Šoninės kepimo ypatumai

Sonine

Receptas TIK mėsavalgiams (ne mėsėdžiams, mieli vegetarai).

Pagaliau… Pagaliau pavyko nufotografuoti tą mano garsiąją keptą šoninę. Jokie maldavimai palaukti kelias minutes, kol paruošiu aplinką fotosesijai, nepadėdavo. Kepsnys tokio grožio ir tokio gardumo, kad pjaustančiojo peilį galima vadinti žongliravimu, o absoliučią tylą valgant (išskyrus šakučių ir peilių džyrius) visada įvertinu 10 balų. Tai yra aukščiausio skonių pilotažo kepsnys. Ir tik dėl labai elementarių dalykų, kuriuos kai kurie žmonės vadina paslaptimis.

Kartą viena moteris paklausė manęs: “… nejaugi jums negaila dalintis tokiomis paslaptimis?…”. Negaila. Dalintis yra gėris. O jei dar nusišypsosite, prisiminę mane, kai gaminsite ką nors mano receptu – nusišypsosiu jums atgal :)

Šio kepsnio paslaptys yra net trys. Viena tai paruošimo būdas, antra – lėtas kepimo būdas, ir, kaip jau ne kartą minėjau, mėsos kokybė. Kuo aukštesnės kokybės mėsa, tuo didesnį kepsnį turėsite. Nejuokauju, nuotraukose, kad ir ne itin kokybiškose, galite matyti, kad skardoje, kurioje kepė mėsa, visiškai nėra skysčio. Tai, kas matosi Toliau skaityti “Šoninės kepimo ypatumai”

Anglyje brandinta jautiena

Anglis2

Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.

Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis. Toliau skaityti “Anglyje brandinta jautiena”

Jautiena ir jos ruošimo ypatumai

 

Jautiena3

Vieną dieną vienas linksmas žmogus paklausė – o kaip teisingai iškepti jautienos steiką? Žinia, daug ką lemia kaitra, vartymas, nelaistymas kepant ir norimas kraujo kiekis mėsoje. Bet ne ką svarbesnis yra mėsos paruošimas – marinavimas. Mūsų kieme steikus kepame retai, žarijose dažniau skrudiname liežuvį ar širdeles, bet sumaniau pasidalinti su jumis labai paprastu jautienos paruošimu ir 100% garantuotai iškepusia ir sultinga mėsa.

Šio savaitgalio šventėms ruošiau jautienos kumpį, fotosesijai beliko toks gabaliukas :) Toliau skaityti “Jautiena ir jos ruošimo ypatumai”

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

DSC_1649

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje “utilizavimo” receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti “Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais”

Naminiai lašiniai

DSC_0161

Ar žinote, kad lašinius mokslininkai neseniai reabilitavo ir jie šiuo metu laikomi sveiku produktu? :) Tik va bėda – mažuosius kiaulių ūkius, kuriuose paršelius šerdavo natūraliai produktais, naikina. Ir vis sunkiau gauti to “tikro” lašinio… Todėl kai tik yra galimybė nusipirkti sveikai augusios kiaulaitės, būtinai imame lašinių paltį, dalį sūdome, dalį rūkome. Šviežius lašinukus su juoda rugine duona ir raugintais ar marinuotais agurkėliais pas mus valgo vyrai, talkoje/gamtoje/kelionėje. Bandelių įdarams tokie lašinukai netinka, netgi mėgstantiems riebiai būna per riebu, tam labiau tinkama šoninė. O štai lietiniai blynai, kepti ant tokiais lašinukais pateptos keptuvės, patinka visiems. Toliau skaityti “Naminiai lašiniai”

Kibinai

DSC_0541

Pastaruoju metu prekybcentriuose matau “kibinus” su kiauliena, varške ar netgi obuoliais. Na… nežinau kaip jums, bet man pavadinimo autentika turi tam tikrą prasmę. Todėl kibinus gaminu tik su aviena ir kopūstais. Kitus pyragėlius taip ir vadinu – pyragėliais su kiauliena, vištiena, varške ar kitais įdarais. Deja, nesu sutikusi tikros karaimės, kuri būtų išmokiusi kibinų gaminimo subtilybių, todėl ilgai domėjausi, ragavau, gaminau įvairias tešlas, įdarą kapojau, pjausčiau, maliau, gardinau grietine/sviestu/sultiniu. Ir štai kaip gaminu mūsų šeimai gardžiausius kibinus.Beje, valgome juos tik ką tik iškeptus, pašildytiems sakome riebų “ne”. Todėl vienu kartu iškepu tiek kibinų, kiek planuojame suvalgyti, tuo tarpu tešlą ir įdarą sudedu į šaldymo kamerą. Keletas mažų gudrybių – po receptu. Toliau skaityti “Kibinai”