Rabarbarų trupiniuotis

Koks gi pavasaris be rabarbarų? Vienas laukiamiausių kepinių visad būna rūgštusis, traškusis trupiniuotis. Ir galiausiai ištobulinau receptūrą, suderinau produktus taip, kad būtų lengva prisiminti proporcijas. Nurodyto kiekio užteks iškepti nediduką pyragą 16cm formoje.  Jei jūsų turima forma ar norai didesni – tiesiog dvigubinkite ingredientus.

Esu aprašiusi ne vieną rabarbarų pyrago receptą, o šių metų atradimas – mažų paslapčių iš kiekvieno jų sujungimas į vieną receptą. Pagaliau trupiniuotis toks, kokį su malonumu valgau pati ir vaišinu svečius. Saikingai saldus, su malonia rūgštele,  traškančiais migdolais ir avižiniais dribsniais ir malonia kardamono nata.

Prisiminti bus lengva įsidėmint skaičių 60, nedideliam pyragui pasiruošiu: Toliau skaityti „Rabarbarų trupiniuotis“

Mėlynasis cukrus

 

Šią idėją buvau užmačiusi jaunos amerikietės tinklaraštyje, kvapnus ir spalvotas cukrus vadinosi „violet sugar“. Tiesioginis vertimas būtų „žibuoklių cukrus“, bet ne visuomet vertimas gali būti tiesioginis. Jei pasigamintume cukraus su mūsų pavasarinėmis žibuoklėmis, smarkiai rizikuotume apsinuodyti.

Violet arba wild violet yra laukinės našlaitės. Ilgokai mano miškuose jų ieškodavau, tačiau nerasdavau, o šiemet jos pražydo miške tiesiog už tvoros.

Padėkojusi Gamtai už tokią dovaną, nuskyniau saujelę, palikdama bent trečdalį žiedų toliau žydėti ir brandinti sėklas.

Ilgai uodžiau tą fantastišką laukinių našlaičių aromatą, o gaminant cukrų, kvapas pasklido po visus namus. Jau nekantriai laukiu kada turėsiu progą šiuo cukrumi pagardinti glazūruotą pyragą ar keksiukus.

Gamyba itin paprasta, tereikia turėti grūstuvę. Toliau skaityti „Mėlynasis cukrus“

Pavlova

Turbūt neverta priminti šio deserto istorijos, verčiau pasidalinsiu su jumis jo gamybos vingrybėmis.

Dažniausia klaida, dėl kurios nepavyksta iškepti teisingo morengo – kepimo temperatūra. Teisingumo vardan reikėtų sakyti, kad morengas yra ne kepamas, bet džiovinamas. Kol to neįsisąmoninau, nepavykdavo ir man, vis atrodė na kaip čia dabar, kepama 100C temperatūroje? O būtent taip.

Mano antras atradimas – kremas. Kadangi tiesiog plakta grietinėlė yra nuobodoko skonio, ją perpus maišau su maskarpone. O labiausiai gaivus ir malonus skonis gaunasi sumaišius maskarponę ir graikišką jogurtą. Šis variantas geriausias ir gamybos prasme, jo neįmanoma perplakti, kaip kartais nutinka su grietinėle.

Vaisiai ar uogos  – pats sezoniškiausias pasirinkimas. Puikiai tinka ne tik braškės ar šilauogės, gardžiai sudera ir kriaušių, kivių, obuolių, vynuogių, ananasų, slyvų gabaliukai ar šių vaisių miksas.

Drastiškai sumažinau originalaus recepto cukraus kiekį, o jei naudoju saldesnes uogas ar vaisius, į kremą jo visai nededu. Jei visgi mėgstate labiau saldžius skonius, cukraus kiekį galite dvigubinti.

Ir dar vienas dažnas klausimas – kur dėti nepanaudotus kiaušinių trynius? Juos galima paversti naminiu majonezu, gogelmogeliu ar įmaišyti į pyrago tešlą.

26 cm morengui reikia: Toliau skaityti „Pavlova“

Ažūriniai lietiniai (be miltų)

Apie tai, kad kvietinius miltus blynų tešloje galima keisti krakmolu, girdėjau kelis kartus, tik vis delsiau su bandymais. Kol atėjo diena X, kai kvietiniai miltai trumpam turėjo būti eliminuoti iš mitybos, todėl iš atminties stalčiuko iškrito prisiminimas apie krakmolą, o ir kaip tik buvau gavusi dovanų maišelį kukurūzinio iš mylimiausios parduotuvėlės Delona. 

Tešlos gamyba, kepimas, skonis – viskas pranoko lūkesčius. Jokių gumuliukų, jokio keptuvės tepimo ir tiesiog puikaus skonio blynai tapo favoritiniais.

Mano versijoje nėra cukraus, nes manau, kad tie, kas nori saldžiai – lietinius gali valgyti su uogiene ar saldinta plakta grietinėle, ledais, blynus gausiai apiberti  milteliniu cukrumi ir pan.  Bet jei į kasdienių blynų tešlą beriate cukrų, berkite į šią tešlą drąsiai.

12 blynų iškepu iš: Toliau skaityti „Ažūriniai lietiniai (be miltų)“

Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais

Pamenate juosteles, perteptas džemu ir gausiai pabarstytas kepintais žemės riešutais? Pati tokių gaminių jau senokai nevalgau, todėl buvau visiškai pamiršusi apie jas. Kol kai kas zyzė į ausį beveik mėnesį, kad labai nori juostelių su pienu. Pasiūlymas nusipirkti juostelių parduotuvėje buvo atmestas.

Perskaičiau kone trisdešimt receptų, dauguma rekomendavo pertepimui naudoti obuolienę, tačiau mano obuolienė su stambiais obuolių gabaliukais, todėl teko pasukti galvą kuo ją pakeisti. O ir nesumąsčiau kaip atpjauti vienodo ilgio ir pločio juosteles, tad nusileidau į rūsį, atsinešiau spanguolių džemo, o iš indaujos paėmiau plonasienę taurę, su kuria pjausčiau tešlos apskritimus.

Apvalios „juostelės“ gavo labai aukštą įvertinimą, paragavau ir aš. Ir išties, skonis nunešė į vaikystę, o spanguolės saldžioje tešloje suderėjo puikiai.

Recepte redagavau cukraus kiekį, mažinau visu trečdaliu, o kitą kartą kepant dėčiau dar mažiau, nes saldumo labai daug pertepime.
 
Iš sekančio produktų kiekio pagaminau 9 sausainius, t.y. 18 blynelių.

Toliau skaityti „Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais“

Plikytos tešlos spurgos

Plikytos tešlos spurgos gaminamos pačių įvairiausių formų, kadangi tešla yra ganėtinai skysta, formuoti kamuoliukų nėra kaip, tad tešla leidžiama į verdantį aliejų nuo šaukšto, o man labiausiai patikęs variantas – spausti tešlą iš konditerinio maišelio ir žirklėmis nukirpti norimo ilgio spurgą.

Kepant jos labai pučiasi, viduje tampa beveik tuščiavidurėmis, tad valgant atrodo, kad kramtai debesėlį. Skaniausia dalis – traškūs apskrudę krašteliai.

Didieji šių spurgų privalumai – ketvirtadalį tešlos sudaro vanduo, tešloje naudojamas tik ketvirtadalis šaukštelio vanilinio cukraus, jokio kito, o saldumą kiekvienas gali reguliuoti pagal save, berdamas norimą kiekį miltelinio cukraus, aš asmeniškai jas valgau visiškai be jokio cukraus.

O didžiausias šių spurgų minusas, kad jos niekaip neužsibūna lėkštėje. Ir tai taipogi yra gerai, nes spurgos ir yra skaniausios ką tik iškeptos (ar išvirtos, nė nebežinau kaip čia teisingai). Jei žinau, kad valgytojų bus nedaug, gaminu iš pusės normos.

Toliau skaityti „Plikytos tešlos spurgos“

Krembriulė skonio obuolių pyragas

Och kokio skanumo šis pyragas! Ypač tiems, kurie mėgsta krembriulė, bet negali suvalgyti visos porcijos dėl saldumo. Atradau atsvarą, pyragą kepdama aukštuose mielinės tešlos bortuose ir parūgštindama obuoliais. Ir nebebarstydama ir nebelydydama cukraus plutos, jo čia tikrai netrūksta, o visus kitus produktus subalansavau per kelis mėnesius bandymų, kol gavau tokį, kurį ragaujant norisi užsimerkti iš malonumo.

