Paskelbta

Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu

Didieji atradimai dažniausiai nutinka netyčia.

Ne išimtis ir šis 2026 metų atradimas – brokolių padažas. Senokai šaldytuve liūdintis brokolis keliavo į smulkintuvą su mintimi jį sulesinti mūsų vištaitėms. Tačiau ta žalia masė labai kvepėjo ir ranka pati tiesėsi link šaukšto. Paragavau ir supratau, kad tai gali būti puiki sudėtinė salotų dalis.

Kaip tik vėso ką tik išvirtos pupelės, o krepšy turėjau šviežių daržovių.  Pirmą kartą brokolius sumaišiau su majonezu bei grūdėtosiomis garstyčiomis ir tokiu padažu užpyliau supjaustytas daržoves, sumaišytas su pupelėmis. Tačiau sekantį kartą norėjosi kiek lengvesnio varianto, todėl rinkausi aliejaus – citrinos sulčių užpilą. Šis sužavėjo, tad mielai dalinuosi ir su jumis. Toliau skaityti „Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu”

Paskelbta

Tobulieji pomidoriniai šonkauliukai

Turbūt ne vienas esate susidūrę su dilema kaip iškepti šonkaulius, kad būtų ir dorai apskrudę, ir minkšti viduje, ir mėsa kristų nuo kaulo, ir, žinoma, kad tirptų burnoje.

Ką gi, tokį būdą atradau, apjungusi žinias apie pomidorus ir lėtąjį kepimo būdą.

Jei esate konservavę pomidorus, greičiausiai žinote, kad jiems nebūtina krūva konservantų, kaip pvz. agurkams ar cukinijoms. Jie savyje turi pakankamai rūgšties ir cukraus ir būtent šios medžiagos itin tinka norint suminkštinti mėsą ar paukštieną.

Svarbus ir kepimo būdas, kai kurie šaltiniai teigia, kad mėsą pirmiausiai reikia kaip reikiant apskrudinti ir tuomet kepti žemoje temperatūroje, tačiau man labiausiai pasiteisino atvirkštinis būdas. Toliau skaityti „Tobulieji pomidoriniai šonkauliukai”

Paskelbta

Makaronai su pievagrybiais ir tunu

Spalvomis lėkštėse bandau skaidrinti nuotaikas, labai keistai, kaip niekad dažnai, norisi makaronų patiekalų, gardintų ne šonine ar kumpiu, bet daržovėmis, grybais ir žuvimi, planuoju išbandyti ir vieną įdomesnių ligūriškų makaronų variacijų su… bulvėmis.

O berašydama prisiminiau vieną keisčiausių ragautų makaronų patiekalų – lakštinių su avinžirniais. Turbūt jau įtariate, kad tai pietų šalių patiekalas, mes jį ragavome Alžyre, o paragavus skuodžiau į vietinį turgų pirkti harisos prieskonių, kuriais buvo gardintas patiekalas. Kitaip nei dauguma aštrių prieskonių, harisa suteikia labai įdomų efektą – aštrumas pradeda jausti tik suvalgius visą patiekalą, tarsi po laiko, bet išties tai labai jauku, juk pavalgius norisi pailsėti, o aštrumas suteikia šilumos pojūtį.

Bet. Šiandien apie mūsų mylimą patiekalą – makaronus su pievagrybiais ir tunu. Makaronų rūšis nėra labai svarbi kaip kai kuriuose klasikiniuose patiekaluose, bet dažniausiai renkuosi spirales arba kriaukles, į jų tarpus susigeria padažas ir smulkintas tunas, tad lėkštėje nelieka padažo. Toliau skaityti „Makaronai su pievagrybiais ir tunu”

Paskelbta

Apverstas obuolių pyragas

Šis meiliai Šarlote vadinamas pyragas mūsų namuose atsiranda dukart per metus. Pirmąjį, kai soduose žolė būna pilna alyvinių obuolių krituolių. O antrą, kaip šiuo metu, kai rudeniniai obuoliai rūsyje jau tampa pavytę ir praradę sultingumą.

