Kepsnys Šiška (Kankorėžis)

edf

Šiška lietuvių kalboje reiškia guzą. Arba vadą, įtakingą, svarbų, aukštas pareigas einantį asmenį – “Koks šiška“, sakom tuomet :) O šiška, išvertus iš slavų kalbų, tai ir mūsiškis guzas, ir kankorėžis. O kodėl kepsnį pavadinau ne lietuviškai? Ogi tam, kad būtų linksmiau! Kiek galima gedėti blogą orą, darbdavį, troleibusą ar maksimos pardavėją?

Miške rytais jau sučiulba vis daugiau paukščių, vakar malyg girdėjau tą pavasarinį (daugumos paukščių vardų nežinau…), kėkštai krapštė kelmus, ieškodami rudeninių slaptaviečių, o genys tiek kalė pušį, kad skraidė ne tik skiedros, bet ir kankorėžiai. Štai tuomet ir prisiminiau, kad neaprašiau mano mylimo kepsnio. O ir nuo fermentavimo receptų jus pailsinsiu (ir pailsėsiu pati).

Šį kepsnį kepu iš kiaulienos kumpio arba mentės. Pasikartosiu, kad kokybišką mėsą randu tik pas patikimą ūkininką, ir tik tuomet išsikepu tiek mėsos, kiek pirkau,  be to ji kepant neplaukioja skysčiuose. Panašų kepsnį kartą gaminau iš stirnos kumpio, smaigsčiau lašinukus, tačiau mėsa buvo kietoka… Kai tik gausiu geros jautienos, kepsiu jaučio šišką, būtinai. O šiandien apie kiaulaitę.  Toliau skaityti “Kepsnys Šiška (Kankorėžis)“

Imbierinė gira

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Tiesą sakant, imbieras mano virtuvėje būdavo itin retas svečias. Tol, kol sukirbėjo mintis, kad labai noriu ko nors gazuoto, bet ne pirktinio, natūraliai fermentuoto. Burokėlių, duonos gira buvo jau nebe lepinančio skonio, veikiau įprasto lietuviškam gomuriui. Todėl vieną pilką dieną prisėdau pašniukštinėti kitokių girų receptų ir aptikau tokį gėrį… Imbierinę girą su medumi ir citrinomis. Išbandžiau gaminti ne kartą, ir vis keisdama citrusinius vaisius – apelsinus, laimus, greipfrutus. Ir visgi likau prie citrinos, geltonos klasikos.  Mano namuose gyvena pasiutusi mielė, gira įrūgsta per kelias dienas, anot kitų šaltinių, fermentacijai reikia 4-5 dienų.

Skonis užburs nuo pirmo gurkšnio, įpilkite stiklinaitę vaikams – tikrai nustebsite su kokiu malonumu jie išgers šį limonadą. Nors limonadu giros vadinti gal ir nedera…

Gaminu trilitriame stiklainyje, girai pasiruošiu: Toliau skaityti “Imbierinė gira“

Gardusis maskarponės, vyšnių ir rududu tortas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kartais mamai gimtadienio proga padovanoju pietus su artimiausiais žmonėmis. Išpuošiu namus, gražiai padekoruoju stalą ir, žinoma, prigaminu daug vaišių. Svečius dažniausiai lepinu šaltu užkandžiu, karštu mėsišku patiekalu su gausybe garnyrų iš mano stebuklingo rūsio. Ir tortu. Iš močiutės konditerės nepaveldėjau tortų gamybos ir puošybos pomėgio, gal dar prisidėjo tai, kad nemėgstu saldaus skonio, bet žinant kaip dažnai tai, ką manome nedarysią niekada gyvenime, ima ir nutinka :) Belipdant šį tortą sukirbėjo tas “niekada“, o dar kai beveik visi valgę paprašė pakartoti po gabaliuką, visai nudžiugau. FB yra konditerių grupė, šokoladinę puošybą nusižiūrėjau ten ir jeigu viskas, kas yra labai gražu, gaminama taip paprastai, tai tebūnie, būsiu ir aš konditerė :)

Šis tortas – tas pats mano labai mėgstamas karamelinis maskarponės tortas, tik turi du naujus kolegas – vyšnias ir šokoladą. Todėl kopijuoju gamybą iš senojo recepto, ir pridėsiu aprašymą kaip elgtis su naujais produktais.  Toliau skaityti “Gardusis maskarponės, vyšnių ir rududu tortas“

Moliūginė silkė su pomidorais

silkemoliu

Kaip jau rašiau, atradau būdą kaip žiemą prekybos centre pirktus pomidorus iš pelenės skonio paversti į karališką, tereikia turėti šalto spaudimo moliūgų sėklų aliejaus. Ir ne bet kokio, o belukščių sėklų, nes jos yra kardinaliai kitokio skonio, nei lukštentos. Ir jei kas nors prieš kokius penkis metus man būtų iš žvaigždžių išskaitęs horoskopą ir būt pasakęs, kad spausiu namie aliejų, kad tiek eksperimentuosiu, tiek kaifuosiu ir turėsiu galimybę dovanoti sveikus produktus artimiems, būčiau nusišypsojusi. Minimum. O dabar šypsausi iš malonumo, kiekvieną dieną atrasdama naujus skonius.

Prieš šventes randasi vis įdomesnių idėjų šventiniam Kalėdų ar Kūčių stalui, ir naujausias mano atradimas – silkė su pomidorais, moliūgų aliejumi ir išspaudomis. Pastarųjų nenusipirksite prekybos centre, tačiau lengvai pakeisite maltomis moliūgų sėklomis. O jei dar paskrudinsite prieš malant, m…  Toliau skaityti “Moliūginė silkė su pomidorais“

Šokoladiniai meduoliai

OLYMPUS DIGITAL CAMERANusileido ant žando šiandien ryte sniego kąsnis, kaip šaltas bučkis. Ir prisiminiau kaip smarkiai pasiilgau sniego ir kaip džiaugiuosi, kad jis pagaliau atvyko. O tada jau mintis po minties – sniegas yra Kalėdos, Kalėdos yra dovanos, dovanos yra valgomos, valgomi yra meduoliai, o galop iš atminties stalčiaus iškrito paskutiniu metu dažnai kulinariniuose kanaluose sutinkami  tarsi sniege išsivolioję meduoliai, o meduoliai juk irgi Kalėdos! Netrukus paskelbsiu įrašą apie valgomas dovanas, ir jų tarpe šiemet jau puikuosis ir šie skanuoliai.

Meduoliams buvo skirtas bandymas, dalis jų dvi savaites svečiavosi šaldytuve, dalis popieriniame maišelyje duoninėje, o paskutiniai bandomieji gulėjo lėkštėje ant valgomojo stalo. Pirmos dvi bandomųjų grupės neprarado pirminių skoninių savybių, liko tokie patys gardūs ir minkšti. O paskutinieji valgomajame rimtai apdžiuvo, bet mano nuostabai viduje liko visiškai nepakitę, tokie patys tirpstantys burnoje ir ta kieta kepurė buvo net skanesnė, jei meduolius valgėme su arbata. Žodžiu, drąsiai galite juos dovanoti nesibaimindami, kad dovana po kelių dienų praras formas ir turinį, nors įtariu, kad šie meduoliai yra iš serijos “paragavęs negali sustoti“ :)

Toliau skaityti “Šokoladiniai meduoliai“

Ausų skonio vištienos šaltiena

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šįkart labai įdomi istorija, nes receptą sugalvojau ne aš, bet pagaminau pagal vyro sumanytą derinį. Jis, matyt, po daugelio metų mano eksperimentų ir degustacijų, bus įklimpęs į tą patį skonių džiaugsmo liūną. Jo dėka gimė ši, kiek neįprastai skambanti, bet skoniu lenkianti visas man žinomas, šaltiena. Ir kaip tik šiom dienom aplink tvyrojo diskusija apie žuvies skonio vištieną ir vištienos skonio žuvį rytietiškuose restoranuose :)

O pradžia visai banali, Toliau skaityti “Ausų skonio vištienos šaltiena“