Paskelbta

Agurkų ir tuno salotos

Labai gardžiai juokiausi, kai vakar viena pažįstama paklausė ar aš valgau šviežius agurkus, ar tik raugintus/marinuotus? Štai koks mano įvaizdis…
Bet viskas yra atvirkščiai, visuomet raginu pirmiausiai atsivalgyti šviežių daržovių ir tik po to jas grūsti į stiklainius. Suvalgome daug agurkų tiesiog, kaip užkandį, bet labai mėgstame ir salotas. Vienas tokių sukūriau šiemet, kai liko konservuotų pupelių ir tuno padažo, tuomet ir sumąsčiau sujungti įdomius produktus į vienas salotas.
Salotos gaivios, sočios, vasariškos, produktai vos keli, tad puikiai tiks visiems skubantiems ar vasarojantiems. O kad skonis ir vaizdas nenuviltų, būtinai atkreipkite dėmesį į gaminimo eigą, yra vienas svarbus momentas.
Paskelbta

Salotos su kalakutiena ir ypatingu padažu

Su rudens pradžia mūsų namuose prasideda salotų sezonas. Būtent dabar, kai daržovės pačios šviežiausios, skaniausios, užaugę čia pat. Naminių agurkų ir pomidorų, cukinijų, baklažanų, morkų, kopūstų, moliūgų, svogūnų derlių pjaustau į gilias lėkštes, paruošiu padažo ir tiekiu su kalakutienos ar vištienos filė kepsniais.

Šis patiekalas – tikra atgaiva šaldytuvui, mat visada pirmiausiai sunaudoju daržovių stalčiuje pradėjusias liūdėti ar vysti daržoves. Ir virtų kiaušinių kartais randu, sudedu ir juos.

Receptas būtų niekuo neypatingas, jei ne paukštienos kepimo būdas ir padažas. Jis irgi rudeninis, mano sumanytas pernai, kai mūsų kriaušė lūžo nuo vaisių. Šiemet kriaušei atostogos, bet tobulų vaisių visad randu turguje.

Tad nuo padažo ir pradėsiu, jį verta pasigaminti iš anksto, sandariame inde jis puikiai laikysis iki 2 savaičių.

Proporcijos apytikrės, gaminant ragauju, nes skiriasi kriaušių ir apelsinų saldumas, kartais cukraus nededu visai.  Toliau skaityti „Salotos su kalakutiena ir ypatingu padažu”

Paskelbta

Kiaušinienė karšto oro gruzdintuvėje (ala pica)

Kiekvieną savaitgalį pusryčiams vis sugalvoju kokį naują patiekalą, o kadangi auginame dedekles, dažniausiai eksperimentuoju kiaušinienės tema.

Dažniausiai kiaušinių patiekalus ruošiu keptuvėje, retesniais atvejais orkaitėje, bet kai nupirkau silikonines kepimo formas karšto oro gruzdintuvei, pradėjau ruošti kiaušinių patiekalus joje. Nuostabiai gaunasi omletas, tiesiog išplaku 6 kiaušinius su 200ml pieno, 50g tirpinto sviesto, trupučiu druskos ir žiupsniu provanso žolelių. Kepu 15 min. 180C. Puresnio omleto nesu pagaminusi.

Na, o šiandienos pusryčių atradimas – kiaušinienė tortilijoje. Valgytojai valgė itin tyliai, girdėjosi tik šakučių  ir peilių taukšėjimas, o tai labai geras ženklas 🙂

Išties, gavosi labai gardu: apskrudę kraštai, tąsus sūris, žolelių aromatas ir minkštutėlis įdaras. Toliau skaityti „Kiaušinienė karšto oro gruzdintuvėje (ala pica)”

Paskelbta

Prieskonių mišinys „Tobulas septynetas”

Grilio sezonas pačiame įkarštyje, ypač dabar, kai nustojo lynoti ir daugelis mūsų  pagaliau leidžiame daug laiko gamtoje.

Marinuojant mėsą, žuvį ar paukštieną, kiekvienas turi savo mėgstamus prieskonius, yra ir tokių, kuriems pakanka pipirų, tačiau aš, prieskonių mišinių fanė, kasmet kuriu mišinius iš įvairių mono prieskonių ir per eilę metų pagaliau atradau TĄ. Universalų. Suteikiantį ypatingą poskonį. Nesvylantį. Šildantį gomurį.

Šį mišinį vadinu tobuluoju septynetu. Toliau skaityti „Prieskonių mišinys „Tobulas septynetas””

Paskelbta

Mocarelos skystis ir makaronai su šonine

Kai tik virtuvėje atsiranda mocarelos pakuotė, aš pirmiausia pagalvoju ne apie sūrį, o tą baltą skystį, kuris dažnai lieka nepanaudotas. O jis toks švelnus, toks pieninis, su vos juntamu sūrumu, kad būtų nuodėmė jį išpilti.

Mocarelos skystis man visada primena mažą paslėptą triuką, kurį žino tik tie, kurie mėgsta išnaudoti viską iki paskutinio lašo. Į sriubą, į tešlą, į padažą — jis visur įneša šilkinės tekstūros ir tokio subtilaus skonio, kad niekas net neįtaria, kas čia padaryta kitaip.

Mocarelos skystį visada pasilieku — jis tyliai įsilieja į sriubas ir padažus, suteikdamas jiems tokio švelnumo, kad net paprasti ingredientai ima elgtis kaip gerai išauklėti. Jei kepu fokačiją ar duoną, įpilu jo vietoj vandens, ir tešla pakyla minkšta, elastinga, tarsi pati žinotų, kad bus skani. O salotų užpilui jis nepakeičiamas: sumaišytas su aliejumi ir citrina, jis sujungia viską taip harmoningai, kad pomidorai atrodo lyg ką tik parnešti iš šiltnamio, dar kvepiantys šviežumu ir saulės šiluma.

O kai gaminu makaronus, ypač tuos, kurie turi daugiau charakterio, mocarelos skystis tampa paskutiniu prisilietimu, kuris viską sujungia. Štai vienas iš tų patiekalų, kurį gaminu dažnai — paprastas, sotus ir turintis tą seną gerą namų virtuvės šilumą. Toliau skaityti „Mocarelos skystis ir makaronai su šonine”

Paskelbta

Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu

Didieji atradimai dažniausiai nutinka netyčia.

Ne išimtis ir šis 2026 metų atradimas – brokolių padažas. Senokai šaldytuve liūdintis brokolis keliavo į smulkintuvą su mintimi jį sulesinti mūsų vištaitėms. Tačiau ta žalia masė labai kvepėjo ir ranka pati tiesėsi link šaukšto. Paragavau ir supratau, kad tai gali būti puiki sudėtinė salotų dalis.

Kaip tik vėso ką tik išvirtos pupelės, o krepšy turėjau šviežių daržovių.  Pirmą kartą brokolius sumaišiau su majonezu bei grūdėtosiomis garstyčiomis ir tokiu padažu užpyliau supjaustytas daržoves, sumaišytas su pupelėmis. Tačiau sekantį kartą norėjosi kiek lengvesnio varianto, todėl rinkausi aliejaus – citrinos sulčių užpilą. Šis sužavėjo, tad mielai dalinuosi ir su jumis. Toliau skaityti „Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu”

Paskelbta

Makaronai su pievagrybiais ir tunu

Spalvomis lėkštėse bandau skaidrinti nuotaikas, labai keistai, kaip niekad dažnai, norisi makaronų patiekalų, gardintų ne šonine ar kumpiu, bet daržovėmis, grybais ir žuvimi, planuoju išbandyti ir vieną įdomesnių ligūriškų makaronų variacijų su… bulvėmis.

O berašydama prisiminiau vieną keisčiausių ragautų makaronų patiekalų – lakštinių su avinžirniais. Turbūt jau įtariate, kad tai pietų šalių patiekalas, mes jį ragavome Alžyre, o paragavus skuodžiau į vietinį turgų pirkti harisos prieskonių, kuriais buvo gardintas patiekalas. Kitaip nei dauguma aštrių prieskonių, harisa suteikia labai įdomų efektą – aštrumas pradeda jausti tik suvalgius visą patiekalą, tarsi po laiko, bet išties tai labai jauku, juk pavalgius norisi pailsėti, o aštrumas suteikia šilumos pojūtį.

