Apverstas obuolių pyragas

Šis meiliai Šarlote vadinamas pyragas mūsų namuose atsiranda dukart per metus. Pirmąjį, kai soduose žolė būna pilna alyvinių obuolių krituolių. O antrą, kaip šiuo metu, kai rudeniniai obuoliai rūsyje jau tampa pavytę ir praradę sultingumą.

Klasikinis pyragas žavingas receptūros paprastumu ir gaminimu, bet nebūčiau aš, jei neįkiščiau trigrašio 🙂 Per eilę metų kiek pabodo tas pats skonis ir vaizdas lėkštėje, tad paeksperimentavusi atradau žymiai įdomesnį, aromatingesnį ir drėgnesnį pyrago variantą. O vos vienas papildomas ingredientas ir veiksmas.

Kepimui renkuosi apvalią silikoninę kepimo formą aukštais bortais („tortinę”). Toliau skaityti „Apverstas obuolių pyragas”

Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams

– Oho! – sakė šiuo marinatu ruoštų šonkaulių ir šašlykų ragavusieji.

Ir išties – oho. Ilgai maniau, kad jau esu atradusi tobulo marinato mėsai receptą, tačiau šis pranoko visus lūkesčius.

O viskas prasidėjo tuomet, kai ruošiausi virti pomidorinę su šonkauliais, tačiau tądien niekam namuose nesinorėjo sriubos. Šonkauliai, ištraukti iš šaldiklio jau buvo atvėsinti, o ant darbastalio liūdėjo iš rūsio atnešti keli stiklainiai vasarą sutrintų konservuotų pomidorų.

Tuomet ir gimė išganinga mintis panaudoti pomidorų tyrę mėsos marinavimui. Žinia, pomidorai turi natūralios rūgšties, todėl pamaniau, kad duetas turėtų būti tobulas.

Paragavus iškeptų šonkaulių tiesiog negalėjome atsistebėti mėsos minkštumu, tad mintimis jau keliavau į grilį, kazaną ir šašlykinę, kuriuose įsivaizdavau kepamus kepsnius ir šašlykus. Per kelis mėnesius išbandėme viską ir galiu drąsiai teigti, kad minkštesnės mėsos nesu ragavusi.

Pabandžiau gaminti ir su šviežiai trintais pomidorais, pavyko irgi neblogai, tačiau termiškai apdorota tyrė visgi buvo geresnė pagalbininkė. Galbūt dėl to, kad kaitinant pomidorus, juose išsiskiria likopenas? Toliau skaityti „Pomidorinis marinatas kepsniams ir šašlykams”

Tobula bulvių košė

Žinia, sviestu košės nepagadinsi, byloja liaudies išmintis ir prancūzų virtuvės šefai 🙂 Tačiau vis tik kiek jo nepersistengiant naudoti? O kiek reikia pieno? Kuo dar gardinti košę ir pagaliau kaip išvirti bulves?

Apjungiau visus labai pasiteisinusius būdus bulvių košės gamybai ir gavau tikrai tobulą variantą. Dalinuosi patirtimi:

  • Bulves verdu ne vandenyje, bet sultinyje. Kokiame tik širdis geidžia, tinka ir jautienos kaulų, ir vištienos sultinys. Iš bėdos bėdžiausios tiks ir kubelis.
  • Išvirtas bulves užpilu karštu sviestu ir pienu
  • Košę gardinu apkeptais svogūnais arba pievagrybiais, jeigu košę gaminu kaip savarankišką patiekalą, kartais įmaišau apkeptos šalto rūkymo šoninės ar rūkyto kumpio gabaliukų
  • Košę grūdu rankiniu būdu, ypatingai tinka bulvių presas

Toliau skaityti „Tobula bulvių košė”

Gardžioji moliūgų sriuba

Kas, jei ne spalvingoji moliūgų sriuba gali praskaidrinti niūrias ir tamsias dienas?

Manoji sriubos versija spalvinga, įvairi ir apjungia dar kelis – rūgštų ir kartų – skonius. Pirmąjį gaunu įberdama spanguolių uogų, o antrąjį natūralaus ir saikingo kartumo turinčiomis moliūgų sėklomis.

Receptą nufilmavome, jeigu mėgstate video formatus, kviečiu pažiūrėti reportažą

Ir pietums, ir vakarienei: moliūgų sriubos receptas pagal „Kūmutės virtuvę“ – 2024.11.18 – LRT

O produktų sąrašą ir gaminimo eigą aprašysiu, 2 porcijoms reikės: Toliau skaityti „Gardžioji moliūgų sriuba”

Vištienos kepimo ypatumai

Daugelis ragavusių mano keptos vištienos po pirmų kąsnių kilnoja antakius ir dažniausiai ima ir paklausia kaipgi man pavyksta iškepti vištienos dalis, kad viršus būtų traškus ir apskrudęs, o vidus sultingas.

Atsakymas slypi paruošimo ir kepimo technikoje, procesas ilgas, bet jame darbuojuosi ne aš, o orkaitė. Man tenkanti darbo dalis – paukštienos paruošimas ir sudėjimas į skardą. Ši technika vadinama lėtuoju kepimu.

Taip galima kepti visą vištą ar antį ar jų dalis – ketvirčius, blauzdeles, šlauneles bei sparnelius, tik jiems kepimo laiką reikia kiek trumpinti.

Dar vienas didelis privalumas yra tas, kad paukštienos nereikia marinuoti, viską darau iškarto ir tiesiai į skardą. Kartu galima kepti ir bulves, jos lygiai taip pat kaip ir vištiena gaunasi traškios išorėje ir minkštutėlės viduje. Esu kepusi ir žalius burokėlius, skonis buvo ypatingas, tačiau sultys gerokai nudažė paukštieną, buvo nelabai gražus vaizdas.

Viskam paruošti skaičiuoju 4 valandas. Toliau skaityti „Vištienos kepimo ypatumai”

Karamelizuoti vaisiai

Po prasiautusios audros sodai pilni krituolių obuolių ir kriaušių, neprinokusių, apdaužytų, neturinčių skonio. O ir prekybcentriuose pirktos slyvos ar persikai irgi dar neturi sunokusių vaisių skonio. Nekyla ranka jų išmesti, konservavimui tokie vaisiai ne itin tinka. Ir tokiais atvejais prisimenu vieną vaisių gelbėjimo būdą – karamelizaciją.

Šaldytuve taip paruošti vaisiai išlieka gardūs iki 3 savaičių, todėl verta iškarto pasidaryti didesnį kiekį ir jais gardinti jogurtą, varškę, košę ar valgyti su įvairiais sūriais.

Šiandien laukiu svečiuose draugės, tad paruošiau jai deserto iš varškės, graikinio jogurto, vanilės ir karamelizuotų slyvų. Namai pilni nuostabaus aromato! Toliau skaityti „Karamelizuoti vaisiai”

Agurkų konservavimo ypatumai

Šiandien norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie agurkų rauginimą ir marinavimą. Dažnai sulaukiu klausimų apie tarą, vandenį, druską, pjaustymo būdus, pasterizavimą ir pan. tad surašysiu viską papunkčiui.

Agurkų rūšys – daržuose/šiltnamiuose ir prekybos taškuose dabar randame galybes veislių, išskirčiau tris rūšis: kauburėtieji, lygiažieviai ir salotiniai.

Pirmieji turi storą žievę ir daug kauburėlių ir labiausiai tinka ilgo proceso konservavimui, t.y. rauginimui.

Lygiažieviai yra švelnūs priliesti, neturi kauburėlių, dažniausiai yra tamsiai žalios spalvos. Dėl plonos žievės labiausiai tinkami marinavimui. Toliau skaityti „Agurkų konservavimo ypatumai”

Jos didenybė Braškė

Na, ar jau spėjote iki soties atsivalgyti šviežių braškių?

Jei jau, tuomet pats laikas pasiruošti gardžių atsargų žiemai arba pasilepinti uogų ir vaisių, žele, panakotos, tortų skoniais. Esu surašiusi daug receptų su braškėmis, tad padarysiu sąrašiuką, kuriame juos rasite.

O jei nesinori nieko gaminti, braškes galima tiesiog sutrinti su trupučiu cukraus ar kito saldiklio ir pasidėti šaldytuve, turėsite puikų pagardą blynams, ledams, varškei ar jogurtui.

Rekomenduoju: Toliau skaityti „Jos didenybė Braškė”

Gelbstint eilinį pomidorą

Kaip išsaugoti pradedančius vysti ar gerokai suminkštėjusius pomidorus?
Kaip rašiau, mano nauja veikla susijusi su vaisiais ir daržovėmis, maloniai kviečiu užsukti į mūsų vitaminų oazę Naujoje Vilnioje Parko 28a. Nebūnu čia visą laiką, bet jei užsukę manęs nerastumėte, turėkite omeny, kad mano skaitytojams taikome 10% nuolaidą, jums tereikia prieš perkant vaisius ar daržoves pasakyti slaptažodį „KŪMUTĖ” 🙂
Na, o kaip žadėjau, pradedu „Gelbstint eilinę daržovę” ciklą.
Šiandien gelbėju pomidorus, skamba keistai, nes lyg ir ne sezonas, bet gauname Ispanijoje augintų raudonskruosčių, kurie jau turi sezoninę spalvą ir kvapą, tačiau labai greitai minkštėja, tad surinkau minkščiausius perdirbimui.
Visų laikų hitas mano virtuvėje yra malta pomidorų tyrė. Paprasčiau negali būti – pomidorus nuplaunu, išpjaunu žiedkotį, dedu į virtuvinio kombaino indą, skirtą malimui. Šiandien dar turėjau pavytusios paprikos, kiek pasiraukšlėjusį sviestinį moliūgą, įpjausčiau kartu ir juos.
Tereikia prisiminti vieną proporciją – 1 litrui pagamintos tyrės reikia 1 nubraukto šaukštelio druskos (apie 25g). Sumaltą masę pilu į puodą, jungiu kaitrą ir laukiu, kol pasirodys pirmos putos. Tuomet jau nedelsiant beriu druską ir pamaišau, kad ji ištirptų. Užvirti nereikia. Tyrę supilstau į patogius stiklainius, sandėliuoju rūsyje arba šaldytuve.
O kurgi naudoju šį gardėsį? Verdu pomidorinę sriubą, chašlamą, charčio, gaminu padažą makaronams, pilu ant picos pado ar karštų sumuštinių. Bet pats skaniausias atradimas – šioje tyrėje troškinti vištienos petelius ar kiaulienos juosteles, pomidoruose esanti rūgštis neįtikėtinai suminkština mėsą, ne veltui Sakartvele toks populiarus Čachocbili patiekalas, gan dažnai jį gaminu tiesiog puode, bet skaniausia, kai yra dūmo kvapo, todėl naudoju kazaną ar grilio groteles.

Toliau skaityti „Gelbstint eilinį pomidorą”

Trinta vištienos ir daržovių sriuba

Būna gyvenime taip, kad girdėtos blogos istorijos ima ir paliečia pačią. Nutiko taip, kad  kurį laiką turėsiu vartoti tik skystą ar sutrintą maistą. Kaip juokavo mano pusseserė odontologė – kad ir cepeliną valgyk, bet sutrink 🙂

Blogas jausmas, neslėpsiu, o ypač dėl to, kad namų vazos pilnos kietų obuolių ir riešutų, o šaldytuve vien kietieji sūriai.  Pagalvojusi kuo gi galėčiau save pradžiuginti, pirmiausiai pagalvojau apie trintą sriubą. Moliūginę. O paskui prisiminiau, kad mieloji Eglė iš 50 arų darbo ir džiaugsmo ūkio man atsiuntė didelę dėžę šviežiai iškastų pastarnokų. Rūsy radau paskutinį moliūgą. Daržovių krepšy batatų, o šaldytuve vištienos šlaunelių mėsos. Ir pamaniau, kad trinti galima ne tik daržoves, virtas sultinyje, bet ir pačią mėsą.

Sriubos skonis labai nustebino gerąja prasme. Itin tiršta, begaliniai kvapni ir pilna skonių. nudžiugino ir spanguolių rūgštelė, ir maltos moliūgų sėklos, šiedu moliūgų sriuboje man yra tiesiog būtini. Ir nors tokioje sriuboje rekomenduotina grietinėlė, aš ją keičiu lydytu sviestu, pabandykite ir suprasite kodėl. Toliau skaityti „Trinta vištienos ir daržovių sriuba”