Rudeniškas karštas vaisių desertas

Meduoliais kvepiantis vaisių desertas. Su ožkų sūriu. Karštas, šildantis, iškvėpinantis namus jaukumu ir nenumaldomu rudeniu…

Šį desertą sumąsčiau kepdama eilinį neatsivalgomų figų gardumyną, vaisių vazoje su priekaištu į mane žiūrėjo apvytęs sodo obuolys, draugės dovanota kriaušė, kelios slyvos. O dar ir šiltnamyje smulkiuosius pomidorus nurinkau, o jie juk uogos!

Tad tiesiog sudėjau viską į keptuvą, įdėjau 15-kai minučių į iki 200C įkaitintą orkaitę, ištraukusi subėriau ožkų sūrio gabalėlius, palaisčiau medumi ir prieskonių dėžutėje akis užkliuvo už meduolių prieskonių. Užbarsčiau dosnų žiupsnį ir namai pakvipo Kalėdomis…

Kombinacija gavosi tiesiog ideali.

Tad jei mėgstate keptus vaisius ir karštus desertus, kviečiu pabandyti. Galima valgyti ir su ledų kaušeliu ar plakta grietinėle, jei norisi saldžiau ir kontrastingiau. Ir sezoninius ar egzotiškus vaisius naudoti, tinka absoliučiai viskas.

 

Cukinijų ir varškės pyragas (sūrus variantas)

O gal net ne pyragas, o visas tortas?

Šį pyragą kadaise paragavau pas Ingą ir kelis kartus, išsiklausinėjusi gamybos ypatumų, pagaminau namie ir … pamiršau. Turbūt todėl, kad cukinijos man asmeniškai – labai sezoniška daržovė, prekybcentriai jų siūlo beveik ištisus metus, tačiau man gardi tik ta iš daržo, su žemės ir lietaus kvapais. O šiemet vėl užgriuvę į svečius pas Ingą gavome po gabalėlį gardaus, gaivaus ir sotaus pyrago, tad grįžusi namolio pagaminau ir netgi spėjau nufotografuoti gabaliuką. Ir tą tik gudriai paslėpusi šaldytuve, labai jau šis patiekalas greitai dingsta iš lėkščių.

Pyragas skaniausiais šaltas, tad ilgiausia gamybos dalis ir yra laikas, kuomet atvėsta iškepti blynai ir jie susiporuoja su varškės pertepimu. Užtrunka ir cukinijos bei druskos chemija, labai svarbu, kad būtų nusunkta kiek įmanoma daugiau sulčių, kitaip kepami blynai plyš ir gadins nuotaiką.

Kepant daugumą saldžių pyragų visada rekomenduoju vadovautis nurodytomis proporcijomis, tačiau miltų ar druskos kiekį cukinijos blynams numatyti sudėtinga, viskas priklauso nuo tarkių drėgmės.  O ir palikti atpjautos cukinijos nevertėtų, geriau sunaudoti visą, iškepant daugiau blynų.

Pertepimui varškė yra maišoma su grietine arba majonezu, ar jų mišiniu. Man kilo mintis, kad graikiškas jogurtas irgi yra pakankamai tirštas, turi grietinės rūgštumo ir yra ne toks riebus, tad gaminu su juo.

Šiam pyragui naudojau 1,300g cukiniją, kurią svėriau prieš išimant sėklas ir nulupant žievę. Toliau skaityti „Cukinijų ir varškės pyragas (sūrus variantas)“

Salotos su kalakutiena ir ypatingu padažu

Su rudens pradžia mūsų namuose prasideda salotų sezonas. Būtent dabar, kai daržovės pačios šviežiausios, skaniausios, užaugę čia pat. Naminių agurkų ir pomidorų, cukinijų, baklažanų, morkų, kopūstų, moliūgų, svogūnų derlių pjaustau į gilias lėkštes, paruošiu padažo ir tiekiu su kalakutienos ar vištienos filė kepsniais.

Šis patiekalas – tikra atgaiva šaldytuvui, mat visada pirmiausiai sunaudoju daržovių stalčiuje pradėjusias liūdėti ar vysti daržoves. Ir virtų kiaušinių kartais randu, sudedu ir juos.

Receptas būtų niekuo neypatingas, jei ne paukštienos kepimo būdas ir padažas. Jis irgi rudeninis, mano sumanytas pernai, kai mūsų kriaušė lūžo nuo vaisių. Šiemet kriaušei atostogos, bet tobulų vaisių visad randu turguje.

Tad nuo padažo ir pradėsiu, jį verta pasigaminti iš anksto, sandariame inde jis puikiai laikysis iki 2 savaičių.

Proporcijos apytikrės, gaminant ragauju, nes skiriasi kriaušių ir apelsinų saldumas, kartais cukraus nededu visai.  Toliau skaityti „Salotos su kalakutiena ir ypatingu padažu“

Nugarinės kepsniai su svogūnų ir pomidorų pastos garnyru

Vieną gūdžią žiemos dieną į namus atkeliavo smarkiai per didelis kiekis svogūnų. Dovanų, tad atsisakyti buvo tiesiog nemandagu.

