Firminis obuolių pyragas

obuolpy

Man labai patiko ši vasara, apturėjau tik vieną šiluminį smūgį, kondicionierius namie veikė ne ištisais mėnesiais, bet tik tomis tikrai karštomis dienomis. O labiausiai patiko mažai kieno pastebėta žaluma, sodri žalia spalva gamtoje dėl gausių kritulių šiemet stebinančiai ilgai nepasiduoda kukliai iš už kampo besižvalgančiam rudeniui. Bet vis tik besižvalgančiam, ne vieną rytą jau aptikau jo pėdsakų. Voratinklių nuometai ant jaunų pušaičių, rūko kamuoliai ant Neries, nuraudę šermukšniai, šimto gandrų suktinis virš pievos – viskas praneša apie mano mylimiausio metų laiko atžygiavimą. O kartu su juo ir obuolių pyrago aromatu prisipildžiusius namus. Krituoliai tiesiog prašosi į krepšį, o išsiilgę rudeninio obuolinio skonio tiesiog reikalauja šio pyrago. Kasdien.

Šio pyrago atsiradimo mano virtuvėje istorija panaši į šimtus kitų – kepiau šarlotę, vėliau kažkam reikėjo morengų, paskui obuolių pyrago tešloje išbandžiau savo spaudžiamus aliejus ir mūsų laimingų vištaičių kiaušinius. Kol viskas pasiekė tobulumą ir buvo užtvirtinta produktų kiekiu mano užrašinėje.  Toliau skaityti “Firminis obuolių pyragas“

Arbūzų sulčių ledai

Ledai Arbuzai.jpg

Žinote kodėl ne šerbetas? Nes atradau tikrą gėrį, truputį pyktelėjusi ant begalinių arbūzų sėklų. Krapščiau jas peiliuku, šaukšteliu, peržiūrėjau filmuotą medžiagą internete apie sėklų išsidėstymą arbūze ir jo pjūvius. Ir galiausiai raudonąją šios uogos dalį sudėjau į plaktuvą, sumaltą masę sudėjau į retą koštuvą ir gautas sultis supyliau į šaldymo indelį. Sultis šaldymo kameroje kas 20 minučių permaišiau tris kartus ir palikau sustingti.

Žinia, viskas priklauso nuo pačio arbūzo saldumo, bet tokį, kokį išgavau iš šaldytų sulčių be ląstelienos, tiesiog užbūrė.

Vieno ingrediento ledai dabar visada mano vasarinio gaivumo meniu sąraše.

Vaisių salotos

1122

Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.

Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka.  Toliau skaityti “Vaisių salotos“

Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu

Tortas

Visai neseniai aprašiau vieną labai nesudėtingo, bet labai solidaus, torto su maskarpone receptą. Ir vieno solidaus žmogaus šventės proga buvau paprašyta paruošti ką nors gardaus. Prisiminiau, kad kadaise kepdavau kakavinius keksiukus su sezamo sėklomis ir kaip skaniai jos traškėdavo kepiniuose. Todėl nieko nelaukiant ėmiausi biskvito tešlos. Jai pasiruošiau: Toliau skaityti “Kakavinis sezamų tortas su karamelinės maskarponės kremu“

Saldi sriuba

saldi sriuba1

Turbūt retas nėra ragavęs saldžios sriubos, bet kažkodėl visų paskutinį kartą ragauta saldi sriuba buvo… vaikystėje. Nepelnytai pamirštų sriubų renesansui siūlome pasigaminti gaivios, vasara kvepiančios desertinės sriubos. Miško uogas galite keisti vyšniomis ar avietėmis, o po liepos vidurio neberekomenduojamus vartoti rabarbarus – citrinos sultimis. Toliau skaityti “Saldi sriuba“

Rabarbarų ledai

DSC_1182

Vasariško “Debesų“ žurnalo numeriui ruošiau šiuos ledus iš pačių pirmutinių, gležnučių, įšalą praaugusių kotų. Kaip gi gardu buvo…

Iki Joninių spėkime prisiragauti rabarbarų, vėliau jų valgyti neberekomenduojama dėl kotuose besikaupiančios oksalo rūgšties. Tačiau ledus juk galima laikyti šaldiklyje ir mėgautis jais kad ir žiemą :)

Beje, ledai gali būti ne tik saldūs, bet ir saldžiarūgščiai! Gali būti netgi žali. O jei naudosite raudonuosius rabarbarus, bus rožiniai. Toliau skaityti “Rabarbarų ledai“

Rabarbarų trupiniuotis

Krambliai2

Rabarbarai auga kaip pasiutę, tik spėk pjauti kotus, pjaustyti juos į salotas, malti ir šaldyti žiemai… Ir tuo pačiu nors kartą metuose pagaminti nuodėmingai skanų trupiniuotį. Be miltų, be rafinuoto cukraus, galima netgi be sviesto, keičiant jį kokosų aliejumi, todėl labai toli nuo originalaus recepto. Šis mano mėgstamiausias variantas itin tinka rudens obuolių derliaus šventėms, tuomet namai pakvimpa cinamonu. O pavasarinis rabarbarinis visiškai kitoks – gaivesnis, skalsesnis.

Kadangi trupiniuotį sunku pjaustyti ir gražiai tiekti, jį dažnai kepu keksiukų formelėse, mažose silikoninėse kepimo formose ar nedideliuose stiklainiukuose, taip taip, jie atlaiko kepimo temperatūrą ir be abejo puikiai tinka, kai gardumynas turi su jumis kažkur tolėliau keliauti. Užsukate dangtelį ir į rankinę :)   Toliau skaityti “Rabarbarų trupiniuotis“