Apverstas rudens pyragas

Kodėl rudens? Nes ruduo yra obuoliai, slyvos ir pyragai, ane?

Šio pyrago receptas gimė eksperimentuojant. Kadangi dievinu slyvas, jomis gardinu viską, ne išimtis ir pyragai.  Daugumoje jų slyvos nardinamos ar įvyniojamos į tešlą dėl vienos aiškios priežasties – kepdamos jos išleidžia sultis, sutyžta, tad visada stengiamasi sultis sulaikyti kepinio viduje.

O pjaustydama obuolius eiliniam pyragui pagalvojau – o kodėl gi nepanaudojus tų sulčių pyrago sulaistymui? Iškepus ir iškarto apvertus pyragą, sultys išties lėtai susigėrė į biskvito sluoksnį, maloniai parūgštino saldžius obuolių gabaliukus. Geriausia šio pyrago dalis yra ta, kad jis, paliktas tiesiog ant stalo, išlieka drėgnas ir šviežias net 4 dienas.

Tešlos receptas – vienas lengviausių, gamybai nė nebūtina buitinė technika, tačiau ji itin palengvina ir pagreitina procesus. Toliau skaityti „Apverstas rudens pyragas“

Obuolių pyragai ir desertai (10 receptų)

Ar ir jūs jau grėbiate obuolius krituolius? Ar po savaitgalio kolegos atneša kibirioką vasarinių obuolių? Alyvinių, saldinių, avietinių?

Vienas kitas ir… nebesinori. Ir tuomet ima kirbėti ką iš jų pagaminti.

Vasariniai obuoliai labiausiai tinka košės, t.y. obuolienės, virimui. Obuolienę pagaminti nesudėtinga, esu aprašiusi receptus su apelsinais ir aguonomis (receptas čia), su bananais (receptas čia)  ir geltonosios, su ciberžole (receptas čia).

O štai rudeninius obuolius geriausia versti sultimis, cukatais ar džiovintais griežinėliais, o žieminius bandyti sandėliuoti ir valgyti peržiem.

Bet. Pirmiausiai iš vasarinių krituolių kepam pyragus arba renčiam desertus!

Štai kiek, pasirodo, receptų esu prirašiusi, rinkitės įdomiausią, kvėpinkite namus natūraliu obuolių ir cinamono duetu bei gardinkite artimųjų nuotaiką.

Toliau skaityti „Obuolių pyragai ir desertai (10 receptų)“

Šarlotė su alyviniais obuoliais

Alyviniai obuoliai jau gausiai krenta žemėn ir primena vaikystę, kai ryte į dviračio bagažinę prisigrūsdavau tokių krituolių ir mindavau į ganyklas, vaišinti arklių. Griauždavau obuolius, gulėdama pievoje ir mojuodama sklandytuvams. Atsikandus kąsnį alyvinio visad akyse tos pievos…

Dabar pievoje nebesiguli, sklandytuvų danguje nebėr, tad laisvą laiką naudoju vasaros gėrybių kimšimui į stiklainius ar džiovykles.

Alyviniai obuoliai labai tinka kompotų ir obuolienių gamybai, bet iš dužusio obuolio obuolienės nebeišvirsi, bent truputį papuvusi įdauža gali sugadinti visą puodo turinį.

Tad tokius krituolius verčiu obuolių pyragu.

Šis pyragas nepaprastai greitai pagaminamas, o ir produktų nereikia sverti, tobula!

Pagrindiniu produktus matuoju stikline ar puodeliu, kurio tūris apie 200-250ml.

Toliau skaityti „Šarlotė su alyviniais obuoliais“

Morkų ir maskarponės sūrio tortas

Nė nežinau kas labiau – tortas ar pyragas, nes tai jungtinis dviejų receptų kūrinys, labai maloniai nudžiuginęs skoniu ir vaizdu.

Ir turbūt nėra svarbu kaip pavadinsiu, svarbu, kad tai naujas, labai pamėgtas, ragavusių ypatingai girtas saldumynas, tiksiantis ir vasaros, ir žiemos savaitgaliams ar šventėms.

Morkų pyragą kepu dažnai, kai tik gauname gardžių šviežių morkų ir spaudžiame jų sultis, tarkiai dažnai virsta pyrago dalimi. Įprastai gaminu vieno sluoksnio kepinį su glazūra.

Bet vieną dieną nutiko taip, kad gaminant desertus liko daug nepanaudoto maskarponės kremo, tuomet ir kilo mintis ką tik iškeptą pyragą perpjauti pusiau ir pagardinti kremu.

Morkų juosteles dekorui pirmąkart dėjau šviežias, tai kiek gadino skonį, todėl sekantį kartą jau pasielgiau apdairiau – išmirkiau jas cukraus sirupe. Ir tai tapo gero, neįprasto, gardaus skonio garantu.  Toliau skaityti „Morkų ir maskarponės sūrio tortas“

Mielinis pyragas su aguonomis

Tikrai taip, pyragas panašus į šimtalapį ir idėja taipogi kilo bevartant senovinių kepinių knygą, labai jau gardžiai atrodė pyrago pjūvis. O dar ir spintelių revizijos metu atradau nuo Kūčių beliūdinčių aguonų ir dovanų gauto rudojo cukraus, ką tik buvau išlydžiusi puodą sviesto, o šaldiklyje radau mano mylimos šaldytos mielinės tešlos.

Paskaičius kaip gaminamas tikrasis šimtalapis, supratau, kad iš šaldytos tešlos lapelių tokio nepagaminsiu, tad pasitelkiau fantaziją, pakviečiau pagalbon silikoninį kilimėlį ir kočėlą ir ėmiausi gamybos.

Rezultatas pranoko absoliučiai visus lūkesčius. Ir ne tik pjūvio. Apibūdinti skonį sunku, reikia būtinai paragauti tą sluoksnių, lydyto sviesto, cukraus ir traškančių aguonų kvartetą. Kad labai skanu, supratau tuomet, kai pirmą kartą iškepusi šį pyragą palikau jį atvėsti ir ruošiau fotoaparatą bei vietą fotosesijai. Po 20 minučių pyrago neberadau. Turėjau vilties, kad kažkas jį padėjo į kitą vietą, bet ne… Jis buvo suvalgytas iki trupinėlio.  Valgytojai labai atsiprašinėjo, bet sakė buvę tiesiog bejėgiai atsispirti pjauti gabalą po gabalo.

Nė kiek nepykau, veikiau supratau radusi gero skonio gaminį, tešlos ir kitų ingredientų galima nusipirkti, o didesnis bandymų skaičius atveda iki tobulumo.

Tokį tobulą, paprastą, greitą, elementarų pristatau ir jums. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su aguonomis“

Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais

Man šis pyragas panašus į saulėtą tikros žiemos dieną – įšalusi žemė, purus sniegas ir ananasai saulės vaidmeny. Nors idėja kilo iš kardinaliai kitokios versijos – tropinės pina colada skonio torto, kurį publikavo Lamaistas.

Senokai bebuvau gaminusi ką panašaus, žodis „nekeptas“ nuskambėjo labai gerai ir priminė, kad kadaise tik tokius ir gamindavome. Tik anuomet maišydavome maskarponę su grietinėle, gausiai saldindavome ir pyrago pagrindui naudodavome eilinius sausainius.

Dabar jau norisi mažiau cukraus ir riebalų bei įmantresnių pado skonių, todėl po kelių eksperimentų galiu drąsiai pristatyti puikaus skonio receptą.

<

p style=“text-align:center;“>Pyragą gaminu 26m skersmens torto formoje su nuimamais bortais.

Toliau skaityti „Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais“

Pyragas su virtais apelsinais

Su dideliu malonumu savaitgaliais stebiu vieno jaunuolio kulinarines laidas, man labai artimos jo vystomos temos – kiek kitokie ingredientai klasikoje, kitokie gaminimo būdai, įdomūs prieskonių deriniai ir elementarūs virtuvės know how, t.y.  kaip kitaip ir gardžiau paruošti produktus.

Vienoje laidų ir nugirdau, kad apelsinai pyragams yra išverdami. Skambėjo kiek keistai, nors mintyse sukosi pačios gaminami džemai ir ilgai su visa žieve verdami citrusiniai. Prisiminiau ir sunkiai kramtomas žieveles keptuose pyraguose su šviežiais apelsinais, tad idėja labai patiko.

Ėmiau ir pabandžiau.

Skonis ir kvapai viršijo visus lūkesčius, ragavusieji laižėsi ir šypsojosi. Ir net aš, saldumynu NEmėgėja, sulapnojau nemažą gabalą, toks šlapias, aromatingas ir nunešantis kažkur į Kalėdas jis buvo. Būtinai kepsiu šį pyragą didžiosioms metų šventėms.

Pyrago gaminimui reikėtų pasitelkti virtuvinės technikos pagalbą – kombaino šluoteles, mikserį ar kokteilių plaktuvą, sėkmės garantas – idealiai su cukrumi išplakti kiaušiniai.  Toliau skaityti „Pyragas su virtais apelsinais“

Rudeniškas karštas vaisių desertas

Meduoliais kvepiantis vaisių desertas. Su ožkų sūriu. Karštas, šildantis, iškvėpinantis namus jaukumu ir nenumaldomu rudeniu…

Šį desertą sumąsčiau kepdama eilinį neatsivalgomų figų gardumyną, vaisių vazoje su priekaištu į mane žiūrėjo apvytęs sodo obuolys, draugės dovanota kriaušė, kelios slyvos. O dar ir šiltnamyje smulkiuosius pomidorus nurinkau, o jie juk uogos!

Tad tiesiog sudėjau viską į keptuvą, įdėjau 15-kai minučių į iki 200C įkaitintą orkaitę, ištraukusi subėriau ožkų sūrio gabalėlius, palaisčiau medumi ir prieskonių dėžutėje akis užkliuvo už meduolių prieskonių. Užbarsčiau dosnų žiupsnį ir namai pakvipo Kalėdomis…

Kombinacija gavosi tiesiog ideali.

Tad jei mėgstate keptus vaisius ir karštus desertus, kviečiu pabandyti. Galima valgyti ir su ledų kaušeliu ar plakta grietinėle, jei norisi saldžiau ir kontrastingiau. Ir sezoninius ar egzotiškus vaisius naudoti, tinka absoliučiai viskas.

 

Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)

Šį pyragą kepu N metų, rudenį ir pirmoje žiemos pusėje , kai yra lietuviškų vaisių pasirinkimas, šaldytuve visada turiu paruoštos trupinių tešlos ir galiu vos per pusvalandį iškepti fantastiško kvapo ir skonio pyragą.  Karamelizuotų vaisių, rudojo cukraus, cinamono ir kardamono aromatai nepalieka abejingų. Pastarojo prieskonio Lietuvoje jau galima nusipirkti ir prekybos centruose, labai rekomenduoju pabandyti dėti jo į trupiniuočio tešlą, poroje su cinamonu kardamonas sukuria tikrą rudens aromatą ir skonį.

Mano galva tai yra labiau porcijinis pyragas, iškeptas vienoje didelėje formoje jis neatsiriekia gražia rieke, trupa. Taip ir turi būti, jis juk trupiniuotis. Bet! Man tai ir yra jo žavumas, nes valgant dviese galima iš to pačio indo kabliuoti dviem šaukštais, o mieliems svečiams trupiniuotį iškepti sufle indeliuose ar netgi mažuose stiklainiuose. Šis būdas ypač patogus vežantis gardėsius į svečius.

Šiemet, kai sodas pilnas krituolių, o turgus nuostabaus skonio mėlynųjų slyvų, noriu pasidalinti su jumis keliomis idėjomis ir puikaus skonio garantu. Susukau ir mini video, jį rasite po receptu.

Kaip minėjau, vienu kartu pasigaminu daugiau trupinių, jie šaldytuve puikiai laikosi iki 3 savaičių.

Kad nieko nereikėtų sverti, matavimui naudoju 250ml puodelį, bet gamindama specialiai pasvėriau produktus tiems, kas mėgsta tikslius gramus. Toliau skaityti „Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)“

Braškių ir rabarbarų uogienė su kardamonu ir pipirais (Rabarbraškė)

Braškių uogienę turbūt pamename kaip skystą saldėsį su plaukiojančiomis uogomis. Kadangi aš pati šviežių braškių visai nevalgau, tik termiškai apdorotas, daug metų sukau galvą kaip pagaminti kitokios, intensyvesnio kvapo, vienodesnės tekstūros uogienės.

Pirmiausiai braškėms radau porą – rabarbarą. Ir nuo tada šiam duetui suteikiau Rabarbraškės pavadinimą. Antra, ką sumąsčiau – uogienę sublenderiuoti, taip rabarbarų tirštumu suteikiau visiškai neskystą tekstūrą, nereikėjo naudoti nei pektino, nei agar agaro.  Trečiausias atradimas buvo kardamono ir pipirų pagalba kvapų ir skonių intensyvinimui. Pipirai patiko ne visiems, tik tiems, kurie mėgsta aštresnius pojūčius, tad į gaminamą uogienę šiemet pipirų dėjau tik į tą dalį uogienės, kurią valgysime patys. Patarimas – jei nežinote ar jums patiks pipirai uogienėje, galite įsiberti į jau išvirtą ir ragaujamą uogienę.

Kadangi Rabarbraškės skonis ir tirštumas artimesnis padažo ar pagardo tekstūrai, pabandėme gardinti grilio kepsnį, žuvį, suderėjo tiesiog fantastiškai. Ką jau kalbėti apie ledus, pyragus, blynus ir desertus taurėse. Pasaka.

Ir dar truputėlį apie oksalo rūgštį, kurios visi bijo ir rekomenduoja rabarbarus vartoti tik iki Joninių. Toliau skaityti „Braškių ir rabarbarų uogienė su kardamonu ir pipirais (Rabarbraškė)“