Klasikinis pyragas žavingas receptūros paprastumu ir gaminimu, bet nebūčiau aš, jei neįkiščiau trigrašio 🙂 Per eilę metų kiek pabodo tas pats skonis ir vaizdas lėkštėje, tad paeksperimentavusi atradau žymiai įdomesnį, aromatingesnį ir drėgnesnį pyrago variantą. O vos vienas papildomas ingredientas ir veiksmas.

Kepimui renkuosi apvalią silikoninę kepimo formą aukštais bortais („tortinę”). Toliau skaityti „Apverstas obuolių pyragas”

Paskelbta

Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams

– Oho! – sakė šiuo marinatu ruoštų šonkaulių ir šašlykų ragavusieji.

Ir išties – oho. Ilgai maniau, kad jau esu atradusi tobulo marinato mėsai receptą, tačiau šis pranoko visus lūkesčius.

O viskas prasidėjo tuomet, kai ruošiausi virti pomidorinę su šonkauliais, tačiau tądien niekam namuose nesinorėjo sriubos. Šonkauliai, ištraukti iš šaldiklio jau buvo atvėsinti, o ant darbastalio liūdėjo iš rūsio atnešti keli stiklainiai vasarą sutrintų konservuotų pomidorų.

Tuomet ir gimė išganinga mintis panaudoti pomidorų tyrę mėsos marinavimui. Žinia, pomidorai turi natūralios rūgšties, todėl pamaniau, kad duetas turėtų būti tobulas.

Paragavus iškeptų šonkaulių tiesiog negalėjome atsistebėti mėsos minkštumu, tad mintimis jau keliavau į grilį, kazaną ir šašlykinę, kuriuose įsivaizdavau kepamus kepsnius ir šašlykus. Per kelis mėnesius išbandėme viską ir galiu drąsiai teigti, kad minkštesnės mėsos nesu ragavusi.

Pabandžiau gaminti ir su šviežiai trintais pomidorais, pavyko irgi neblogai, tačiau termiškai apdorota tyrė visgi buvo geresnė pagalbininkė. Galbūt dėl to, kad kaitinant pomidorus, juose išsiskiria likopenas? Toliau skaityti „Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams”

Paskelbta

Tobula bulvių košė

Žinia, sviestu košės nepagadinsi, byloja liaudies išmintis ir prancūzų virtuvės šefai 🙂 Tačiau vis tik kiek jo nepersistengiant naudoti? O kiek reikia pieno? Kuo dar gardinti košę ir pagaliau kaip išvirti bulves?

Apjungiau visus labai pasiteisinusius būdus bulvių košės gamybai ir gavau tikrai tobulą variantą. Dalinuosi patirtimi:

  • Bulves verdu ne vandenyje, bet sultinyje. Kokiame tik širdis geidžia, tinka ir jautienos kaulų, ir vištienos sultinys. Iš bėdos bėdžiausios tiks ir kubelis.
  • Išvirtas bulves užpilu karštu sviestu ir pienu
  • Košę gardinu apkeptais svogūnais arba pievagrybiais, jeigu košę gaminu kaip savarankišką patiekalą, kartais įmaišau apkeptos šalto rūkymo šoninės ar rūkyto kumpio gabaliukų
  • Košę grūdu rankiniu būdu, ypatingai tinka bulvių presas

Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”

Paskelbta

Gardžioji moliūgų sriuba

Kas, jei ne spalvingoji moliūgų sriuba gali praskaidrinti niūrias ir tamsias dienas?

Manoji sriubos versija spalvinga, įvairi ir apjungia dar kelis – rūgštų ir kartų – skonius. Pirmąjį gaunu įberdama spanguolių uogų, o antrąjį natūralaus ir saikingo kartumo turinčiomis moliūgų sėklomis.

Receptą nufilmavome, jeigu mėgstate video formatus, kviečiu pažiūrėti reportažą ⇓

Ir pietums, ir vakarienei: moliūgų sriubos receptas pagal „Kūmutės virtuvę“ – 2024.11.18 – LRT

O produktų sąrašą ir gaminimo eigą aprašysiu, 2 porcijoms reikės: Toliau skaityti „Gardžioji moliūgų sriuba”

Paskelbta

Vištienos kepimo ypatumai

Daugelis ragavusių mano keptos vištienos po pirmų kąsnių kilnoja antakius ir dažniausiai ima ir paklausia kaipgi man pavyksta iškepti vištienos dalis, kad viršus būtų traškus ir apskrudęs, o vidus sultingas.

Atsakymas slypi paruošimo ir kepimo technikoje, procesas ilgas, bet jame darbuojuosi ne aš, o orkaitė. Man tenkanti darbo dalis – paukštienos paruošimas ir sudėjimas į skardą. Ši technika vadinama lėtuoju kepimu.

Taip galima kepti visą vištą ar antį ar jų dalis – ketvirčius, blauzdeles, šlauneles bei sparnelius, tik jiems kepimo laiką reikia kiek trumpinti.

Dar vienas didelis privalumas yra tas, kad paukštienos nereikia marinuoti, viską darau iškarto ir tiesiai į skardą. Kartu galima kepti ir bulves, jos lygiai taip pat kaip ir vištiena gaunasi traškios išorėje ir minkštutėlės viduje. Esu kepusi ir žalius burokėlius, skonis buvo ypatingas, tačiau sultys gerokai nudažė paukštieną, buvo nelabai gražus vaizdas.

Viskam paruošti skaičiuoju 4 valandas. Toliau skaityti „Vištienos kepimo ypatumai”

Paskelbta

Pažintis su autoklavu

O jums pažįstamas šis buitinės technikos šedevras?

Daug kartų mačiau autoklavus besisvečiuojant pas ūkininkus ir vis sukirbėdavo, kad ir aš norėčiau turėti tokį konservavimo pagalbininką mūsų ūkelyje.

Ir štai išaušo ta diena, kai kurjeris įteikė didžiulę dėžę ir iš jos išpakavome autoklavą. Ir tuo laimė tik prasidėjo!

Pažintį pradėjome nuo naudojimo instrukcijų, buvo labai netikėta, kad šiuolaikiniai autoklavai yra visiškai automatizuoti, tereikia nustatyti temperatūrą bei laikmatį, sulaukti ciklo pabaigos, luktelti iki indas pilnai atvės, nuleisti vandenį ir mėgautis konservais.

Peržiūrėjome nemažai video įrašų apie tai, ką galima gaminti autoklave ir tuomet sužinojau labai įdomų, gal netgi labai svarbų dalyką. Jeigu konservuojant įprastu būdu namuose galime pasiekti tik 100C, tai autoklave temperatūra gali siekti ir 120C, o tai reiškia, kad sterilizuojant jame garantuotai žūsta visos bakterijos ir išnyksta botulizmo grėsmė.

Natūraliai kilo klausimas – o kaip po proceso atrodo tokioje temperatūroje kaitinti vaisiai ir daržovės? Ogi puikiai, nes pavyzdžiui 0,5l stiklainiai kaitinami tik 5 minutes!

Gerokai ilgiau reikia kaitinti žuvies, paukštienos bei mėsos konservus. Ir, taip jau atsitiko, kad buvome neoriginalūs ir pradėjome autoklavo bandymą būtent nuo mėsos. Kažkaip nostalgiškai pasirodė tas stiklainis su drebučiais dugne ir riebaliukų sluoksniu viršuje. Toliau skaityti „Pažintis su autoklavu”

Paskelbta

Rauginti agurkai neturintiems rūsio

Nors jau esu rašiusi apie šį itin paprastą receptą, pasikartosiu, akcentuodama pagrindinius privalumus:

  • Galima naudoti hermetinius dangtelius
  • Galima laikyti netgi buto spintelėje
  • Agurkai išlieka traškūs
  • Galima gaminti bet kokio dydžio stiklainiuose

Yra ir vienas minusas:

  • Agurkų įrūgimo reikės palaukti apie 2 mėnesius

Pirmiausiai pasiruošiu agurkus, juos kruopščiai nuplaunu, galiukų nepjaustau.  Gaminu didesniame puode ar maistiniame kibire. Toliau skaityti „Rauginti agurkai neturintiems rūsio”