Paskelbta

Agurkų konservavimo ypatumai

Šiandien norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie agurkų rauginimą ir marinavimą. Dažnai sulaukiu klausimų apie tarą, vandenį, druską, pjaustymo būdus, pasterizavimą ir pan. tad surašysiu viską papunkčiui.

Agurkų rūšys – daržuose/šiltnamiuose ir prekybos taškuose dabar randame galybes veislių, išskirčiau tris rūšis: kauburėtieji, lygiažieviai ir salotiniai.

Pirmieji turi storą žievę ir daug kauburėlių ir labiausiai tinka ilgo proceso konservavimui, t.y. rauginimui.

Lygiažieviai yra švelnūs priliesti, neturi kauburėlių, dažniausiai yra tamsiai žalios spalvos. Dėl plonos žievės labiausiai tinkami marinavimui. Toliau skaityti „Agurkų konservavimo ypatumai”

Paskelbta

Jos didenybė Braškė

Na, ar jau spėjote iki soties atsivalgyti šviežių braškių?

Jei jau, tuomet pats laikas pasiruošti gardžių atsargų žiemai arba pasilepinti uogų ir vaisių, žele, panakotos, tortų skoniais. Esu surašiusi daug receptų su braškėmis, tad padarysiu sąrašiuką, kuriame juos rasite.

O jei nesinori nieko gaminti, braškes galima tiesiog sutrinti su trupučiu cukraus ar kito saldiklio ir pasidėti šaldytuve, turėsite puikų pagardą blynams, ledams, varškei ar jogurtui.

Rekomenduoju: Toliau skaityti „Jos didenybė Braškė”

Paskelbta

Gelbstint eilinį pomidorą

Kaip išsaugoti pradedančius vysti ar gerokai suminkštėjusius pomidorus?
Kaip rašiau, mano nauja veikla susijusi su vaisiais ir daržovėmis, maloniai kviečiu užsukti į mūsų vitaminų oazę Naujoje Vilnioje Parko 28a. Nebūnu čia visą laiką, bet jei užsukę manęs nerastumėte, turėkite omeny, kad mano skaitytojams taikome 10% nuolaidą, jums tereikia prieš perkant vaisius ar daržoves pasakyti slaptažodį „KŪMUTĖ” 🙂
Na, o kaip žadėjau, pradedu „Gelbstint eilinę daržovę” ciklą.
Šiandien gelbėju pomidorus, skamba keistai, nes lyg ir ne sezonas, bet gauname Ispanijoje augintų raudonskruosčių, kurie jau turi sezoninę spalvą ir kvapą, tačiau labai greitai minkštėja, tad surinkau minkščiausius perdirbimui.
Visų laikų hitas mano virtuvėje yra malta pomidorų tyrė. Paprasčiau negali būti – pomidorus nuplaunu, išpjaunu žiedkotį, dedu į virtuvinio kombaino indą, skirtą malimui. Šiandien dar turėjau pavytusios paprikos, kiek pasiraukšlėjusį sviestinį moliūgą, įpjausčiau kartu ir juos.
Tereikia prisiminti vieną proporciją – 1 litrui pagamintos tyrės reikia 1 nubraukto šaukštelio druskos (apie 25g). Sumaltą masę pilu į puodą, jungiu kaitrą ir laukiu, kol pasirodys pirmos putos. Tuomet jau nedelsiant beriu druską ir pamaišau, kad ji ištirptų. Užvirti nereikia. Tyrę supilstau į patogius stiklainius, sandėliuoju rūsyje arba šaldytuve.
O kurgi naudoju šį gardėsį? Verdu pomidorinę sriubą, chašlamą, charčio, gaminu padažą makaronams, pilu ant picos pado ar karštų sumuštinių. Bet pats skaniausias atradimas – šioje tyrėje troškinti vištienos petelius ar kiaulienos juosteles, pomidoruose esanti rūgštis neįtikėtinai suminkština mėsą, ne veltui Sakartvele toks populiarus Čachocbili patiekalas, gan dažnai jį gaminu tiesiog puode, bet skaniausia, kai yra dūmo kvapo, todėl naudoju kazaną ar grilio groteles.

