Paskelbta

Pyragas su virtais apelsinais

Su dideliu malonumu savaitgaliais stebiu vieno jaunuolio kulinarines laidas, man labai artimos jo vystomos temos – kiek kitokie ingredientai klasikoje, kitokie gaminimo būdai, įdomūs prieskonių deriniai ir elementarūs virtuvės know how, t.y.  kaip kitaip ir gardžiau paruošti produktus.

Vienoje laidų ir nugirdau, kad apelsinai pyragams yra išverdami. Skambėjo kiek keistai, nors mintyse sukosi pačios gaminami džemai ir ilgai su visa žieve verdami citrusiniai. Prisiminiau ir sunkiai kramtomas žieveles keptuose pyraguose su šviežiais apelsinais, tad idėja labai patiko.

Ėmiau ir pabandžiau.

Skonis ir kvapai viršijo visus lūkesčius, ragavusieji laižėsi ir šypsojosi. Ir net aš, saldumynu NEmėgėja, sulapnojau nemažą gabalą, toks šlapias, aromatingas ir nunešantis kažkur į Kalėdas jis buvo. Būtinai kepsiu šį pyragą didžiosioms metų šventėms.

Pyrago gaminimui reikėtų pasitelkti virtuvinės technikos pagalbą – kombaino šluoteles, mikserį ar kokteilių plaktuvą, sėkmės garantas – idealiai su cukrumi išplakti kiaušiniai.  Toliau skaityti „Pyragas su virtais apelsinais“

Paskelbta

Rudeniškas karštas vaisių desertas

Meduoliais kvepiantis vaisių desertas. Su ožkų sūriu. Karštas, šildantis, iškvėpinantis namus jaukumu ir nenumaldomu rudeniu…

Šį desertą sumąsčiau kepdama eilinį neatsivalgomų figų gardumyną, vaisių vazoje su priekaištu į mane žiūrėjo apvytęs sodo obuolys, draugės dovanota kriaušė, kelios slyvos. O dar ir šiltnamyje smulkiuosius pomidorus nurinkau, o jie juk uogos!

Tad tiesiog sudėjau viską į keptuvą, įdėjau 15-kai minučių į iki 200C įkaitintą orkaitę, ištraukusi subėriau ožkų sūrio gabalėlius, palaisčiau medumi ir prieskonių dėžutėje akis užkliuvo už meduolių prieskonių. Užbarsčiau dosnų žiupsnį ir namai pakvipo Kalėdomis…

Kombinacija gavosi tiesiog ideali.

Tad jei mėgstate keptus vaisius ir karštus desertus, kviečiu pabandyti. Galima valgyti ir su ledų kaušeliu ar plakta grietinėle, jei norisi saldžiau ir kontrastingiau. Ir sezoninius ar egzotiškus vaisius naudoti, tinka absoliučiai viskas.

 

Paskelbta

Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)

Šį pyragą kepu N metų, rudenį ir pirmoje žiemos pusėje , kai yra lietuviškų vaisių pasirinkimas, šaldytuve visada turiu paruoštos trupinių tešlos ir galiu vos per pusvalandį iškepti fantastiško kvapo ir skonio pyragą.  Karamelizuotų vaisių, rudojo cukraus, cinamono ir kardamono aromatai nepalieka abejingų. Pastarojo prieskonio Lietuvoje jau galima nusipirkti ir prekybos centruose, labai rekomenduoju pabandyti dėti jo į trupiniuočio tešlą, poroje su cinamonu kardamonas sukuria tikrą rudens aromatą ir skonį.

Mano galva tai yra labiau porcijinis pyragas, iškeptas vienoje didelėje formoje jis neatsiriekia gražia rieke, trupa. Taip ir turi būti, jis juk trupiniuotis. Bet! Man tai ir yra jo žavumas, nes valgant dviese galima iš to pačio indo kabliuoti dviem šaukštais, o mieliems svečiams trupiniuotį iškepti sufle indeliuose ar netgi mažuose stiklainiuose. Šis būdas ypač patogus vežantis gardėsius į svečius.

Šiemet, kai sodas pilnas krituolių, o turgus nuostabaus skonio mėlynųjų slyvų, noriu pasidalinti su jumis keliomis idėjomis ir puikaus skonio garantu. Susukau ir mini video, jį rasite po receptu.

Kaip minėjau, vienu kartu pasigaminu daugiau trupinių, jie šaldytuve puikiai laikosi iki 3 savaičių.

Kad nieko nereikėtų sverti, matavimui naudoju 250ml puodelį, bet gamindama specialiai pasvėriau produktus tiems, kas mėgsta tikslius gramus. Toliau skaityti „Avižinis slyvų ar obuolių pyragas (trupiniuotis)“

Paskelbta

Braškių ir rabarbarų uogienė su kardamonu ir pipirais (Rabarbraškė)

Braškių uogienę turbūt pamename kaip skystą saldėsį su plaukiojančiomis uogomis. Kadangi aš pati šviežių braškių visai nevalgau, tik termiškai apdorotas, daug metų sukau galvą kaip pagaminti kitokios, intensyvesnio kvapo, vienodesnės tekstūros uogienės.

Pirmiausiai braškėms radau porą – rabarbarą. Ir nuo tada šiam duetui suteikiau Rabarbraškės pavadinimą. Antra, ką sumąsčiau – uogienę sublenderiuoti, taip rabarbarų tirštumu suteikiau visiškai neskystą tekstūrą, nereikėjo naudoti nei pektino, nei agar agaro.  Trečiausias atradimas buvo kardamono ir pipirų pagalba kvapų ir skonių intensyvinimui. Pipirai patiko ne visiems, tik tiems, kurie mėgsta aštresnius pojūčius, tad į gaminamą uogienę šiemet pipirų dėjau tik į tą dalį uogienės, kurią valgysime patys. Patarimas – jei nežinote ar jums patiks pipirai uogienėje, galite įsiberti į jau išvirtą ir ragaujamą uogienę.

Kadangi Rabarbraškės skonis ir tirštumas artimesnis padažo ar pagardo tekstūrai, pabandėme gardinti grilio kepsnį, žuvį, suderėjo tiesiog fantastiškai. Ką jau kalbėti apie ledus, pyragus, blynus ir desertus taurėse. Pasaka.

Ir dar truputėlį apie oksalo rūgštį, kurios visi bijo ir rekomenduoja rabarbarus vartoti tik iki Joninių. Toliau skaityti „Braškių ir rabarbarų uogienė su kardamonu ir pipirais (Rabarbraškė)“

Paskelbta

Mielinės tešlos raguoliai su uogomis

Pavasario gale, prieš vasaros derlių, visada darau šaldiklio reviziją. Jokios pernykštės uogos neturėtų būti sandėliuojamos ilgiau nei metus, todėl  jau tapo tradicija gegužės mėnesį peržvelgti atsargas ir jas kūrybiškai sunaudoti.

Žinia, uogos puikiai papildo desertų ar gaivių gėrimų skonius, tačiau jau tapo tradicija uogomis gardinti šviežių daržovių salotas ar kepsnius. Pastarasis būdas man itin patinka, kasmet gaminu vis daugiau serbentų ir agrastų pagardų būtent mėsos ar paukštienos gardinimui.

Bet šiandien apie kepinius. Kadangi labai mėgstu šaldiklyje turėti paruoštos tešlos, prekybcentryje, pamačiusi akciją, vis nuperku poką – kitą. Kartais sunaudoju ne visus tešlos lapelius,  juos dedu į vieną pakuotę ir kartais taip surenku visus 6-7 lapus. O kai atšildau pernykščių vyšnių, braškių ar šilauogių,  atšildau ir tešlos. Ir tuomet būna raguolių su uogomis diena.

Šis gamybos būdas yra didysis gelbėtojas, kai netikėta užgriūna svečiai. Dabar taip atsitinka retokai, pandemija išmokė derinti susitikimus iš anksto. Bet sunaudoti uogų ir tešlos likučius tiesiog savaitgalio proga irgi puiku.

24 raguoliams reikia: Toliau skaityti „Mielinės tešlos raguoliai su uogomis“

Paskelbta

Rabarbarų trupiniuotis

Koks gi pavasaris be rabarbarų? Vienas laukiamiausių kepinių visad būna rūgštusis, traškusis trupiniuotis. Ir galiausiai ištobulinau receptūrą, suderinau produktus taip, kad būtų lengva prisiminti proporcijas. Nurodyto kiekio užteks iškepti nediduką pyragą 16cm formoje.  Jei jūsų turima forma ar norai didesni – tiesiog dvigubinkite ingredientus.

Esu aprašiusi ne vieną rabarbarų pyrago receptą, o šių metų atradimas – mažų paslapčių iš kiekvieno jų sujungimas į vieną receptą. Pagaliau trupiniuotis toks, kokį su malonumu valgau pati ir vaišinu svečius. Saikingai saldus, su malonia rūgštele,  traškančiais migdolais ir avižiniais dribsniais ir malonia kardamono nata.

Prisiminti bus lengva įsidėmint skaičių 60, nedideliam pyragui pasiruošiu: Toliau skaityti „Rabarbarų trupiniuotis“

Paskelbta

Mėlynasis cukrus

 

Šią idėją buvau užmačiusi jaunos amerikietės tinklaraštyje, kvapnus ir spalvotas cukrus vadinosi „violet sugar“. Tiesioginis vertimas būtų „žibuoklių cukrus“, bet ne visuomet vertimas gali būti tiesioginis. Jei pasigamintume cukraus su mūsų pavasarinėmis žibuoklėmis, smarkiai rizikuotume apsinuodyti.

Violet arba wild violet yra laukinės našlaitės. Ilgokai mano miškuose jų ieškodavau, tačiau nerasdavau, o šiemet jos pražydo miške tiesiog už tvoros.

