Ši makaronų versija mūsų namuose viena gerbtiniausių. Ne tik dėl skonio, spalvos ar paruošimo paprastumo bei greičio, bet ir dėl to, kad sunaudojami likučiai, mane visad džiugina tokie atradimai.
Gaminant nedidelius maisto kiekius, makaronų pakuotėse lieka po trečdalį ar netgi dar mažiau. Tikrai dažnas galvos skausmas kur juos dėti. Žinoma, galima berti į verdamą sriubą ar troškinį, bet ne visos rūšys (pvz. lakštiniai ar didžiosios kriauklės) tinka šiems patiekalams.
Tad dalinuosi idėja, kuri gimė iš žinojimo, kad makaronų rūšys yra verdamos skirtingą laiką. Jis visada nurodomas ant pakuotės, pirkdama žiūriu į šį skaičių. Įpratau pirkti tik panašaus gaminimo laiko makaronus, todėl visiškai nepergyvenu, kad dalis jų liks praplėštoje pakuotėje. Ši idėja, beje, sutaupė nemažai maisto, nes anksčiau pagamindavau žymiai per didelį patiekalų kiekį, kurio nesuvalgydavome ir dalis visad atitekdavo kiemo sargui. Jis nesipriešindavo, mielai valgydavo, bet makaronų patiekaluose yra nemažai druskos ir prieskonių, tad tik į naudą, kad dabar šuo valgo jam skirtą maistą.
Kaip virti makaronus? Pasidalinsiu savo patirtimi, tikrai dėsninga, kad virimo paslapčių mane mokė italė, kurią buvau liepta vadinti tiesiog Mamma. Taisyklės yra tik trys.
Toliau skaityti „Truputis apie makaronus ir receptas – makaronai su tunu ir brokoliu“