Toliau skaityti „Gelbstint eilinį pomidorą”

Paskelbta

Trinta vištienos ir daržovių sriuba

Būna gyvenime taip, kad girdėtos blogos istorijos ima ir paliečia pačią. Nutiko taip, kad  kurį laiką turėsiu vartoti tik skystą ar sutrintą maistą. Kaip juokavo mano pusseserė odontologė – kad ir cepeliną valgyk, bet sutrink 🙂

Blogas jausmas, neslėpsiu, o ypač dėl to, kad namų vazos pilnos kietų obuolių ir riešutų, o šaldytuve vien kietieji sūriai.  Pagalvojusi kuo gi galėčiau save pradžiuginti, pirmiausiai pagalvojau apie trintą sriubą. Moliūginę. O paskui prisiminiau, kad mieloji Eglė iš 50 arų darbo ir džiaugsmo ūkio man atsiuntė didelę dėžę šviežiai iškastų pastarnokų. Rūsy radau paskutinį moliūgą. Daržovių krepšy batatų, o šaldytuve vištienos šlaunelių mėsos. Ir pamaniau, kad trinti galima ne tik daržoves, virtas sultinyje, bet ir pačią mėsą.

Sriubos skonis labai nustebino gerąja prasme. Itin tiršta, begaliniai kvapni ir pilna skonių. nudžiugino ir spanguolių rūgštelė, ir maltos moliūgų sėklos, šiedu moliūgų sriuboje man yra tiesiog būtini. Ir nors tokioje sriuboje rekomenduotina grietinėlė, aš ją keičiu lydytu sviestu, pabandykite ir suprasite kodėl. Toliau skaityti „Trinta vištienos ir daržovių sriuba”

Paskelbta

Blynai

Antradienį švęsime Užgavėnes, tad, žinoma, reikia sugalvoti kokius blynus kepsime tądien.

Surinkau blynų receptus į vieną vietą, kad būtų lengviau išsirinkti, tad kviečiu paskaityti ir antradienį prikepti kalną gardėsių.

Mano favoritai – blynai su žiediniais kopūstais, lietiniai, bulviniai su varškės padažu ir paskutinėje nuotraukoje matomas bulvių arba cukinijų blynų tortas. Toliau skaityti „Blynai”

Paskelbta

Žieminių pomidorų reanimacija

Esu iš tų retai sutinkamų žmonių, kurie nepasiilgsta vasaros. Išskyrus kelis vasarinius dalykus, vienas iš kurių – naminiai pomidorai. Joks žiemą prekybos centre pirktas raudonskruostis nei kvapu, nei skoniu neprilygs tam šiltnamyje išaugintam. Bet vasara ganėtinai trumpa, o pomidorų norisi ir žiemą, tad vis ieškau būdų kaip juos reanimuoti.

Labiausiai pasiteisino sausas pomidorų rauginimas (receptas čia), tik vasarą reikia prisiskinti ir prisišaldyti juodųjų serbentų lapų ir krapų žiedynų.

Antras būdas reanimuoti pomidorus yra moliūgų sėklų aliejus ir išspaudos.  Apie moliūginę silkę irgi jau rašiau (receptas čia).

O trečias būdas yra gaminti sakartveliškas pomidorų salotas. Kai valgiau tokias viename Sakartvelo kaime, maniau, kad nieko skaniau nesu ragavusi. Šias salotas tiekė su šašlykais, bet aš jų mėgstu pagaminti ne tik kaip garnyrą, kartais, ypač vasarą, kai yra savų pomidorų, gaminu salotas lengviems pietums ir tiekiu su skrudinta duona.

Vienas svarbiausių salotų ingredientų yra graikiniai riešutai, tad visad renkuosi kokybiškus, perku kuo šviesesnius, tai yra šviežumo garantas. Melsvieji svogūnai irgi yra būtini, esu bandžiusi įmaišyti geltonuosius ir baltuosius, deja, jie visiškai netiko. Toliau skaityti „Žieminių pomidorų reanimacija”

Paskelbta

Vištienos sriuba su žirneliais ir krevetėmis

Eilinį kartą pietaudama rytietiškame restorane ir valgydama tom yum sriubą pagalvojau, kad man joje pernelyg daug skonių. Todėl vieną dieną, prekybcentry radusi nebrangių krevečių, prigriebiau jų, taip pat sparnelių vidurinių dalių, šaldytų žirnelių ir kokosų pieno. Vakare jau ragavome mano kūrinį ir dideliam nustebimui jis labai patiko. Maniau, kad kokosai ir krevetės nelabai dera su lietuviškomis bulvėmis ir morkomis, bet klydau.

