Paskelbta

Mocarelos skystis ir makaronai su šonine

Kai tik virtuvėje atsiranda mocarelos pakuotė, aš pirmiausia pagalvoju ne apie sūrį, o tą baltą skystį, kuris dažnai lieka nepanaudotas. O jis toks švelnus, toks pieninis, su vos juntamu sūrumu, kad būtų nuodėmė jį išpilti.

Mocarelos skystis man visada primena mažą paslėptą triuką, kurį žino tik tie, kurie mėgsta išnaudoti viską iki paskutinio lašo. Į sriubą, į tešlą, į padažą — jis visur įneša šilkinės tekstūros ir tokio subtilaus skonio, kad niekas net neįtaria, kas čia padaryta kitaip.

Mocarelos skystį visada pasilieku — jis tyliai įsilieja į sriubas ir padažus, suteikdamas jiems tokio švelnumo, kad net paprasti ingredientai ima elgtis kaip gerai išauklėti. Jei kepu fokačiją ar duoną, įpilu jo vietoj vandens, ir tešla pakyla minkšta, elastinga, tarsi pati žinotų, kad bus skani. O salotų užpilui jis nepakeičiamas: sumaišytas su aliejumi ir citrina, jis sujungia viską taip harmoningai, kad pomidorai atrodo lyg ką tik parnešti iš šiltnamio, dar kvepiantys šviežumu ir saulės šiluma.

O kai gaminu makaronus, ypač tuos, kurie turi daugiau charakterio, mocarelos skystis tampa paskutiniu prisilietimu, kuris viską sujungia. Štai vienas iš tų patiekalų, kurį gaminu dažnai — paprastas, sotus ir turintis tą seną gerą namų virtuvės šilumą. Toliau skaityti „Mocarelos skystis ir makaronai su šonine”

Paskelbta

Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu

Didieji atradimai dažniausiai nutinka netyčia.

Ne išimtis ir šis 2026 metų atradimas – brokolių padažas. Senokai šaldytuve liūdintis brokolis keliavo į smulkintuvą su mintimi jį sulesinti mūsų vištaitėms. Tačiau ta žalia masė labai kvepėjo ir ranka pati tiesėsi link šaukšto. Paragavau ir supratau, kad tai gali būti puiki sudėtinė salotų dalis.

Kaip tik vėso ką tik išvirtos pupelės, o krepšy turėjau šviežių daržovių.  Pirmą kartą brokolius sumaišiau su majonezu bei grūdėtosiomis garstyčiomis ir tokiu padažu užpyliau supjaustytas daržoves, sumaišytas su pupelėmis. Tačiau sekantį kartą norėjosi kiek lengvesnio varianto, todėl rinkausi aliejaus – citrinos sulčių užpilą. Šis sužavėjo, tad mielai dalinuosi ir su jumis. Toliau skaityti „Daržovių – pupelių salotos su brokolių padažu”

Paskelbta

Makaronai su pievagrybiais ir tunu

Spalvomis lėkštėse bandau skaidrinti nuotaikas, labai keistai, kaip niekad dažnai, norisi makaronų patiekalų, gardintų ne šonine ar kumpiu, bet daržovėmis, grybais ir žuvimi, planuoju išbandyti ir vieną įdomesnių ligūriškų makaronų variacijų su… bulvėmis.

O berašydama prisiminiau vieną keisčiausių ragautų makaronų patiekalų – lakštinių su avinžirniais. Turbūt jau įtariate, kad tai pietų šalių patiekalas, mes jį ragavome Alžyre, o paragavus skuodžiau į vietinį turgų pirkti harisos prieskonių, kuriais buvo gardintas patiekalas. Kitaip nei dauguma aštrių prieskonių, harisa suteikia labai įdomų efektą – aštrumas pradeda jausti tik suvalgius visą patiekalą, tarsi po laiko, bet išties tai labai jauku, juk pavalgius norisi pailsėti, o aštrumas suteikia šilumos pojūtį.

Bet. Šiandien apie mūsų mylimą patiekalą – makaronus su pievagrybiais ir tunu. Makaronų rūšis nėra labai svarbi kaip kai kuriuose klasikiniuose patiekaluose, bet dažniausiai renkuosi spirales arba kriaukles, į jų tarpus susigeria padažas ir smulkintas tunas, tad lėkštėje nelieka padažo. Toliau skaityti „Makaronai su pievagrybiais ir tunu”

Paskelbta

Apverstas obuolių pyragas

Šis meiliai Šarlote vadinamas pyragas mūsų namuose atsiranda dukart per metus. Pirmąjį, kai soduose žolė būna pilna alyvinių obuolių krituolių. O antrą, kaip šiuo metu, kai rudeniniai obuoliai rūsyje jau tampa pavytę ir praradę sultingumą.

Klasikinis pyragas žavingas receptūros paprastumu ir gaminimu, bet nebūčiau aš, jei neįkiščiau trigrašio 🙂 Per eilę metų kiek pabodo tas pats skonis ir vaizdas lėkštėje, tad paeksperimentavusi atradau žymiai įdomesnį, aromatingesnį ir drėgnesnį pyrago variantą. O vos vienas papildomas ingredientas ir veiksmas.

Kepimui renkuosi apvalią silikoninę kepimo formą aukštais bortais („tortinę”). Toliau skaityti „Apverstas obuolių pyragas”

Paskelbta

Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams

– Oho! – sakė šiuo marinatu ruoštų šonkaulių ir šašlykų ragavusieji.

Ir išties – oho. Ilgai maniau, kad jau esu atradusi tobulo marinato mėsai receptą, tačiau šis pranoko visus lūkesčius.

O viskas prasidėjo tuomet, kai ruošiausi virti pomidorinę su šonkauliais, tačiau tądien niekam namuose nesinorėjo sriubos. Šonkauliai, ištraukti iš šaldiklio jau buvo atvėsinti, o ant darbastalio liūdėjo iš rūsio atnešti keli stiklainiai vasarą sutrintų konservuotų pomidorų.

Tuomet ir gimė išganinga mintis panaudoti pomidorų tyrę mėsos marinavimui. Žinia, pomidorai turi natūralios rūgšties, todėl pamaniau, kad duetas turėtų būti tobulas.

Paragavus iškeptų šonkaulių tiesiog negalėjome atsistebėti mėsos minkštumu, tad mintimis jau keliavau į grilį, kazaną ir šašlykinę, kuriuose įsivaizdavau kepamus kepsnius ir šašlykus. Per kelis mėnesius išbandėme viską ir galiu drąsiai teigti, kad minkštesnės mėsos nesu ragavusi.

Pabandžiau gaminti ir su šviežiai trintais pomidorais, pavyko irgi neblogai, tačiau termiškai apdorota tyrė visgi buvo geresnė pagalbininkė. Galbūt dėl to, kad kaitinant pomidorus, juose išsiskiria likopenas? Toliau skaityti „Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams”

Paskelbta

Tobula bulvių košė

Žinia, sviestu košės nepagadinsi, byloja liaudies išmintis ir prancūzų virtuvės šefai 🙂 Tačiau vis tik kiek jo nepersistengiant naudoti? O kiek reikia pieno? Kuo dar gardinti košę ir pagaliau kaip išvirti bulves?

Apjungiau visus labai pasiteisinusius būdus bulvių košės gamybai ir gavau tikrai tobulą variantą. Dalinuosi patirtimi:

  • Bulves verdu ne vandenyje, bet sultinyje. Kokiame tik širdis geidžia, tinka ir jautienos kaulų, ir vištienos sultinys. Iš bėdos bėdžiausios tiks ir kubelis.
  • Išvirtas bulves užpilu karštu sviestu ir pienu
  • Košę gardinu apkeptais svogūnais arba pievagrybiais, jeigu košę gaminu kaip savarankišką patiekalą, kartais įmaišau apkeptos šalto rūkymo šoninės ar rūkyto kumpio gabaliukų
  • Košę grūdu rankiniu būdu, ypatingai tinka bulvių presas

Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”

Paskelbta

Gardžioji moliūgų sriuba

Kas, jei ne spalvingoji moliūgų sriuba gali praskaidrinti niūrias ir tamsias dienas?

Manoji sriubos versija spalvinga, įvairi ir apjungia dar kelis – rūgštų ir kartų – skonius. Pirmąjį gaunu įberdama spanguolių uogų, o antrąjį natūralaus ir saikingo kartumo turinčiomis moliūgų sėklomis.

Receptą nufilmavome, jeigu mėgstate video formatus, kviečiu pažiūrėti reportažą ⇓

Ir pietums, ir vakarienei: moliūgų sriubos receptas pagal „Kūmutės virtuvę“ – 2024.11.18 – LRT

O produktų sąrašą ir gaminimo eigą aprašysiu, 2 porcijoms reikės: Toliau skaityti „Gardžioji moliūgų sriuba”

Paskelbta

Vištienos kepimo ypatumai

Daugelis ragavusių mano keptos vištienos po pirmų kąsnių kilnoja antakius ir dažniausiai ima ir paklausia kaipgi man pavyksta iškepti vištienos dalis, kad viršus būtų traškus ir apskrudęs, o vidus sultingas.

Atsakymas slypi paruošimo ir kepimo technikoje, procesas ilgas, bet jame darbuojuosi ne aš, o orkaitė. Man tenkanti darbo dalis – paukštienos paruošimas ir sudėjimas į skardą. Ši technika vadinama lėtuoju kepimu.

Taip galima kepti visą vištą ar antį ar jų dalis – ketvirčius, blauzdeles, šlauneles bei sparnelius, tik jiems kepimo laiką reikia kiek trumpinti.

Dar vienas didelis privalumas yra tas, kad paukštienos nereikia marinuoti, viską darau iškarto ir tiesiai į skardą. Kartu galima kepti ir bulves, jos lygiai taip pat kaip ir vištiena gaunasi traškios išorėje ir minkštutėlės viduje. Esu kepusi ir žalius burokėlius, skonis buvo ypatingas, tačiau sultys gerokai nudažė paukštieną, buvo nelabai gražus vaizdas.

Viskam paruošti skaičiuoju 4 valandas. Toliau skaityti „Vištienos kepimo ypatumai”

Paskelbta

Karamelizuoti vaisiai

Po prasiautusios audros sodai pilni krituolių obuolių ir kriaušių, neprinokusių, apdaužytų, neturinčių skonio. O ir prekybcentriuose pirktos slyvos ar persikai irgi dar neturi sunokusių vaisių skonio. Nekyla ranka jų išmesti, konservavimui tokie vaisiai ne itin tinka. Ir tokiais atvejais prisimenu vieną vaisių gelbėjimo būdą – karamelizaciją.

Šaldytuve taip paruošti vaisiai išlieka gardūs iki 3 savaičių, todėl verta iškarto pasidaryti didesnį kiekį ir jais gardinti jogurtą, varškę, košę ar valgyti su įvairiais sūriais.

Šiandien laukiu svečiuose draugės, tad paruošiau jai deserto iš varškės, graikinio jogurto, vanilės ir karamelizuotų slyvų. Namai pilni nuostabaus aromato! Toliau skaityti „Karamelizuoti vaisiai”

Paskelbta

Agurkų konservavimo ypatumai

Šiandien norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie agurkų rauginimą ir marinavimą. Dažnai sulaukiu klausimų apie tarą, vandenį, druską, pjaustymo būdus, pasterizavimą ir pan. tad surašysiu viską papunkčiui.

Agurkų rūšys – daržuose/šiltnamiuose ir prekybos taškuose dabar randame galybes veislių, išskirčiau tris rūšis: kauburėtieji, lygiažieviai ir salotiniai.

Pirmieji turi storą žievę ir daug kauburėlių ir labiausiai tinka ilgo proceso konservavimui, t.y. rauginimui.

Lygiažieviai yra švelnūs priliesti, neturi kauburėlių, dažniausiai yra tamsiai žalios spalvos. Dėl plonos žievės labiausiai tinkami marinavimui. Toliau skaityti „Agurkų konservavimo ypatumai”