Naminis sūris iš 2 produktų

Eilę metų bandžiau gaminti naminius sūrius su fermentais ir raugais, tačiau galiausiai palikau tai profesionalams.  Neturiu tam reikalingų įgūdžių, šaldytuvų ir… kantrybės 🙂

Išskyrus vieną sūrį, kuris gaminamas iš dvejų produktų (neskaitant prieskonių), jam nereikia jokių fermentų ar papildomos rūgšties, todėl jei tik gaunu naminio riebaus pieno, gaminu šį nuostabų gaminį.

Skoniu šis sūris primena varškinį, tačiau turi savitą, kiek kitokį skonį. Šildymo sezono metu dalį sūrio masės formuoju kamuoliukais ir džiovinu šilčiausioje namų vietoje, šie, debesėliais vadinami, sūriai, po mėnesio kito tampa puikia užkanda ar salotų priedu.

Bet šiandien norėčiau pasidalinti šviežio sūrio idėja, net ir neturinčiam jokios patirties žmogui sūris pavyks iš pirmo karto, tad bandom! Toliau skaityti „Naminis sūris iš 2 produktų“

Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)

Šį pyragą kepu N metų, rudenį ir pirmoje žiemos pusėje , kai yra lietuviškų vaisių pasirinkimas, šaldytuve visada turiu paruoštos trupinių tešlos ir galiu vos per pusvalandį iškepti fantastiško kvapo ir skonio pyragą.  Karamelizuotų vaisių, rudojo cukraus, cinamono ir kardamono aromatai nepalieka abejingų. Pastarojo prieskonio Lietuvoje jau galima nusipirkti ir prekybos centruose, labai rekomenduoju pabandyti dėti jo į trupiniuočio tešlą, poroje su cinamonu kardamonas sukuria tikrą rudens aromatą ir skonį.

Mano galva tai yra labiau porcijinis pyragas, iškeptas vienoje didelėje formoje jis neatsiriekia gražia rieke, trupa. Taip ir turi būti, jis juk trupiniuotis. Bet! Man tai ir yra jo žavumas, nes valgant dviese galima iš to pačio indo kabliuoti dviem šaukštais, o mieliems svečiams trupiniuotį iškepti sufle indeliuose ar netgi mažuose stiklainiuose. Šis būdas ypač patogus vežantis gardėsius į svečius.

Šiemet, kai sodas pilnas krituolių, o turgus nuostabaus skonio mėlynųjų slyvų, noriu pasidalinti su jumis keliomis idėjomis ir puikaus skonio garantu. Susukau ir mini video, jį rasite po receptu.

Kaip minėjau, vienu kartu pasigaminu daugiau trupinių, jie šaldytuve puikiai laikosi iki 3 savaičių.

Kad nieko nereikėtų sverti, matavimui naudoju 250ml puodelį, bet gamindama specialiai pasvėriau produktus tiems, kas mėgsta tikslius gramus. Toliau skaityti „Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)“

Morkos korėjietiškai

Ar žinojote, kad tai ne korėjiečių receptas? Taip morkų salotos buvo pavadintos sovietiniais laikais, kai valgyklose reikėjo pamaitinti kuo pigiau ir sočiau. Tiesiog tarkuotos morkos netiko, majonezas tuomet buvo deficitas, tad kažkam šovė į galvą pasiskolinti iš korėjiečių ridikų salotų receptūrą morkoms ir taip atsirado šis daugelio labai pamėgtas receptas.

Esu išbandžiusi ne vieną receptą iš interneto platybių, man labiausiai patikusį derinį šiandien ir aprašysiu. Labiausiai patiko svogūno apkepimas aliejuje, tai išties suteikia nepakartojamą poskonį.

Labai svarbus momentas – morkų pjaustymas, jos turėtų būti supjaustytos šiaudeliais (yra specialios pjaustyklės) ar sutarkuotos labai stambia tarka (tokias turi virtuviniai kombainai), tiesiog sutarkuotos „burokine“ tarka neturės salotoms būdingo traškumo, tačiau iš bėdos tiks ir ji. Patys kantriausi gali morkas paversti šiaudeliais ir tiesiog peiliu.

Tokiu pačiu būdu galima ruošti ir burokėlius, tik siūlyčiau pradžioje pasigaminti pusę normos, ne visiems patinka žalio burokėlio skonis, juk išties retai šią daržovę valgome termiškai neapdorotą.

Ir galiausiai apie prieskonius. Aš perku jau paruoštą prieskonių mišinį, tad nereikia turėti penkių maišelių su reikalingais ingredientais. Eiliniuose prekybos centruose tokių matyti neteko, perku specializuotoje parduotuvėje Delona, taip pat netikėtai atradau jų vienoje sėklų ir augalų parduotuvėje. Toliau skaityti „Morkos korėjietiškai“

Lietiniai su varške

Lietinius moka kepti (beveik) kiekvienas, o varškės įdaras yra vienas populiaresnių, sako maisto tiekėjai ir gamintojai. Tad su jumis norėčiau pasidalinti receptu, kurį per N metų esu ištobulinusi, smagi ne tik gamyba ir degustacija, puiku yra tai, kad nelieka įdaro, lietinių forma labai daili lėkštėje ir patogi šaldymui.

Lietinius kepu be cukraus tešloje, mėgstantys saldesnį gyvenimą gali rinktis saldesnius pagardus, o mūsų namuose populiariausias sviesto – grietinės padažas, ir dėl skonio, ir dėl to, kad lietiniai su karštu padažu mums skanesni. Ir netgi grietinę ar uogienę tiekiu kambario temperatūros, kad nebūtų labai didelio temperatūrų kontrasto.

Taipogi blynų ir varškės duetą puikiai papildo uogos, tiek šiuo metu karaliaujančios šilauogės ar mėlynės, tiek ir avietės, braškės, gervuogės, serbentai, agrastai, aktinidijos. Ir netgi razinos ar kiek pamirkytos džiovintos slyvos.

Daug kas manęs klausia kaip pagaminu tokią dailią trikampę blynų formą, specialiai nufotografavau ir sudėjau gamybos būdą į foto koliažą, jį rasite pačiame recepte.

Toliau skaityti „Lietiniai su varške“

Nugarinės kepsniai su svogūnų ir pomidorų pastos garnyru

Vieną gūdžią žiemos dieną į namus atkeliavo smarkiai per didelis kiekis svogūnų. Dovanų, tad atsisakyti buvo tiesiog nemandagu.

Dalį jų užraugiau (receptas čia), dalį paverčiau karamelizuotais (receptas čia).  Ir tuomet prisiminiau apie žuvį su svogūnų garnyru,  turėdama daugiau daržovių ne kartą gaminau ruošinį, pagreitinantį keptos žuvies ar silkės paruošimą (receptas čia). Ir kilo išganinga mintis, kad tai, kas tinka su kepta žuvimi, greičiausiai dera ir su kepta mėsa.

Kaip tik ruošiausi gaminti kiaulienos nugarinės kepsnius didesnei kompanijai. Ir tuomet jau mintys sukosi apie gamybos būdus. Kad nereikėtų ilgai stovėti prie viryklės ir kad mėsa liktų sultinga, apjungiau kepimą keptuvėje ir orkaitėje, o tai dar ir sutaupė labai daug laiko.

Dar vienas tąkart sumanytas atradimas – mėsos apkepimas pomidorų pastoje, nugarinė spalviškai atrodė tarsi apkepta ant žarijų, o salstelėjęs pastos skonis puikiai suderėjo su aštriais prieskoniais.

Dabar svogūnų pataluose kepu ir paukštieną, ir žuvį ir vegetarišką variantą su Portobello grybais ar didesniais pievagrybiais. Svogūnai išties dera su viskuo.

Šiandien aprašysiu mėsišką variantą, tačiau proporcijos galioja ir paukštienai, ir žuviai. Grybų variantui reikia kiek mažiau druskos. Toliau skaityti „Nugarinės kepsniai su svogūnų ir pomidorų pastos garnyru“

Rūkytos žuvies mišrainė

Ši mišrainė man asocijuojasi su mūsų pajūriu, dar vaikystėje su tėvais važiuojant į Šventąją, būtinai pirkdavome rūkytą jūros ešerį, mama ruošdavo jį su svogūnais ir majonezu ir tepdavo ant šviežios kvietinės duonos. Pajūry būdavo gardu viskas, matyt didesnė jodo koncentracija ore keldavo apetitą, bet ši mišrainė buvo top 10-uke.

