Vynuogių ir figų gardėsis su žemės riešutais

Idėja, įkvėpta Rytų.

Teisingiau Rytų turgaus, kuriame dar visai neseniai žavėjausi spalvomis ir kvapais, jame dažniausiai perku prieskonius ir jų mišinius. Tačiau šįkart, beeinant per mano retai lankomus saldumynų skyrius, stabtelėjau. Pardavėjas buvo kaip reta neįkyrus ir malonus, leido man ilgai rinktis ko noriu paragauti. O kol rinkausi, mielai papasakojo kaip gaminami ryškiai raudoni, geltoni, žali gardėsiai su riešutais. Lėtai vardino kaip ir iš ko pagaminta – iš vyšnių, vynuogių, kivių, granatų ir … obuolių. Ir tuomet man toptelėjo, kad tai yra mūsų obuolių sūrio pusbroliai.

Grįžusi namo ilgai dėliojau mintis – kaip greičiau, be sulčių spaudimo ir ilgo džiovinimo, pagaminti ką nors panašaus ir mintys atvedė prie stiklainių. Kadangi dabar yra tobulas vaisių sezonas, užsukau į vaisių bazę, nupirkau raudonųjų besėklių vynuogių, nukainotų ir pradėjusių vysti figų, žemės riešutų ir ėmiausi eksperimento.

Pavyko tiesiog puikiai, ne per saldžiai, gardėsis gavosi natūraliai tirštas, o beragaujant netgi pakvipo Kalėdomis, tai bus išties puiki dovana saldumynų mėgėjams. Tiks tiesiog kabliuoti iš stiklainio, užsidėti ant sūrio gabaliuko ar skrudintos kvietinės duonos. Toliau skaityti „Vynuogių ir figų gardėsis su žemės riešutais”

Pyragas su rabarbarais ir beze kepure

Šiemet, nepaisant užsitęsusių šalnų, puikiai dera pavasarinės gėrybės. Pilnais žandais valgome saldžius ridikėlius ir svogūnų laiškus, iš miško kasdien parnešu rūgštynių, jaunų garšvų ir kiaulpienių lapų. O sode vešliais lapais džiugina rabarbarai. Į juos vynioju sūrį, mėsos gaminius ar tuos pačius ridikėlius, tai neįtikėtinas atradimas, mat rabarbaruose esančios rūgštys saugo maistą nuo išdžiūvimo ar dehidratacijos.

O kotus dažniausiai naudoju pyragams, desertams ar verdu čatnį (receptas ČIA).

Jau senokai ieškojau įdomesnio pyrago recepto, akis vis užkliūdavo už beze puošto varianto ir galiausiai, apjungusi kelias idėjas ir gamybos būdus, įtariu būsiu atradusi tobulą pyrago versiją.

Derinys puikus ir tuo, kad galima sunaudoti pernykščio derliaus uogienes, tuo, kad skoniai ir tekstūros puikiai dera, o rabarbarų rūgštelė tiesiog tobulai papildo pyrago skonį.

Paplušėti reikia tik plakant baltymus, bet jei turite buitinę techniką, ji puikiai tai atliks už jus.

Pyragas formuojamas 3 sluoksniais. Toliau skaityti „Pyragas su rabarbarais ir beze kepure”

Morkų pyragas su graikiniais riešutais ir žaliųjų citrinų glajumi

Kadaise rašiau apie morkų pyragą ir netgi pavadinau jį tobulu. Tačiau taisyklė, kad tobulumui ribų nėra, visgi pasitvirtino.

Iškepusi morkų pyragą su sviestu tešloje atradau žymiai geresnį skonį. Žaliųjų citrinų glajus ir graikiniai riešutai sudėjo visus galutinius akcentus ir, jei sąžiningai, seniai mačiau taip stipriai iš malonumo užsimerkusius šio pyrago valgytojus. Nesu saldumynų mėgėja, tik kepėja, bet kaskart, iškepusi šį pyragą, suvalgau nemažą gabalioką. Nes jis pilnas razinų ir riešutų, nėra labai saldus, o tiek, kiek yra, jį atsveria žalių citrinų rūgštelė. Šlapias, prabangus ir visomis prasmėmis -iausias,

Žaliąsias citrinas galima keisti geltonosiomis, tačiau apelsinai ar mandarinai jau yra per saldūs glajuje, reikia stiprios rūgšties.

Kelis kartus šį morkų pyragą pjoviau perpus ir sutepiau maskarponės ir graikiško jogurto kremu, buvo labai gardu, tad jei patiks tiesiog pyragas, būtinai pabandykite variantą su mėgstamu kremu.

Proporcijas lengva prisiminti, gaminimui nereikalinga buitinė technika, viską puikiausiai sumaišo eilinis šaukštas.

Toliau skaityti „Morkų pyragas su graikiniais riešutais ir žaliųjų citrinų glajumi”

Trupiniai trupiniuočiui

Trupiniuotį tūlas lietuvis žino nuo vaikystės, nors panašaus pyrago pusbrolio geografija yra ypatingai plati, radau panašų net Islandijoje!

ir šis pyragas yra dažno virtuvės naujoko kepinys. Išties, pagaminti šį pyragą , teisingiau trupinius, visai nesudėtinga.

Daug metų gamindavau trupinius su uogienėmis, džemais, obuolienėmis, bet kai paragavau rūgštelėjusio islandiško varianto su rabarbarais, ėmiau ieškoti alternatyvų saldiems pagardams. Ir atradau, kad trupiniais galima dengti tiesiog supjaustytus vaisius, o dar ir trupiniuose paslėpti kiek pavytusius obuolius ar slyvas, persimonus, kriaušes, tamsėjančius bananus ar šaldiklyje liūdinčias pernykštes uogas!

Trupinių gerumas dar ir tame, kad juos šaldytuve galima laikyti iki mėnesio. Paskambino draugė, kad netikėtai planuoja užsukti – griebiu vaisių iš vazos, pripjaustau į kepimo formelę, užberiu trupiniais, pašaunu orkaitėn ir po 15 minučių pyragas jau ant stalo. Kaštas, kvepiantis, sušildantis…

Mano trupiniai – atidirbtas ir garantuotai geras receptas, be viso to dar ir lengvai prisimenamas, o dar ir praktiškas, nes vienas produktas laisvai gali būti keičiamas kitais, turiu omeny avižinius dribsnius. Juos gali pavaduoti įvairiausi riešutai ar valgomos sėklos, džiovintos uogos, pvz. spanguolės ar razinos.

Be visų gerų žinių yra dar ta, kad trupinius galima gaminti su alternatyviais riebalais ar miltais, o iškepti ir patogiai transportuoti… stiklainyje. Apie visa tai su LRT susukome video, galite žvilgtelti štai ČIA. Toliau skaityti „Trupiniai trupiniuočiui”

Apverstas rudens pyragas

Kodėl rudens? Nes ruduo yra obuoliai, slyvos ir pyragai, ane?

Šio pyrago receptas gimė eksperimentuojant. Kadangi dievinu slyvas, jomis gardinu viską, ne išimtis ir pyragai.  Daugumoje jų slyvos nardinamos ar įvyniojamos į tešlą dėl vienos aiškios priežasties – kepdamos jos išleidžia sultis, sutyžta, tad visada stengiamasi sultis sulaikyti kepinio viduje.

O pjaustydama obuolius eiliniam pyragui pagalvojau – o kodėl gi nepanaudojus tų sulčių pyrago sulaistymui? Iškepus ir iškarto apvertus pyragą, sultys išties lėtai susigėrė į biskvito sluoksnį, maloniai parūgštino saldžius obuolių gabaliukus. Geriausia šio pyrago dalis yra ta, kad jis, paliktas tiesiog ant stalo, išlieka drėgnas ir šviežias net 4 dienas.

Tešlos receptas – vienas lengviausių, gamybai nė nebūtina buitinė technika, tačiau ji itin palengvina ir pagreitina procesus. Toliau skaityti „Apverstas rudens pyragas”

Obuolių pyragai ir desertai (10 receptų)

Ar ir jūs jau grėbiate obuolius krituolius? Ar po savaitgalio kolegos atneša kibirioką vasarinių obuolių? Alyvinių, saldinių, avietinių?

Vienas kitas ir… nebesinori. Ir tuomet ima kirbėti ką iš jų pagaminti.

Vasariniai obuoliai labiausiai tinka košės, t.y. obuolienės, virimui. Obuolienę pagaminti nesudėtinga, esu aprašiusi receptus su apelsinais ir aguonomis (receptas čia), su bananais (receptas čia)  ir geltonosios, su ciberžole (receptas čia).

O štai rudeninius obuolius geriausia versti sultimis, cukatais ar džiovintais griežinėliais, o žieminius bandyti sandėliuoti ir valgyti peržiem.

Bet. Pirmiausiai iš vasarinių krituolių kepam pyragus arba renčiam desertus!

Štai kiek, pasirodo, receptų esu prirašiusi, rinkitės įdomiausią, kvėpinkite namus natūraliu obuolių ir cinamono duetu bei gardinkite artimųjų nuotaiką.

Toliau skaityti „Obuolių pyragai ir desertai (10 receptų)”

Šarlotė su alyviniais obuoliais

Alyviniai obuoliai jau gausiai krenta žemėn ir primena vaikystę, kai ryte į dviračio bagažinę prisigrūsdavau tokių krituolių ir mindavau į ganyklas, vaišinti arklių. Griauždavau obuolius, gulėdama pievoje ir mojuodama sklandytuvams. Atsikandus kąsnį alyvinio visad akyse tos pievos…

Dabar pievoje nebesiguli, sklandytuvų danguje nebėr, tad laisvą laiką naudoju vasaros gėrybių kimšimui į stiklainius ar džiovykles.

