Šoninės kepimo ypatumai

Sonine

Receptas TIK mėsavalgiams (ne mėsėdžiams, mieli vegetarai).

Pagaliau… Pagaliau pavyko nufotografuoti tą mano garsiąją keptą šoninę. Jokie maldavimai palaukti kelias minutes, kol paruošiu aplinką fotosesijai, nepadėdavo. Kepsnys tokio grožio ir tokio gardumo, kad pjaustančiojo peilį galima vadinti žongliravimu, o absoliučią tylą valgant (išskyrus šakučių ir peilių džyrius) visada įvertinu 10 balų. Tai yra aukščiausio skonių pilotažo kepsnys. Ir tik dėl labai elementarių dalykų, kuriuos kai kurie žmonės vadina paslaptimis.

Kartą viena moteris paklausė manęs: “… nejaugi jums negaila dalintis tokiomis paslaptimis?…”. Negaila. Dalintis yra gėris. O jei dar nusišypsosite, prisiminę mane, kai gaminsite ką nors mano receptu – nusišypsosiu jums atgal :)

Šio kepsnio paslaptys yra net trys. Viena tai paruošimo būdas, antra – lėtas kepimo būdas, ir, kaip jau ne kartą minėjau, mėsos kokybė. Kuo aukštesnės kokybės mėsa, tuo didesnį kepsnį turėsite. Nejuokauju, nuotraukose, kad ir ne itin kokybiškose, galite matyti, kad skardoje, kurioje kepė mėsa, visiškai nėra skysčio. Tai, kas matosi Toliau skaityti “Šoninės kepimo ypatumai”

Arbūzų sulčių ledai

Ledai Arbuzai.jpg

Žinote kodėl ne šerbetas? Nes atradau tikrą gėrį, truputį pyktelėjusi ant begalinių arbūzų sėklų. Krapščiau jas peiliuku, šaukšteliu, peržiūrėjau filmuotą medžiagą internete apie sėklų išsidėstymą arbūze ir jo pjūvius. Ir galiausiai raudonąją šios uogos dalį sudėjau į plaktuvą, sumaltą masę sudėjau į retą koštuvą ir gautas sultis supyliau į šaldymo indelį. Sultis šaldymo kameroje kas 20 minučių permaišiau tris kartus ir palikau sustingti.

Žinia, viskas priklauso nuo pačio arbūzo saldumo, bet tokį, kokį išgavau iš šaldytų sulčių be ląstelienos, tiesiog užbūrė.

Vieno ingrediento ledai dabar visada mano vasarinio gaivumo meniu sąraše.

Anglyje brandinta jautiena

Anglis2

Mane visada traukė Sibiras, esu skaičiusi galybę knygų, klausiusi beprotiškai įdomių pasakojimų, lig šiol virtuvėje pats mylimiausias Sabinos dovanotas šaukštas yra pagamintas iš kedro medienos. Ir taip jau nutiko, kad neseniai darbo reikalais teko susipažinti su chemijos mokslų daktaru iš Novosibirsko. Per trumpą pažinties dieną spėjome pakalbėti ir apie istoriją, ir apie Sibiro ypatumus. Sužinojęs, kad rašau apie maistą, jis nusprendė man padovanoti savo šeimos receptą. Va čia tai dovana! Receptas nuskambėjo taip neįtikėtinai, kad jau tą patį vakarą nuostabiojoj Nemenčinės turgaus mėsos parduotuvėje nusipirkau šmotą jautienos ir su nekantrumu telefonu instruktavau vyrą, kad ištrauktų iš vakaro kurto kubilo pečiaus anglis.

Ir štai, po kelių savaičių laukimo galiu pasakyti, kad dovana buvo išties neišpasakyto gėrio. Negaliu nepasidalinti su jumis. Toliau skaityti “Anglyje brandinta jautiena”

Vaisių salotos

1122

Ar ir jūs turite mėgstamus turgaus prekystalius ir pardavėjus? Aš Kalvarijų turguje turiu krienų babytę, šviežios mėsos senuką, iškalbingąjį sėklų ir augalų pardavėją, ekologinio ūkio daržininką, sėklų ir riešutų Almutę. O jei būnu kur netoliese Karoliniškių, visada užsuku pas vaisių tetulę. Yra toks stebuklingai pigių vaisių prekystalis prie išvažiavimo vartų. Nežinia kodėl, bet vaisiai ir daržovės ten būna ypatingai pigūs, todėl visada į mašiną grįžtu pilnais krepšiais gardumynų.

Vaisius galima valgyti atskirai, žinoma, bet yra kažkokia paslaptis, kodėl juos supjausčius ir sumaišius, gaunasi taip skanu. Ypač, jei arbūzas ne visai saldus, ar persikas ne itin minkštas, ar vyšnia rūgštoka.  Toliau skaityti “Vaisių salotos”

Gardžiosios blauzdelės

Blauzdeles

Vakar su viena maisto tinklaraštininke diskutavome apie vištieną prekybos centruose, dėliojome mums žinomus jų auginimo ir lesinimo pliusus ir minusus ir abejotiną kokybę. Ir abipusiai sutarėme, kad nuo jos… nepabėgsime :) Broilerių mėsa yra skanesnė, nei ūkyje augusios laimingos vištos. Minkštesnė. Lengviau paruošiama. Gardesnė.

O su jumis pasidalinsiu keliomis firminėmis paslaptimis kaip kepti blauzdeles, kad jos būtų ypatingai minkštos.

Toliau skaityti “Gardžiosios blauzdelės”

Rabarbarų ledai

DSC_1182

Vasariško “Debesų” žurnalo numeriui ruošiau šiuos ledus iš pačių pirmutinių, gležnučių, įšalą praaugusių kotų. Kaip gi gardu buvo…

Iki Joninių spėkime prisiragauti rabarbarų, vėliau jų valgyti neberekomenduojama dėl kotuose besikaupiančios oksalo rūgšties. Tačiau ledus juk galima laikyti šaldiklyje ir mėgautis jais kad ir žiemą :)

Beje, ledai gali būti ne tik saldūs, bet ir saldžiarūgščiai! Gali būti netgi žali. O jei naudosite raudonuosius rabarbarus, bus rožiniai. Toliau skaityti “Rabarbarų ledai”

Rabarbarų trupiniuotis

Krambliai2

Rabarbarai auga kaip pasiutę, tik spėk pjauti kotus, pjaustyti juos į salotas, malti ir šaldyti žiemai… Ir tuo pačiu nors kartą metuose pagaminti nuodėmingai skanų trupiniuotį. Be miltų, be rafinuoto cukraus, galima netgi be sviesto, keičiant jį kokosų aliejumi, todėl labai toli nuo originalaus recepto. Šis mano mėgstamiausias variantas itin tinka rudens obuolių derliaus šventėms, tuomet namai pakvimpa cinamonu. O pavasarinis rabarbarinis visiškai kitoks – gaivesnis, skalsesnis.

Kadangi trupiniuotį sunku pjaustyti ir gražiai tiekti, jį dažnai kepu keksiukų formelėse, mažose silikoninėse kepimo formose ar nedideliuose stiklainiukuose, taip taip, jie atlaiko kepimo temperatūrą ir be abejo puikiai tinka, kai gardumynas turi su jumis kažkur tolėliau keliauti. Užsukate dangtelį ir į rankinę :)   Toliau skaityti “Rabarbarų trupiniuotis”