Dalį jų užraugiau (receptas čia), dalį paverčiau karamelizuotais (receptas čia).  Ir tuomet prisiminiau apie žuvį su svogūnų garnyru,  turėdama daugiau daržovių ne kartą gaminau ruošinį, pagreitinantį keptos žuvies ar silkės paruošimą (receptas čia). Ir kilo išganinga mintis, kad tai, kas tinka su kepta žuvimi, greičiausiai dera ir su kepta mėsa.

Kaip tik ruošiausi gaminti kiaulienos nugarinės kepsnius didesnei kompanijai. Ir tuomet jau mintys sukosi apie gamybos būdus. Kad nereikėtų ilgai stovėti prie viryklės ir kad mėsa liktų sultinga, apjungiau kepimą keptuvėje ir orkaitėje, o tai dar ir sutaupė labai daug laiko.

Dar vienas tąkart sumanytas atradimas – mėsos apkepimas pomidorų pastoje, nugarinė spalviškai atrodė tarsi apkepta ant žarijų, o salstelėjęs pastos skonis puikiai suderėjo su aštriais prieskoniais.

Dabar svogūnų pataluose kepu ir paukštieną, ir žuvį ir vegetarišką variantą su Portobello grybais ar didesniais pievagrybiais. Svogūnai išties dera su viskuo.

Šiandien aprašysiu mėsišką variantą, tačiau proporcijos galioja ir paukštienai, ir žuviai. Grybų variantui reikia kiek mažiau druskos. Toliau skaityti „Nugarinės kepsniai su svogūnų ir pomidorų pastos garnyru“

Stambiai tarkuotų bulvių blynas

Kai kas šiuos blynus vadina studentiškais, kai kas ekonominiais, kitiems jie atrodo varguolių maistas. Žinoma, kai maistas gaminamas iš vieno ingrediento, vieno prieskonio ir riebalų kepimui, gali atrodyti, kad taip gaminama iš nepritekliaus. Bet kalbant apie šiuos blynus, liežuvis neapsiverstų jų kaip nors nepagarbiai vadinti, nes skonis yra dieviškas, o jei blynus tiekiu su įdomiais padažais ar iš blynų surenčiu sūrų tortą, prie stalo valgant stoja tyla.

Dabar, kai jau kasamos šviežios bulvės, pats geriausias laikas ruošti šį patiekalą. Kadangi blynų tešla gaminama iš bulvių tarkių, be kiaušinių, be miltų ar kitų rišančių medžiagų, svarbu, kad bulvės būtų sultingos ir krakmolingos.

Blyną, kurį gaminu pietums, kepu vieną didelį ir storą arba, jei planuoju gaminti užkandžių tortą, kepu 4-5 plonus,  pastariesiems reikia daugiau bulvių.  Toliau skaityti „Stambiai tarkuotų bulvių blynas“

Tuno padažas užkandžiams

Itališkas patiekalas vitello tonnato labai populiarus savo gimtinėje, o mūsuose jo esu radusi tik keliuose itališkuose restoranuose. Apie gaminančius namie irgi retokai teko girdėti, galbūt todėl, kad mes retokai valgome veršieną. Patiekalas yra gaminamas iš labai plonai pjaustyto virto veršienos kumpio ir ypatingo padažo, kurį italai lig šiol tobulina. Kelias idėjas pasiskolinau iš šio recepto, bet kaip visad, supaprastinau ir pakeičiau kelis ingredientus, tad tai jau ne vitello tonnato padažas, bet patikėkite, visi, ragavę manojo varianto su daržovėmis, traškučiais, duona, kepta žuvimi ar net pica, buvo sužavėti.

Originaliame recepte kiaušiniai plakami su aliejumi ir visi žinome ką gauname maišant šiuos produktus, todėl iškarto renkuosi pagamintą majonezą, naminį ar pirktinį – nesvarbu. Majonezą skiedžiu tirštu jogurtu, taip atsiranda maloni rūgštelė ir nebereikia naudoti citrinos sulčių. Nededu ančiuvių, retas juos mėgsta. Tad iš originalo belieka tunas ir kaparėliai.

Mano paprastasis variantas pagaminamas be jokios buitinės technikos, tiesiog sumaišant produktus inde, vasarą tegyvuoja laisvė nuo indaplovių 🙂

Padažas šaldytuve sandariame inde puikiai laikosi iki savaitės,  puikiai atlaiko ilgesnes keliones ir yra tiesiog nepamainomas visų vakarėlių maistas.

Iš sekančio kiekio produktų pagaminu apie pusę litro padažo. Toliau skaityti „Tuno padažas užkandžiams“

Vištienos ketvirčiai su morkomis, apelsinais ir rabarbarais

Kai tik iš žemės pradeda lįsti rabarbarų kotai, iš atminties stalčiukų krenta pyragai, keksiukai, sausainiai, kompotai… Bet šiemet kilusi idėja rabarbarus įkomponuoti į vieno indo orkaitėje patiekalą nunešė į kulinarines aukštumas.

