Naminis sūris iš 2 produktų

Eilę metų bandžiau gaminti naminius sūrius su fermentais ir raugais, tačiau galiausiai palikau tai profesionalams.  Neturiu tam reikalingų įgūdžių, šaldytuvų ir… kantrybės 🙂

Išskyrus vieną sūrį, kuris gaminamas iš dvejų produktų (neskaitant prieskonių), jam nereikia jokių fermentų ar papildomos rūgšties, todėl jei tik gaunu naminio riebaus pieno, gaminu šį nuostabų gaminį.

Skoniu šis sūris primena varškinį, tačiau turi savitą, kiek kitokį skonį. Šildymo sezono metu dalį sūrio masės formuoju kamuoliukais ir džiovinu šilčiausioje namų vietoje, šie, debesėliais vadinami, sūriai, po mėnesio kito tampa puikia užkanda ar salotų priedu.

Bet šiandien norėčiau pasidalinti šviežio sūrio idėja, net ir neturinčiam jokios patirties žmogui sūris pavyks iš pirmo karto, tad bandom! Toliau skaityti „Naminis sūris iš 2 produktų“

Morkos korėjietiškai

Ar žinojote, kad tai ne korėjiečių receptas? Taip morkų salotos buvo pavadintos sovietiniais laikais, kai valgyklose reikėjo pamaitinti kuo pigiau ir sočiau. Tiesiog tarkuotos morkos netiko, majonezas tuomet buvo deficitas, tad kažkam šovė į galvą pasiskolinti iš korėjiečių ridikų salotų receptūrą morkoms ir taip atsirado šis daugelio labai pamėgtas receptas.

Esu išbandžiusi ne vieną receptą iš interneto platybių, man labiausiai patikusį derinį šiandien ir aprašysiu. Labiausiai patiko svogūno apkepimas aliejuje, tai išties suteikia nepakartojamą poskonį.

Labai svarbus momentas – morkų pjaustymas, jos turėtų būti supjaustytos šiaudeliais (yra specialios pjaustyklės) ar sutarkuotos labai stambia tarka (tokias turi virtuviniai kombainai), tiesiog sutarkuotos „burokine“ tarka neturės salotoms būdingo traškumo, tačiau iš bėdos tiks ir ji. Patys kantriausi gali morkas paversti šiaudeliais ir tiesiog peiliu.

Tokiu pačiu būdu galima ruošti ir burokėlius, tik siūlyčiau pradžioje pasigaminti pusę normos, ne visiems patinka žalio burokėlio skonis, juk išties retai šią daržovę valgome termiškai neapdorotą.

Ir galiausiai apie prieskonius. Aš perku jau paruoštą prieskonių mišinį, tad nereikia turėti penkių maišelių su reikalingais ingredientais. Eiliniuose prekybos centruose tokių matyti neteko, perku specializuotoje parduotuvėje Delona, taip pat netikėtai atradau jų vienoje sėklų ir augalų parduotuvėje. Toliau skaityti „Morkos korėjietiškai“

Rūkytos žuvies mišrainė

Ši mišrainė man asocijuojasi su mūsų pajūriu, dar vaikystėje su tėvais važiuojant į Šventąją, būtinai pirkdavome rūkytą jūros ešerį, mama ruošdavo jį su svogūnais ir majonezu ir tepdavo ant šviežios kvietinės duonos. Pajūry būdavo gardu viskas, matyt didesnė jodo koncentracija ore keldavo apetitą, bet ši mišrainė buvo top 10-uke.

Dabar į Šventąją sukame retai, pamilome Karklę ir naujai atrastą Melnragę, dažnai, važiuodami namolio, užsukame į naująjį Klaipėdos turgų ir nusiperkame rūkytos žuvies. To pačio jūros ešerio, karšio ar mano mėgstamiausio kapitono.  Būtent su šia žuvimi gaminu gardžiąją mišrainę.

Ingredientus galima keisti, pvz žirnelius konservuotais kukurūzais, galima visai nedėti kiaušinių, gaminti paprasčiausią mano mamos receptą. Ir netgi svogūnai nebūtini, jei nemėgstate, tiesiog žuvis su tiesiog majonezu irgi yra nuostabiai skanu, tokį variantą gardinu didesniu kiekiu prieskonių ir tiekiu su šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis.

Gaminu didesnį indą, mišrainė šaldytuve išlieka šviežia 4-5 dienas.

Proporcijos nėra griežtos, labiau rekomenduojamos. Toliau skaityti „Rūkytos žuvies mišrainė“

Keptos paprikos, konservuotos savo sultyse

Saldžiosios paprikos mūsų namuose ilgą laiką buvo jaukinamos, nuo vaikystės jų nemėgau pati, tad ir namiškiams ar svečiams retai pasiūlydavau šios daržovės patiekalų ar konservų.

Viskas apsivertė tuomet, kai smalsumo vedina pagaminau kelis stiklainius su medumi marinuotų paprikų, skonis labai patiko, tik, kaip visada, kliuvo didelis cukraus ir acto kiekis.

Ir štai šią vasarą su Estera susirašinėjome apie agurkų konservavimą, lyg tarp kitko ji paklausė ar gaminu keptas paprikas žiemai. Kadangi panašiu būdu gaminu pomidorus žiemai, nėriau į interneto platybes ieškoti ar tai toks pats būdas. Ir dideliam mano džiaugsmui atradau galybę aprašymų, patarimų, kuriuos iškarto išbandžiau. Degustuojant labai patiko tai, kad paprikos neturėjo ryškaus saldaus ar rūgštaus skonio, buvo kvapnios ir labai švelnios.

Ačiū dideliausias Esterai už idėją!

Kaip šie konservai laikysis per žiemą dar nežinia, tačiau lygiai tokiu pačiu būdu gaminami pomidorai laikosi puikiai.

Toliau skaityti „Keptos paprikos, konservuotos savo sultyse“

Agurkų gabaliukai saldžiarūgščiame marinate

Šiemet agurkai stebina derliumi, o ir auga turbo greičiu, pora dienų ne namie ir šiltnamyje, meistriškai pasislėpę po lapais, pūpso peraugę agurkai. Aš juos vadinu paršeliais.

Dalis jų keliauja vištaitėms ir agurkus itin pamėgusiam šuniui, tačiau prisipažinsiu, kartais netgi specialiai neskinu didesnių agurkų, auginu juos iki paršelio dydžio, nes labai jau pamėgome raugintas juostas (receptas čia). O prieš kelis metus, kai atradau patį greičiausią marinavimo būdą be jokių marinato nupylinėjimų ar sterilizacijos, ėmiau gaminti traškiuosius didelių agurkų gabaliukus.

Didžiausią šių konservų gamybos laiko dalį užima išsėklinimas ir supjaustymas, nieko sudėtingo, žinoma, tame nėra, žiūrint serialą ar filmą gamyba vyksta itin greitai.

Šiems konservams naudoju geltonuoti nepradėjusius, žalius,  bet jau storapilvius agurkus. Jų žievė būna kieta, todėl agurkų gabaliukai lieka traškūs.

Agurkus pjaunu perpus, nedideliu  šaukšteliu išskobiu sėklas ir puses supjaustau 1-2 cm storio griežinėliais (žr. nuotraukose).

Imu didesnį puodą, renkuosi platesnį. Toliau skaityti „Agurkų gabaliukai saldžiarūgščiame marinate“

Agurkų ir svogūnų salotos žiemai

Šias agurkų ir svogūnų salotas tarybiniais laikais gamindavo masiškai, netgi pramoniniu būdu, ir tiekdavo į valgyklas ir restoranus.  Vaikų mitybai buvo nerekomenduojamos dėl aštraus poskonio ir acto, tačiau namuose bobučių gaminamas salotas vaikystėje šlamšdavome pilna burna, man labai patikdavo svogūnų aitrumas ir saldžiarūgštis salotų skonis.

Dabar man šios salotos labiausiai patinka dėl to, kad sunaudojami peraugę agurkai, netgi didieji paršeliai, tereikia juos teisingai paruošti.  Šaltuoju metų laiku šias salotas tiekiu su grilio patiekalais ar tiesiog orkaitėje kepta mėsa ar paukščiu. Skonis malonus, svogūnai ir agurkai dėl trumpo kaitinimo lieka traškūs, tarsi ką tik marinuoti. Važiuojant į svečius prigriebiu stiklainį kitą, salotos itin mėgstamos kompanijos vyrų.

Gaminant naudojama palygint nedaug konservantų, tad tai puikus pasirinkimas vertinantiems sveikesnius produktus.

Klasikiniame recepte pagrindine nata groja krapai, pagaminu ir tokių, tačiau mums labiau patinka kalendros lapelių skonis, o jei jau kaukaziški kvapai stiklainyje, vienais metais įdėjau ir sausos adžikos prieskonių. Ir kartoju kasmet, nes labai, labai geras atradimas.  Jei nerastumėte šio prieskonių mišinio (retai sutinkamas prekybos centruose, dažniau randamas mugėse ar specializuotose parduotuvėse), galite naudoti grūstas aitriąsias paprikas ar čilių miltelius, šviežius čili pipirus.

Taipogi supaprastinau gamybos būdą, kadangi visiškai nedraugauju su sterilizacija, atradau žymiai lengvesnį būdą kaitinti gaminamas salotas, apie viską plačiau gamybos aprašyme apačioje.

Toliau skaityti „Agurkų ir svogūnų salotos žiemai“

Stambiai tarkuotų bulvių blynas

Kai kas šiuos blynus vadina studentiškais, kai kas ekonominiais, kitiems jie atrodo varguolių maistas. Žinoma, kai maistas gaminamas iš vieno ingrediento, vieno prieskonio ir riebalų kepimui, gali atrodyti, kad taip gaminama iš nepritekliaus. Bet kalbant apie šiuos blynus, liežuvis neapsiverstų jų kaip nors nepagarbiai vadinti, nes skonis yra dieviškas, o jei blynus tiekiu su įdomiais padažais ar iš blynų surenčiu sūrų tortą, prie stalo valgant stoja tyla.

Dabar, kai jau kasamos šviežios bulvės, pats geriausias laikas ruošti šį patiekalą. Kadangi blynų tešla gaminama iš bulvių tarkių, be kiaušinių, be miltų ar kitų rišančių medžiagų, svarbu, kad bulvės būtų sultingos ir krakmolingos.

Blyną, kurį gaminu pietums, kepu vieną didelį ir storą arba, jei planuoju gaminti užkandžių tortą, kepu 4-5 plonus,  pastariesiems reikia daugiau bulvių.  Toliau skaityti „Stambiai tarkuotų bulvių blynas“

Šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų užkandis

Aprašyti šį receptą paskatino draugė, kuriai pasakojau ką valgau, o ji net aiktelėjo iš netikėtumo, taip įdomiai jai nuskambėjo šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų derinys. Paklausinėjau ir kitus, pasirodo tokio patiekalo niekas negamina ir net nėra girdėję. O mūsų namuose tai laukiamiausias sezoninis patiekalas, naudoju tik šviežiai skintas pupeles, esu ne kartą bandžiui gaminti iš šaldytų, žalių pupelių, skonis visai neįtiko.

Tad kai tik prekybvietėse pasirodo šviežiai skintos geltonosios pupelės, griebiu kilogramą – kitą ir gaminu puikųjį užkandį. Jis gardus tiek karštas, tiek šaltas, labai dera su virtais grikiais, kepta žuvimi, varškės sūriu. Ar tiesiog, vis palesant iš lėkštės pvz. vakarėlio metu.

Originalioji recepto versija yra specifinė, kadangi gaminu aliejus, lieka išspaudos (rupiniai). Moliūgų išspaudomis standinu maltos mėsos patiekalus, beriu jų ant salotų ir gardinu šį užkandį. Išspaudu prekybos vietose nėra, bet kelis kartus pati jų neturėjau ir tuomet atradau, kad jas puikiai pakeičia tiesiog sumaltos moliūgų sėklos. Jų vienu ypu susimalu daigiau ir laikau sandariame inde.

Tačiau jei visiškai nėra galimybių gauti ar susimalti sėklas, galima naudoti klasikų klasiką – maltus džiūvėsėlius.

Taigi, parsinešu pupeles, nupjaustau galiukus, pjaunu perpus. Toliau skaityti „Šparaginių pupelių ir moliūgų sėklų užkandis“

Tuno padažas užkandžiams

Itališkas patiekalas vitello tonnato labai populiarus savo gimtinėje, o mūsuose jo esu radusi tik keliuose itališkuose restoranuose. Apie gaminančius namie irgi retokai teko girdėti, galbūt todėl, kad mes retokai valgome veršieną. Patiekalas yra gaminamas iš labai plonai pjaustyto virto veršienos kumpio ir ypatingo padažo, kurį italai lig šiol tobulina. Kelias idėjas pasiskolinau iš šio recepto, bet kaip visad, supaprastinau ir pakeičiau kelis ingredientus, tad tai jau ne vitello tonnato padažas, bet patikėkite, visi, ragavę manojo varianto su daržovėmis, traškučiais, duona, kepta žuvimi ar net pica, buvo sužavėti.

Originaliame recepte kiaušiniai plakami su aliejumi ir visi žinome ką gauname maišant šiuos produktus, todėl iškarto renkuosi pagamintą majonezą, naminį ar pirktinį – nesvarbu. Majonezą skiedžiu tirštu jogurtu, taip atsiranda maloni rūgštelė ir nebereikia naudoti citrinos sulčių. Nededu ančiuvių, retas juos mėgsta. Tad iš originalo belieka tunas ir kaparėliai.

Mano paprastasis variantas pagaminamas be jokios buitinės technikos, tiesiog sumaišant produktus inde, vasarą tegyvuoja laisvė nuo indaplovių 🙂

Padažas šaldytuve sandariame inde puikiai laikosi iki savaitės,  puikiai atlaiko ilgesnes keliones ir yra tiesiog nepamainomas visų vakarėlių maistas.

Iš sekančio kiekio produktų pagaminu apie pusę litro padažo. Toliau skaityti „Tuno padažas užkandžiams“

Pomidorų ir baklažanų salotos su žalumynais

Karšta… Norisi tik gaivaus ir vėsaus maisto, o tokio tipo salotos, kurios puikiausiai laikosi šaldytuve, yra tikras vasaros hitas.

Pomidorų salotas dažniausiai maišome su svogūnais ir grietine, na, šio recepto iš lietuvio neišimsi. Tačiau grietinė ir vasariški orai – ne koks duetas. Tad siūlau pasigaminti kiek kitokių, pietų šalių virtuvę menančių salotų. O ir papasakosiu kaip iškepti baklažanus, kad jie nebūtų permirkę aliejuje.

Smagiausia dalis yra ta, kad žalumynus kaskart galite naudoti vis kitokius, ar tiesiog tuos, kuriuos labiausiai mėgstate. Klasikų klasika – kalendros lapeliai, o man šiemet itin tinka geslvė, kurią auginau ir puoselėjau jau kelis metus, tačiau valgyti pradėjau tik šiemet. Tai puiki, grybų skonį menanti prieskoninė žolė be jokių pretenzijų auganti net gūdžiausiame daržo kamputyje. O jei neturite daržų, turgavietėse ar prekybcentriuose tikrai rasite platų prieskoninių žolelių pasirinkimą. Pomidorų – baklažanų salotas puikiai papildys petražolės, krapai, dašiai, rozmarinai, raudonėliai, svogūnų laiškai ar laiškinio česnako stiebai.

Pomidorų rūšis neturi skirtumo, salotoms tiks tiek vyšniniai, tiek didieji ar juodieji, geltonieji, tik naudojant didžiuosius, derėtų išskobti sėklų minkštimą.  Ruošiant didesnį kiekį salotų, minkštimo išsiima nemažai, jo niekad neišmetu, sudedu į patogią šaldymui dėžutę ir laikau šaldiklyje, sunaudoju virdama sriubas ar dėdama į troškinius.

Proporcijų kruopščiai laikytis nebūtina, jos labiau rekomendacinio tipo, svarbiausios sudedamosios dalys ir gamyba. Toliau skaityti „Pomidorų ir baklažanų salotos su žalumynais“