Kaip dauguma mano receptų, šis irgi gimė iš liūdinčių produktų, šaldytuve aptikau nesunaudotos, besibaigiančio galiojimo grietinėlės, šaldiklyje – šaldytos tešlos, o vaisų vazoje rudeniniai obuoliai irgi prašėsi į kepinį. Tad, kaip dažniausiai būna, mintyse persukau visus tokių produktų derinius, prisiminiau visus obuolių pyragus, tuomet ir kišą, ir galiausiai , krembriulė. Jis nuskambėjo geriausiai. Pirmas bandymas buvo per saldus, tad mažinau cukraus kiekį iki gavau tai, kas tinka visų ragavusių skoniui.

Gamyba ypatinga paprasta, kadangi naudojama jau paruošta tešla, tereikės vieno indo skystų produktų sumaišymui ir lentelės obuolių supjaustymui. Ar gali būti paprasčiau?

Mielai dalinuosi atradimu, vienai 26cm skersmens formai reikia:

Toliau skaityti „Krembriulė skonio obuolių pyragas“

Trapūs majonezo sausainiai

Taip taip, į šių sausainių tešlą tikrai dedamas majonezas. Manyčiau, kad receptas gimė iš deficito, kai majonezą tūli piliečiai galėdavo įsigyti tik per didžiąsias šventes ir rinkimus, imdavo tiek, kiek leisdavo nusipirkti, o paskui, atsivalgę mišrainių ir virtų kiaušinių sukdavo galvas kur dėti likučius.

Idėja tikrai puiki, geras majonezas yra gaminamas iš kiaušinių ir aliejaus, tad viskas logiška.

Dabar, kai nuo majonezo pasiūlos prekybos centruose sukasi galva, kepiniams reiktų rinktis patį paprasčiausią, klasikinį, be jokių priedų arba pasigaminti jo patiems (receptai čia).

Pačios tešlos gamybai nereikalinga jokia buitinė technika, viskas labai paprasta ir greita.

Iš nurodyto kiekio iškepu dvi skardas labai kvapnių ir itin trapių, burnoje tirpstančių sausainių.

Tešlai reikia:

Toliau skaityti „Trapūs majonezo sausainiai“

Sūrūs arba saldūs trapūs sausainiai

Kadangi šiemet pasižadėjau kepti daugiau sausainių, bet vis dar nenorėdama grįžti prie saldžių skonių, prisiminiau vieną žiauriai gerą receptą, kuriame, net ir kepant saldų variantą, cukraus tešloje nėra išviso, o sausainių apvoliojimui užtenka vos poros šaukštų baltųjų ar rudųjų kristalų.

Šių sausainių skonis labai nostalgiškas, man primenantis visas giminės šventes ir veselias. Vaikystėje juos triaukšdavau su pienu ar arbata, dabar gardžiausi su balinta kava, bet vistik pats pačiausias man – sūrus variantas, tinkantis su užtepėlėmis, įvairiais padažais ar su balto vyno taure.

Džiugiausia recepto dalis yra ta, kad tereikia prisiminti, kad produktai tešlai skaičiuojami pagal proporciją 1:1:2, pateikiu pavyzdį:

Toliau skaityti „Sūrūs arba saldūs trapūs sausainiai“

Kakaviniai sausainiai su riešutais

Naujų išvakarėse sumaniau peržvelgti ką gaminu dažniausiai ir ką rečiausiai. Ir, pasirodo, rečiausiai kepu sausainius. Keista, nes prisiminiau, kad močiutės ir mamos namuose sausainiai visada, tiesiog a must, būdavo ant virtuvės ar svetainės stalo.

Peržiūrėjau spinteles, radau liūdinčios kakavos, graikinių riešutų, pusmaišį speltų miltų. Tad pirmas naujų metų kepinys ir buvo originalieji kakaviniai sausainiai su riešutais. Forma primenantys kankorėžius ir nubarstyti baltu it sniegas milteliniu cukrumi, labai žiemiški ir nostalgiški.

Gamyba greita, ilgiausias laikas skiriamas tešlos atvėsinimui ir sausainių kepimui, viso užtrukau tik 1,5h.

Skonis nuneša į dausas, vanilės, riešutų ir kakavos tercetas puikiai dera su kava, arbata ar pienu.

12 nemažų sausainių reikia:

Toliau skaityti „Kakaviniai sausainiai su riešutais“