Dabar į Šventąją sukame retai, pamilome Karklę ir naujai atrastą Melnragę, dažnai, važiuodami namolio, užsukame į naująjį Klaipėdos turgų ir nusiperkame rūkytos žuvies. To pačio jūros ešerio, karšio ar mano mėgstamiausio kapitono.  Būtent su šia žuvimi gaminu gardžiąją mišrainę.

Ingredientus galima keisti, pvz žirnelius konservuotais kukurūzais, galima visai nedėti kiaušinių, gaminti paprasčiausią mano mamos receptą. Ir netgi svogūnai nebūtini, jei nemėgstate, tiesiog žuvis su tiesiog majonezu irgi yra nuostabiai skanu, tokį variantą gardinu didesniu kiekiu prieskonių ir tiekiu su šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis.

Gaminu didesnį indą, mišrainė šaldytuve išlieka šviežia 4-5 dienas.

Proporcijos nėra griežtos, labiau rekomenduojamos. Toliau skaityti „Rūkytos žuvies mišrainė“

Agurkų gabaliukai saldžiarūgščiame marinate

Šiemet agurkai stebina derliumi, o ir auga turbo greičiu, pora dienų ne namie ir šiltnamyje, meistriškai pasislėpę po lapais, pūpso peraugę agurkai. Aš juos vadinu paršeliais.

Dalis jų keliauja vištaitėms ir agurkus itin pamėgusiam šuniui, tačiau prisipažinsiu, kartais netgi specialiai neskinu didesnių agurkų, auginu juos iki paršelio dydžio, nes labai jau pamėgome raugintas juostas (receptas čia). O prieš kelis metus, kai atradau patį greičiausią marinavimo būdą be jokių marinato nupylinėjimų ar sterilizacijos, ėmiau gaminti traškiuosius didelių agurkų gabaliukus.

Didžiausią šių konservų gamybos laiko dalį užima išsėklinimas ir supjaustymas, nieko sudėtingo, žinoma, tame nėra, žiūrint serialą ar filmą gamyba vyksta itin greitai.

Šiems konservams naudoju geltonuoti nepradėjusius, žalius,  bet jau storapilvius agurkus. Jų žievė būna kieta, todėl agurkų gabaliukai lieka traškūs.

Agurkus pjaunu perpus, nedideliu  šaukšteliu išskobiu sėklas ir puses supjaustau 1-2 cm storio griežinėliais (žr. nuotraukose).

Imu didesnį puodą, renkuosi platesnį. Toliau skaityti „Agurkų gabaliukai saldžiarūgščiame marinate“

Agurkų ir svogūnų salotos žiemai

Šias agurkų ir svogūnų salotas tarybiniais laikais gamindavo masiškai, netgi pramoniniu būdu, ir tiekdavo į valgyklas ir restoranus.  Vaikų mitybai buvo nerekomenduojamos dėl aštraus poskonio ir acto, tačiau namuose bobučių gaminamas salotas vaikystėje šlamšdavome pilna burna, man labai patikdavo svogūnų aitrumas ir saldžiarūgštis salotų skonis.

Dabar man šios salotos labiausiai patinka dėl to, kad sunaudojami peraugę agurkai, netgi didieji paršeliai, tereikia juos teisingai paruošti.  Šaltuoju metų laiku šias salotas tiekiu su grilio patiekalais ar tiesiog orkaitėje kepta mėsa ar paukščiu. Skonis malonus, svogūnai ir agurkai dėl trumpo kaitinimo lieka traškūs, tarsi ką tik marinuoti. Važiuojant į svečius prigriebiu stiklainį kitą, salotos itin mėgstamos kompanijos vyrų.

Gaminant naudojama palygint nedaug konservantų, tad tai puikus pasirinkimas vertinantiems sveikesnius produktus.

Klasikiniame recepte pagrindine nata groja krapai, pagaminu ir tokių, tačiau mums labiau patinka kalendros lapelių skonis, o jei jau kaukaziški kvapai stiklainyje, vienais metais įdėjau ir sausos adžikos prieskonių. Ir kartoju kasmet, nes labai, labai geras atradimas.  Jei nerastumėte šio prieskonių mišinio (retai sutinkamas prekybos centruose, dažniau randamas mugėse ar specializuotose parduotuvėse), galite naudoti grūstas aitriąsias paprikas ar čilių miltelius, šviežius čili pipirus.

Taipogi supaprastinau gamybos būdą, kadangi visiškai nedraugauju su sterilizacija, atradau žymiai lengvesnį būdą kaitinti gaminamas salotas, apie viską plačiau gamybos aprašyme apačioje.

Toliau skaityti „Agurkų ir svogūnų salotos žiemai“

Šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų užkandis

Aprašyti šį receptą paskatino draugė, kuriai pasakojau ką valgau, o ji net aiktelėjo iš netikėtumo, taip įdomiai jai nuskambėjo šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų derinys. Paklausinėjau ir kitus, pasirodo tokio patiekalo niekas negamina ir net nėra girdėję. O mūsų namuose tai laukiamiausias sezoninis patiekalas, naudoju tik šviežiai skintas pupeles, esu ne kartą bandžiui gaminti iš šaldytų, žalių pupelių, skonis visai neįtiko.

Tad kai tik prekybvietėse pasirodo šviežiai skintos geltonosios pupelės, griebiu kilogramą – kitą ir gaminu puikųjį užkandį. Jis gardus tiek karštas, tiek šaltas, labai dera su virtais grikiais, kepta žuvimi, varškės sūriu. Ar tiesiog, vis palesant iš lėkštės pvz. vakarėlio metu.

Originalioji recepto versija yra specifinė, kadangi gaminu aliejus, lieka išspaudos (rupiniai). Moliūgų išspaudomis standinu maltos mėsos patiekalus, beriu jų ant salotų ir gardinu šį užkandį. Išspaudu prekybos vietose nėra, bet kelis kartus pati jų neturėjau ir tuomet atradau, kad jas puikiai pakeičia tiesiog sumaltos moliūgų sėklos. Jų vienu ypu susimalu daigiau ir laikau sandariame inde.

Tačiau jei visiškai nėra galimybių gauti ar susimalti sėklas, galima naudoti klasikų klasiką – maltus džiūvėsėlius.

Taigi, parsinešu pupeles, nupjaustau galiukus, pjaunu perpus. Toliau skaityti „Šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų užkandis“

Aštri jautienos sriuba „Du viename“

Nors už lango plieskia saulė, o namuose burzgia kondicionierius, karštų dienų mitybos įpročius kartais verta permąstyti.

Atsibodo šaltibarščiai ir salotos, skrandis ėmė prašyti šilto maisto. Ir tuomet prisiminiau, kad pietų šalyse, jose keliaujant ar gyvenant,  pietums visad būdavo tiekiama sriuba. Karšta, būtinai aštri ir labai soti. Ir šmėstelėjo mintis, gal tai ta pati „kuo susirgai, tuo ir gydykis“ taisyklė? Ją nebūtina suprasti tiesiogiai, ši frazė kitose kalbose skamba kiek kitaip, bet esmė lieka ta pati – jei bloga nuo karščio, juo ir reikia malšinti karščio pojūtį.

Pabandžiau ir labai nustebau, iš tiesų karšta ir aštri sriuba savotiškai atvėsino kūną. Pasotino. Nuramino blogus pojūčius.  Tad karšta sriuba vasaros metu buvo reabilituota ir paskelbta nebe tik šaltojo sezono, bet ir karštojo sezono patiekalu.

Dažniausiai verdu itin tirštą jautienos sriubą su stambiai pjaustytomis daržovėmis, kad tiekiant reikėtų ne tik šaukšto, bet ir šakutės. Ir nors recepto ingredientai ir gamyba labiausiai panaši į armėnišką chašlamą, visgi mes ją vadiname „du viename“. Mat po lėkštės tokios sriubos apie antrą patiekalą nė nebekyla mintis, viena porcija lygi dviems patiekalams vienu ypu.

Sultinio pagrindui visada naudoju jautienos kulninę arba šonkaulius ir galybę cukinijų. Toliau skaityti „Aštri jautienos sriuba „Du viename““