Šią sriubą dabar verdu dažnai, ja vaišinau nemažą būrį žmonių ir visi sutartinai gyrė skonių derinį. Ir dar vieną dalyką – primirštą malonumą valgyti rankomis. Ne sriubą, žinoma :), bet sparnelius ir krevetes, todėl tiekiant prie sriubos lėkštės dedu mažą lėkštutę ir servetėlę. Toliau skaityti „Vištienos sriuba su žirneliais ir krevetėmis”

Paskelbta

Jogurto sūris

Nauji metai priminė ir naujausią idėją – sūrį iš jogurto.

Naminius sūrius gaminu nuo seno, tiek varškinius, tiek lydytus, fermentinius, džiovintus, bet tokio elementaraus ir paprasto dar neteko.

Daugeliu atveju varškės sūrio gamyba yra kaitinamo pieno sutraukimas rūgštimi – citrinų sultimis, actu, rūgpieniu ar kefyru. O kadangi jogurte yra rūgšties, sūrio gamybai tereikia… jogurto 🙂

Kaip ir gaminant klasikinius varškės sūrius, juos galima gardinti pačiais įvairiausiais priedais. Man gardžiausias Latvijoje ragautas sūris su riešutų mišiniu, su ciberžole ir kmynais, tiesiog kmynais, džiovintais pomidorais, džiovintais baravykais, įvairiomis sėklomis, kapotais krapais ar kalendros lapeliais. Žodžiu variacijų begalė.

Bandysiu gaminti sūrį ir iš naminio jogurto, kol kas gaminau tik iš pirktinio. Būtinai graikiško tipo, 10% riebumo, perku kibirėliais po 1 kg. Toliau skaityti „Jogurto sūris”

Paskelbta

Silkės silkutės

Šiemet kaip niekad jaučiu Kalėdinę dvasią, vos prieš kelias dienas dar dūsavau nuo laimės Rygos Kalėdinėje mugėje. Čiuožinėjau su vaikais, uosčiau ypatingus aromatus, pirkau medinius auskarus, lapnojau kraujinius vėdarus ir keptą silkę.

Kepta silkė nesužavėjo, tačiau prisiminiau, kad jau tuoj tuoj metinės šventės, kurių stalo be silkutės neįsivaizduoju.

Jei ir jūs taip pat, siūlau paskaityti receptus su silke.
Sukėliau juos į vieną vietą, bus lengviau skaityti ir išsirinkti patinkantį 😉
Kūčioms ypatingai rekomenduoju silkę su baltuoju ridiku, o visas kitas Kalėdoms. Toliau skaityti „Silkės silkutės”

Paskelbta

Gazuotame vandenyje rauginti kopūstai su burokėliais

Apie gazuotame vandenyje raugintus kopūstus esu rašiusi, o štai suporuoti kopūstus su burokėliais idėja kilo palygint neseniai. Rudenį, kai jau gamta nebedovanojo spalvų, o prošal važiuojanti draugė atvežė maišą burokėlių. Konservuoti tingėjosi, o ir ne itin valgome marinuotus burokėlius, iki šaltibarščių sezono dar toli. Tad sumaniau pabandyti raugintą burokėlių variantą drauge su kopūstu.

Pavyko taip puikiai, kad dabar visada turiu spalvingų, kvapnių daržovių, bent vienas trilitris visada rūgsta, o kitas laukia valgymo šaldytuve.  Dažniausiai valgome kaip garnyrą karštiems patiekalams.

Šis duetas puikiai tinka troškinimui ir tiekimui su dešrelėmis ar kepta mėsa, raugintomis daržovėmis iškloju skardos dugną ir ant jų tupdau kepamą paukštį, ypatingai skani buvo taip kepta antis. Na, o sveikiausias atradimas yra sunka, geriame ryškiai raudoną skystį ryte po kelis šaukštus, nepadauginant, norėtųsi daugiau, tačiau tuomet gali sutrikti virškinimas.

Gamyba tikrai labai paprasta, daržovės įrūgsta per 5-7 dienas, o šaldytuve išlieka traškios ir gardžios net iki 3 mėnesių. Galima gaminti ir mažesnės talpos stiklainiuose, maisto induose ar tiesiog puode, tik puode daržoves reikia paslėgti, kad skystis visada būtų pilnai apsėmęs.

Toliau skaityti „Gazuotame vandenyje rauginti kopūstai su burokėliais”