Rūgštus skonis išties puikiai dera su paukštiena ir saldžiomis morkomis bei apelsinais. Kadangi paukštieną visad kepu lėtai, buvo nuogastavimo, kad rabarbarų kotai smarkiai perkeps ir taps labai minkšti. Bet buvau parengusi ir atsarginį planą – sumalti iškeptas morkas su apelsinų minkštimu ir rabarbarų piurė ir tiekti kaip košę. To neprireikė, rabarbarai buvo minkšti, bet laikantys formą.

Na, o skonis buvo stulbinantis. Gal dėl sūru-saldu-rūgštu-aštru derinio, jis visada pamalonina skonio receptorius. O pats receptas niekuo neypatingas, taip gaminu kone kasdien. Teisingiau gamina orkaitė, nes mano indėlis tebūna sudėti produktus į skardą.

2 porcijoms pasiruošiu:

Toliau skaityti „Vištienos ketvirčiai su morkomis, apelsinais ir rabarbarais“

Margučiai Žėručiai

Jei norite itin originalių, deimantais žėrinčių margučių, siūlau pabandyti mano firminį dažymo būdą.

Šie margučiai yra išverdami vyne su vienu papildomu ingredientu ir neturiu žalio supratimo kodėl jie tampa grublėti, padengti šiurkščia ir ypatingai blizgia tekstūra.  Beje, dėl šios reakcijos kiaušinių lukštas tampa kietesnis, tai jei su kuo nors varžysitės dauždami galais, žėručiai bus nugalėtojais.

Dažniausiai dažau rudo lukšto kiaušinius, baltieji būna skurdesnės spalvos, vos vos violetiniai.

Koks vynas tinkamiausias? Bandžiau virti visokiuose, didelio skirtumo nėra, išskyrus vieną momentą – kuo stipresnis vynas, tuo daugiau žėručio. Toks dažniausiai būna apatinėje stelažų lentynoje plastikiniuose buteliuose.

Margučius ruošiu bent dieną prieš Velykas, kartais net prieš 2-3.

Kiaušinius dedu į puodą ir sklidinai užpilu raudonu vynu. Toliau skaityti „Margučiai Žėručiai“

Pavlova

Turbūt neverta priminti šio deserto istorijos, verčiau pasidalinsiu su jumis jo gamybos vingrybėmis.

Dažniausia klaida, dėl kurios nepavyksta iškepti teisingo morengo – kepimo temperatūra. Teisingumo vardan reikėtų sakyti, kad morengas yra ne kepamas, bet džiovinamas. Kol to neįsisąmoninau, nepavykdavo ir man, vis atrodė na kaip čia dabar, kepama 100C temperatūroje? O būtent taip.

Mano antras atradimas – kremas. Kadangi tiesiog plakta grietinėlė yra nuobodoko skonio, ją perpus maišau su maskarpone. O labiausiai gaivus ir malonus skonis gaunasi sumaišius maskarponę ir graikišką jogurtą. Šis variantas geriausias ir gamybos prasme, jo neįmanoma perplakti, kaip kartais nutinka su grietinėle.

Vaisiai ar uogos  – pats sezoniškiausias pasirinkimas. Puikiai tinka ne tik braškės ar šilauogės, gardžiai sudera ir kriaušių, kivių, obuolių, vynuogių, ananasų, slyvų gabaliukai ar šių vaisių miksas.

Drastiškai sumažinau originalaus recepto cukraus kiekį, o jei naudoju saldesnes uogas ar vaisius, į kremą jo visai nededu. Jei visgi mėgstate labiau saldžius skonius, cukraus kiekį galite dvigubinti.

Ir dar vienas dažnas klausimas – kur dėti nepanaudotus kiaušinių trynius? Juos galima paversti naminiu majonezu, gogelmogeliu ar įmaišyti į pyrago tešlą. Toliau skaityti „Pavlova“

Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais

Pamenate juosteles, perteptas džemu ir gausiai pabarstytas kepintais žemės riešutais? Pati tokių gaminių jau senokai nevalgau, todėl buvau visiškai pamiršusi apie jas. Kol kai kas zyzė į ausį beveik mėnesį, kad labai nori juostelių su pienu. Pasiūlymas nusipirkti juostelių parduotuvėje buvo atmestas.

Perskaičiau kone trisdešimt receptų, dauguma rekomendavo pertepimui naudoti obuolienę, tačiau mano obuolienė su stambiais obuolių gabaliukais, todėl teko pasukti galvą kuo ją pakeisti. O ir nesumąsčiau kaip atpjauti vienodo ilgio ir pločio juosteles, tad nusileidau į rūsį, atsinešiau spanguolių džemo, o iš indaujos paėmiau plonasienę taurę, su kuria pjausčiau tešlos apskritimus.

Apvalios „juostelės“ gavo labai aukštą įvertinimą, paragavau ir aš. Ir išties, skonis nunešė į vaikystę, o spanguolės saldžioje tešloje suderėjo puikiai.

Recepte redagavau cukraus kiekį, mažinau visu trečdaliu, o kitą kartą kepant dėčiau dar mažiau, nes saldumo labai daug pertepime.
 
Iš sekančio produktų kiekio pagaminau 9 sausainius, t.y. 18 blynelių.

Toliau skaityti „Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais“