai, tad įmaišiau į bulvių tarkius ir iškepiau pikantiško, įdomaus, netikėto skonio blyną.
Dažniausiai jį kepu rudens ir žiemos pusryčiams, gaminimas labai paprastas, produktai neįmantrūs, o ragautojai kaskart pavalgę dūsauja iš malonumo. Tikrai gardu.
1 porcijai:
1 didesnė bulvė
6-8 pievagrybiai
2 nedideli kiaušiniai
žiupsnelis druskos
žiupsnelis kmynų (nebūtinai)
3 šaltai rūkytos šoninės juostos
2 šaukštai grietinės
Bulvę nuskutu ir sutarkuoju stambia (‘burokine’) tarka, tą patį darau su pievagrybiais. Įmušu kiaušinius, beriu druską ir kmynus ir mentele mišau, kol viskas susijungia į vienalytę masę.
Įkaitinu keptuve, dedu šoninę ir čirškinu iki kol apskrunda ir dedu į nedidelę lėkštę. Į likusius riebalus supilu tarkius, mentele paformuoju vienodo storio blyną ir kepu apie 4-5 minutes, tuomet blyną apverčiu, dengiu dangtį, sumažinu kaitrą ir kepu dar apie 5 minutes.
Tiekiu karštą, tiesiai iš keptuvės, ant viršaus sudedu grietinę ir šoninės juostas.
Iš tarkių masės galima kepti ir mažesnius blynus.