Padėkojusi Gamtai už tokią dovaną, nuskyniau saujelę, palikdama bent trečdalį žiedų toliau žydėti ir brandinti sėklas.

Ilgai uodžiau tą fantastišką laukinių našlaičių aromatą, o gaminant cukrų, kvapas pasklido po visus namus. Jau nekantriai laukiu kada turėsiu progą šiuo cukrumi pagardinti glazūruotą pyragą ar keksiukus.

Gamyba itin paprasta, tereikia turėti grūstuvę. Toliau skaityti „Mėlynasis cukrus“

Paskelbta

Pavlova

Turbūt neverta priminti šio deserto istorijos, verčiau pasidalinsiu su jumis jo gamybos vingrybėmis.

Dažniausia klaida, dėl kurios nepavyksta iškepti teisingo morengo – kepimo temperatūra. Teisingumo vardan reikėtų sakyti, kad morengas yra ne kepamas, bet džiovinamas. Kol to neįsisąmoninau, nepavykdavo ir man, vis atrodė na kaip čia dabar, kepama 100C temperatūroje? O būtent taip.

Mano antras atradimas – kremas. Kadangi tiesiog plakta grietinėlė yra nuobodoko skonio, ją perpus maišau su maskarpone. O labiausiai gaivus ir malonus skonis gaunasi sumaišius maskarponę ir graikišką jogurtą. Šis variantas geriausias ir gamybos prasme, jo neįmanoma perplakti, kaip kartais nutinka su grietinėle.

Vaisiai ar uogos  – pats sezoniškiausias pasirinkimas. Puikiai tinka ne tik braškės ar šilauogės, gardžiai sudera ir kriaušių, kivių, obuolių, vynuogių, ananasų, slyvų gabaliukai ar šių vaisių miksas.

Drastiškai sumažinau originalaus recepto cukraus kiekį, o jei naudoju saldesnes uogas ar vaisius, į kremą jo visai nededu. Jei visgi mėgstate labiau saldžius skonius, cukraus kiekį galite dvigubinti.

Ir dar vienas dažnas klausimas – kur dėti nepanaudotus kiaušinių trynius? Juos galima paversti naminiu majonezu, gogelmogeliu ar įmaišyti į pyrago tešlą. Toliau skaityti „Pavlova“

Paskelbta

Ažūriniai lietiniai (be miltų)

Apie tai, kad kvietinius miltus blynų tešloje galima keisti krakmolu, girdėjau kelis kartus, tik vis delsiau su bandymais. Kol atėjo diena X, kai kvietiniai miltai trumpam turėjo būti eliminuoti iš mitybos, todėl iš atminties stalčiuko iškrito prisiminimas apie krakmolą, o ir kaip tik buvau gavusi dovanų maišelį kukurūzinio iš mylimiausios parduotuvėlės Delona. 

Tešlos gamyba, kepimas, skonis – viskas pranoko lūkesčius. Jokių gumuliukų, jokio keptuvės tepimo ir tiesiog puikaus skonio blynai tapo favoritiniais.

Mano versijoje nėra cukraus, nes manau, kad tie, kas nori saldžiai – lietinius gali valgyti su uogiene ar saldinta plakta grietinėle, ledais, blynus gausiai apiberti  milteliniu cukrumi ir pan.  Bet jei į kasdienių blynų tešlą beriate cukrų, berkite į šią tešlą drąsiai.

12 blynų iškepu iš: Toliau skaityti „Ažūriniai lietiniai (be miltų)“

Paskelbta

Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais

Pamenate juosteles, perteptas džemu ir gausiai pabarstytas kepintais žemės riešutais? Pati tokių gaminių jau senokai nevalgau, todėl buvau visiškai pamiršusi apie jas. Kol kai kas zyzė į ausį beveik mėnesį, kad labai nori juostelių su pienu. Pasiūlymas nusipirkti juostelių parduotuvėje buvo atmestas.

Perskaičiau kone trisdešimt receptų, dauguma rekomendavo pertepimui naudoti obuolienę, tačiau mano obuolienė su stambiais obuolių gabaliukais, todėl teko pasukti galvą kuo ją pakeisti. O ir nesumąsčiau kaip atpjauti vienodo ilgio ir pločio juosteles, tad nusileidau į rūsį, atsinešiau spanguolių džemo, o iš indaujos paėmiau plonasienę taurę, su kuria pjausčiau tešlos apskritimus.

Apvalios „juostelės“ gavo labai aukštą įvertinimą, paragavau ir aš. Ir išties, skonis nunešė į vaikystę, o spanguolės saldžioje tešloje suderėjo puikiai.

Recepte redagavau cukraus kiekį, mažinau visu trečdaliu, o kitą kartą kepant dėčiau dar mažiau, nes saldumo labai daug pertepime.
 
Iš sekančio produktų kiekio pagaminau 9 sausainius, t.y. 18 blynelių.

Toliau skaityti „Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais“