Paskelbta

Kiaušinienė karšto oro gruzdintuvėje (ala pica)

Kiekvieną savaitgalį pusryčiams vis sugalvoju kokį naują patiekalą, o kadangi auginame dedekles, dažniausiai eksperimentuoju kiaušinienės tema.

Dažniausiai kiaušinių patiekalus ruošiu keptuvėje, retesniais atvejais orkaitėje, bet kai nupirkau silikonines kepimo formas karšto oro gruzdintuvei, pradėjau ruošti kiaušinių patiekalus joje. Nuostabiai gaunasi omletas, tiesiog išplaku 6 kiaušinius su 200ml pieno, 50g tirpinto sviesto, trupučiu druskos ir žiupsniu provanso žolelių. Kepu 15 min. 180C. Puresnio omleto nesu pagaminusi.

Na, o šiandienos pusryčių atradimas – kiaušinienė tortilijoje. Valgytojai valgė itin tyliai, girdėjosi tik šakučių  ir peilių taukšėjimas, o tai labai geras ženklas 🙂

Išties, gavosi labai gardu: apskrudę kraštai, tąsus sūris, žolelių aromatas ir minkštutėlis įdaras. Toliau skaityti „Kiaušinienė karšto oro gruzdintuvėje (ala pica)”

Paskelbta

Marinuoti peraugę agurkai

Tikrai taip, jokio švaistymo, peraugusiems agurkams sakau TAIP. Ši mintis kilo marinuojant įprastines (man) agurkų juostas. Prisiminiau, kad pirmiausiai iš stiklainio dingsta tos juostos, kurios yra su žieve, išties jos yra gerokai traškesnės.

Darže radusi peraugusių agurkų juos nuploviau ir nupjausčiau žieves su trupučiu „mėsos”, tiesiog iki sėklų. Ir toliau jau gaminau taip pat, kaip ir įprastines juostas, tik truputį pakeisdama vieną detalę. Toliau skaityti „Marinuoti peraugę agurkai”

Paskelbta

Varškės desertas su vasaros uogomis

Vasara stiklinėje.

Šis desertas — neatsiejamas kiekvienos vasaros skanėstas. Kai liepos pabaiga persilieja į rugpjūčio pradžią, miškai ir sodai ima dovanoti savo spalvas: avietės, serbentai, agrastai, mėlynės, šilauogės. Jos visos tarsi susitaria dėl vieno — kad varškė būtų jų drobė, o stiklinė – scena.

Gamybai nereikia puodų, nei plakiklių, nei termometrų. Tik rankos, šakutė ir šiek tiek kantrybės. Viskas daroma primityviai, bet būtent tas primityvumas suteikia desertui gyvybės — tarsi gamta pati jį sumaišytų.

Ir dar vienas pastebėjimas. Renkantis želė, visada imu tų uogų skonio, kurių tuo metu neturiu. Vyšnių, aviečių, kartais net juodųjų serbentų. Tuomet desertas įgyja poskonį, tarsi prisiminimą apie uogas, kurių šįkart neturiu. Toliau skaityti „Varškės desertas su vasaros uogomis”

Paskelbta

Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru

Morkų lapus dar prieš kelis metus be jokių skrupulų išmesdavau į kompostinę, tačiau vieną dieną akį patraukė straipsnis apie morkų lapų gydomąsias savybes. Sudomino ir paskatino pabandyti, o pabandžius sustoti jau nebebuvo įmanoma. Žiemą, kai sunaudoju šaldytus lapelius, jų užsiauginu ant palangės iš nupjautų morkų galiukų, o dabar – pats morkų lapų sezonas darže ir turguje. Šviežius lapus dedu daug kur – į salotas, sriubas, žalius kokteilius, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius. Ir tik neseniai sumaniau jais pagardinti pyrago įdarą. Patiko taip smarkiai, kad dabar kepu pyragus dažniau nei įprastai 🙂 Greitam pyragui naudoju šaldytą bemielę tešlą (2 lapų pakuotę).

Toliau skaityti „Pyragas su varškės-kumpio-morkų lapų įdaru”

Paskelbta

Prieskonių mišinys „Tobulas septynetas”

Grilio sezonas pačiame įkarštyje, ypač dabar, kai nustojo lynoti ir daugelis mūsų  pagaliau leidžiame daug laiko gamtoje.

Marinuojant mėsą, žuvį ar paukštieną, kiekvienas turi savo mėgstamus prieskonius, yra ir tokių, kuriems pakanka pipirų, tačiau aš, prieskonių mišinių fanė, kasmet kuriu mišinius iš įvairių mono prieskonių ir per eilę metų pagaliau atradau TĄ. Universalų. Suteikiantį ypatingą poskonį. Nesvylantį. Šildantį gomurį.

Šį mišinį vadinu tobuluoju septynetu. Toliau skaityti „Prieskonių mišinys „Tobulas septynetas””

Paskelbta

Mūsų šaltibarščiai

Pasiduodu artėjančio šaltibarščių fest nuotaikai 🙂 Tikiu, sudalyvausiu bent viename renginyje ar bent jau nulėksime iki Vilniaus oro uosto pažiūrėti ružavų dekoracijų.

 Ir, žinoma, gaminsime šaltibarščius. Mūsų namuose yra dvi stovyklos – burokų ir rūgštynių, mat vaikystėje valgėme skirtingai, o ši šaltsriubė yra labai nostalgiška, primenanti, kad kadaise šaltibarščius galėjome pasigaminti tik tuomet, kai parduotuvėse pasirodydavo pirmi lietuviški agurkai, t.y. anksčiausiai gegužės mėnesį, pirma lėkštė buvo beveik Kalėdos Nr.2.

Kad nebūtų skriaudos, visada gaminu bazę į du indus ir abu papildau skirtingais produktais, taip gaudama dvejų skonių šaltibarščius. Toliau skaityti „Mūsų šaltibarščiai”

Paskelbta

Mocarelos skystis ir makaronai su šonine

Kai tik virtuvėje atsiranda mocarelos pakuotė, aš pirmiausia pagalvoju ne apie sūrį, o tą baltą skystį, kuris dažnai lieka nepanaudotas. O jis toks švelnus, toks pieninis, su vos juntamu sūrumu, kad būtų nuodėmė jį išpilti.

Mocarelos skystis man visada primena mažą paslėptą triuką, kurį žino tik tie, kurie mėgsta išnaudoti viską iki paskutinio lašo. Į sriubą, į tešlą, į padažą — jis visur įneša šilkinės tekstūros ir tokio subtilaus skonio, kad niekas net neįtaria, kas čia padaryta kitaip.

Mocarelos skystį visada pasilieku — jis tyliai įsilieja į sriubas ir padažus, suteikdamas jiems tokio švelnumo, kad net paprasti ingredientai ima elgtis kaip gerai išauklėti. Jei kepu fokačiją ar duoną, įpilu jo vietoj vandens, ir tešla pakyla minkšta, elastinga, tarsi pati žinotų, kad bus skani. O salotų užpilui jis nepakeičiamas: sumaišytas su aliejumi ir citrina, jis sujungia viską taip harmoningai, kad pomidorai atrodo lyg ką tik parnešti iš šiltnamio, dar kvepiantys šviežumu ir saulės šiluma.

O kai gaminu makaronus, ypač tuos, kurie turi daugiau charakterio, mocarelos skystis tampa paskutiniu prisilietimu, kuris viską sujungia. Štai vienas iš tų patiekalų, kurį gaminu dažnai — paprastas, sotus ir turintis tą seną gerą namų virtuvės šilumą. Toliau skaityti „Mocarelos skystis ir makaronai su šonine”

Paskelbta

Su morkomis marinuoti žiediniai kopūstai

Kai tik rūsyje baigiasi paskutiniai pernykščio derliaus stiklainiai, prasideda mano mėgstamiausias metas — tas tylus, neįpareigojantis „nesezoninis“ konservavimas, kai šviežios daržovės pačios prašosi būti įamžintos marinate.

Marinuoju nedideliais kiekiais ir naudoju ne stiklainius, o maisto dėžutes ir jas laikau šaldytuve. Vienas mylimiausių „nesezoninių” derinių – žiediniai kopūstai su morkomis. Daržovės šaldytuve išlieka traškios iki 3 savaičių, tik retai tiek užsibūna. tiesą sakant, retai sulaukia net antrosios — jų skonis toks gyvas, kad dėžutė tuštėja savaime.

Dažniausiai gaminu iš Toliau skaityti „Su morkomis marinuoti žiediniai kopūstai”

Paskelbta

Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu

Didieji atradimai dažniausiai nutinka netyčia.

Ne išimtis ir šis 2026 metų atradimas – brokolių padažas. Senokai šaldytuve liūdintis brokolis keliavo į smulkintuvą su mintimi jį sulesinti mūsų vištaitėms. Tačiau ta žalia masė labai kvepėjo ir ranka pati tiesėsi link šaukšto. Paragavau ir supratau, kad tai gali būti puiki sudėtinė salotų dalis.

Kaip tik vėso ką tik išvirtos pupelės, o krepšy turėjau šviežių daržovių.  Pirmą kartą brokolius sumaišiau su majonezu bei grūdėtosiomis garstyčiomis ir tokiu padažu užpyliau supjaustytas daržoves, sumaišytas su pupelėmis. Tačiau sekantį kartą norėjosi kiek lengvesnio varianto, todėl rinkausi aliejaus – citrinos sulčių užpilą. Šis sužavėjo, tad mielai dalinuosi ir su jumis. Toliau skaityti „Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu”

Paskelbta

Tobulieji pomidoriniai šonkauliukai

Turbūt ne vienas esate susidūrę su dilema kaip iškepti šonkaulius, kad būtų ir dorai apskrudę, ir minkšti viduje, ir mėsa kristų nuo kaulo, ir, žinoma, kad tirptų burnoje.

Ką gi, tokį būdą atradau, apjungusi žinias apie pomidorus ir lėtąjį kepimo būdą.

Jei esate konservavę pomidorus, greičiausiai žinote, kad jiems nebūtina krūva konservantų, kaip pvz. agurkams ar cukinijoms. Jie savyje turi pakankamai rūgšties ir cukraus ir būtent šios medžiagos itin tinka norint suminkštinti mėsą ar paukštieną.

Svarbus ir kepimo būdas, kai kurie šaltiniai teigia, kad mėsą pirmiausiai reikia kaip reikiant apskrudinti ir tuomet kepti žemoje temperatūroje, tačiau man labiausiai pasiteisino atvirkštinis būdas. Toliau skaityti „Tobulieji pomidoriniai šonkauliukai”