Bet. Šiandien apie mūsų mylimą patiekalą – makaronus su pievagrybiais ir tunu. Makaronų rūšis nėra labai svarbi kaip kai kuriuose klasikiniuose patiekaluose, bet dažniausiai renkuosi spirales arba kriaukles, į jų tarpus susigeria padažas ir smulkintas tunas, tad lėkštėje nelieka padažo. Toliau skaityti „Makaronai su pievagrybiais ir tunu”

Paskelbta

Apverstas obuolių pyragas

Šis meiliai Šarlote vadinamas pyragas mūsų namuose atsiranda dukart per metus. Pirmąjį, kai soduose žolė būna pilna alyvinių obuolių krituolių. O antrą, kaip šiuo metu, kai rudeniniai obuoliai rūsyje jau tampa pavytę ir praradę sultingumą.

Klasikinis pyragas žavingas receptūros paprastumu ir gaminimu, bet nebūčiau aš, jei neįkiščiau trigrašio 🙂 Per eilę metų kiek pabodo tas pats skonis ir vaizdas lėkštėje, tad paeksperimentavusi atradau žymiai įdomesnį, aromatingesnį ir drėgnesnį pyrago variantą. O vos vienas papildomas ingredientas ir veiksmas.

Kepimui renkuosi apvalią silikoninę kepimo formą aukštais bortais („tortinę”). Toliau skaityti „Apverstas obuolių pyragas”

Paskelbta

Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams

– Oho! – sakė šiuo marinatu ruoštų šonkaulių ir šašlykų ragavusieji.

Ir išties – oho. Ilgai maniau, kad jau esu atradusi tobulo marinato mėsai receptą, tačiau šis pranoko visus lūkesčius.

O viskas prasidėjo tuomet, kai ruošiausi virti pomidorinę su šonkauliais, tačiau tądien niekam namuose nesinorėjo sriubos. Šonkauliai, ištraukti iš šaldiklio jau buvo atvėsinti, o ant darbastalio liūdėjo iš rūsio atnešti keli stiklainiai vasarą sutrintų konservuotų pomidorų.

Tuomet ir gimė išganinga mintis panaudoti pomidorų tyrę mėsos marinavimui. Žinia, pomidorai turi natūralios rūgšties, todėl pamaniau, kad duetas turėtų būti tobulas.

Paragavus iškeptų šonkaulių tiesiog negalėjome atsistebėti mėsos minkštumu, tad mintimis jau keliavau į grilį, kazaną ir šašlykinę, kuriuose įsivaizdavau kepamus kepsnius ir šašlykus. Per kelis mėnesius išbandėme viską ir galiu drąsiai teigti, kad minkštesnės mėsos nesu ragavusi.

Pabandžiau gaminti ir su šviežiai trintais pomidorais, pavyko irgi neblogai, tačiau termiškai apdorota tyrė visgi buvo geresnė pagalbininkė. Galbūt dėl to, kad kaitinant pomidorus, juose išsiskiria likopenas? Toliau skaityti „Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams”

Paskelbta

Tobula bulvių košė

Žinia, sviestu košės nepagadinsi, byloja liaudies išmintis ir prancūzų virtuvės šefai 🙂 Tačiau vis tik kiek jo nepersistengiant naudoti? O kiek reikia pieno? Kuo dar gardinti košę ir pagaliau kaip išvirti bulves?

Apjungiau visus labai pasiteisinusius būdus bulvių košės gamybai ir gavau tikrai tobulą variantą. Dalinuosi patirtimi:

  • Bulves verdu ne vandenyje, bet sultinyje. Kokiame tik širdis geidžia, tinka ir jautienos kaulų, ir vištienos sultinys. Iš bėdos bėdžiausios tiks ir kubelis.
  • Išvirtas bulves užpilu karštu sviestu ir pienu
  • Košę gardinu apkeptais svogūnais arba pievagrybiais, jeigu košę gaminu kaip savarankišką patiekalą, kartais įmaišau apkeptos šalto rūkymo šoninės ar rūkyto kumpio gabaliukų
  • Košę grūdu rankiniu būdu, ypatingai tinka bulvių presas

Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”