Alyviniai obuoliai labai tinka kompotų ir obuolienių gamybai, bet iš dužusio obuolio obuolienės nebeišvirsi, bent truputį papuvusi įdauža gali sugadinti visą puodo turinį.

Tad tokius krituolius verčiu obuolių pyragu.

Šis pyragas nepaprastai greitai pagaminamas, o ir produktų nereikia sverti, tobula!

Pagrindiniu produktus matuoju stikline ar puodeliu, kurio tūris apie 200-250ml.

Toliau skaityti „Šarlotė su alyviniais obuoliais”

Morkų ir maskarponės sūrio tortas

Nė nežinau kas labiau – tortas ar pyragas, nes tai jungtinis dviejų receptų kūrinys, labai maloniai nudžiuginęs skoniu ir vaizdu.

Ir turbūt nėra svarbu kaip pavadinsiu, svarbu, kad tai naujas, labai pamėgtas, ragavusių ypatingai girtas saldumynas, tiksiantis ir vasaros, ir žiemos savaitgaliams ar šventėms.

Morkų pyragą kepu dažnai, kai tik gauname gardžių šviežių morkų ir spaudžiame jų sultis, tarkiai dažnai virsta pyrago dalimi. Įprastai gaminu vieno sluoksnio kepinį su glazūra.

Bet vieną dieną nutiko taip, kad gaminant desertus liko daug nepanaudoto maskarponės kremo, tuomet ir kilo mintis ką tik iškeptą pyragą perpjauti pusiau ir pagardinti kremu.

Morkų juosteles dekorui pirmąkart dėjau šviežias, tai kiek gadino skonį, todėl sekantį kartą jau pasielgiau apdairiau – išmirkiau jas cukraus sirupe. Ir tai tapo gero, neįprasto, gardaus skonio garantu.  Toliau skaityti „Morkų ir maskarponės sūrio tortas”

Mielinis pyragas su aguonomis

Tikrai taip, pyragas panašus į šimtalapį ir idėja taipogi kilo bevartant senovinių kepinių knygą, labai jau gardžiai atrodė pyrago pjūvis. O dar ir spintelių revizijos metu atradau nuo Kūčių beliūdinčių aguonų ir dovanų gauto rudojo cukraus, ką tik buvau išlydžiusi puodą sviesto, o šaldiklyje radau mano mylimos šaldytos mielinės tešlos.

Paskaičius kaip gaminamas tikrasis šimtalapis, supratau, kad iš šaldytos tešlos lapelių tokio nepagaminsiu, tad pasitelkiau fantaziją, pakviečiau pagalbon silikoninį kilimėlį ir kočėlą ir ėmiausi gamybos.

Rezultatas pranoko absoliučiai visus lūkesčius. Ir ne tik pjūvio. Apibūdinti skonį sunku, reikia būtinai paragauti tą sluoksnių, lydyto sviesto, cukraus ir traškančių aguonų kvartetą. Kad labai skanu, supratau tuomet, kai pirmą kartą iškepusi šį pyragą palikau jį atvėsti ir ruošiau fotoaparatą bei vietą fotosesijai. Po 20 minučių pyrago neberadau. Turėjau vilties, kad kažkas jį padėjo į kitą vietą, bet ne… Jis buvo suvalgytas iki trupinėlio.  Valgytojai labai atsiprašinėjo, bet sakė buvę tiesiog bejėgiai atsispirti pjauti gabalą po gabalo.

Nė kiek nepykau, veikiau supratau radusi gero skonio gaminį, tešlos ir kitų ingredientų galima nusipirkti, o didesnis bandymų skaičius atveda iki tobulumo.

Tokį tobulą, paprastą, greitą, elementarų pristatau ir jums. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su aguonomis”

Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais

Man šis pyragas panašus į saulėtą tikros žiemos dieną – įšalusi žemė, purus sniegas ir ananasai saulės vaidmeny. Nors idėja kilo iš kardinaliai kitokios versijos – tropinės pina colada skonio torto, kurį publikavo Lamaistas.

Senokai bebuvau gaminusi ką panašaus, žodis „nekeptas” nuskambėjo labai gerai ir priminė, kad kadaise tik tokius ir gamindavome. Tik anuomet maišydavome maskarponę su grietinėle, gausiai saldindavome ir pyrago pagrindui naudodavome eilinius sausainius.

Dabar jau norisi mažiau cukraus ir riebalų bei įmantresnių pado skonių, todėl po kelių eksperimentų galiu drąsiai pristatyti puikaus skonio receptą.

<

p style=”text-align:center;”>Pyragą gaminu 26m skersmens torto formoje su nuimamais bortais.

Toliau skaityti „Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais”