Moliūgų tyrės ruošimo ir naudojimo ypatumai

Apie moliūgų tyrę galima kalbėti ištisomis valandomis, tad pabandysiu susisteminti ir sudėti į vieną įrašą viską, ką sužinojau, perskaičiau, pabandžiau ir rekomenduočiau. Kaip visad, eksperimentavau ir pabandžiau iš moliūgo išspausti viską, kad į kompostą keliautų tik kotelis, pavyko! O labiausiai džiaugiuosi savo atradimu kaip kepti moliūgą orkaitėje, būdas superinis dėl to, kad vienu ypu pagaminama bazė tyrei ir ypatingo aromato ir skonio sultinys.

Taigi, pirmiausiai apie pačius moliūgus. Jų veislių yra gyva galybė, kadaise mylimiausiu buvo muskatinis, vėliau tas paprastasis “kaimietiškas“, bet kai užsiauginau pirmą Uchiki Kuri veislės moliūgą, likau sužavėta ne tik spalva, sėklų skoniu, bet ir mintimis, kad jis valgomas su visa žieve. Tuo metu prekybcentriuose šių moliūgų nebuvo, todėl netgi nuomavausi kaimynės daržo dalį, kurioje augindavau šiuos kompaktiškus moliūgus. O kai pas mylimą ūkininką prieš 5 metus pamačiau panašios formos ir spalvos vaisius, sužinojau, kad jis ėmėsi auginti Hokaido moliūgus. Jų dabar galima rasti ir didžiuosiuose prekybos centruose, labai rekomenduoju tyrės gamybai naudoti būtent šiuos, japonų salos garbei pavadintus gražuolius.

Vienu metu gaminu daug tyrės, yra keli būdai ją paruošti ilgesniam laikymui, todėl verta tuo pačiu elektros kiekiu pasinaudoti kepant 2 skardose 2 aukštais. Nelygu moliūgų dydžiui, į 2 skardas telpa 4-5 vaisiai.

Toliau skaityti “Moliūgų tyrės ruošimo ir naudojimo ypatumai“

Varškės ir kumpio apkepas su morkų lapais

varskapke

Morkų su visa lapija nusipirkti tikrai nebėra problematiška, randu jų ne tik turgavietėse, bet ir prekybos centruose. Žinoma, patys gardžiausi mūsų pačių užauginti lapai, tad kol sulaukiu jų sezono, karts nuo karto perku ryšulį morkų. Ir dažniausiai būtent dėl lapų ir būtent dėl šio apkepo ar pyrago (receptas čia).

Apie morkų lapų naudą e-platybėse rasite labai daug informacijos, tačiau aukštoje temperatūroje žūsta dauguma gerųjų savybių, lapus apkepuose naudoju tik dėl labai savito, neatspėjamo skonio ir aromato. Ir dar vienas puikus atradimas – šaldiklyje morkų lapai puikiai išlaiko savo formas ir skonines savybes, tad jei liko nepanaudotų pirktinių ar doroju savą derlių, supjaustytus lapus beriu į popierinius maišelius ir dedu šaldiklin.

O šiandien apkepas. Jo stebuklingumas – ypatingai greitai paruošiama tešla. Ką tik iškepusį tiekiu kartu su grietinės – sviesto padažu, o atvėsusį dedu į šaldytuvą ir tuomet jis tampa puikiu užkandžiu, vežamės jo į svečius ar prie ežero.

Tešlai pasiruošiu: Toliau skaityti “Varškės ir kumpio apkepas su morkų lapais“

Bulvių apkepas su virtais kiaušiniais

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERATadaaaaam.

Šį keistą ir labai neįprastą receptą saugojau būtent šioms dienoms. Po Velykų likę virti ir marginti kiaušiniai dažnam kelia galvos skausmą. Ir baisiausia, kas gali nutikti, nutinka – jie iškeliauja į šiukšliadėžes. O yra būdas juos suvalgyti nepjaustant į pikantiškas salotas, o dar ir kartu su dažnai po Velykų liekančiais rūkytos mėsos likučiais.

Variacijų labai daug, bet pagrindiniai produktai šiam apkepui yra trys – bulvės, virti kiaušiniai ir rūkyta mėsa, bet kokia – tiek šalto, tiek karšto rūkymo, liesesnė ar riebi, kaip kam skaniau. Ir dar vienas privalomas reikalas yra aštri nata.

Apkepą kepu moliniame inde su dangčiu, tiks ir špižinis, ir stiklinis, svarbu, kad jis būtų atsparus labai aukštai temperatūrai ir kad dangtis būtų pakankamai sandarus.

O jei apie skonį, tai jis mena ispanišką tortiliją, kaimišką kiaušinienę su bulvėmis ir lašinukais ar tiesiog omletą. Neįtikėtina, bet virtas kiaušinis apkepe tarsi išsilieja, greičiausiai tai įvyksta dėl labai didelės kaitros, na, bet apie viską iš eilės.

Iš nurodyto kiekio pagaminu 4 dideles porcijas.

Reikės: Toliau skaityti “Bulvių apkepas su virtais kiaušiniais“

Vaisinis varškės apkepas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Varškė ir bananas – puiki pora, jau seniai poruoju juos, kepdama varškėčius ar darydama įdarą lietiniams. Bet vieną dieną pusryčiams reikėjo pamaitinti būrį žmonių, tokiais atvejais lipdyti ką nors porcijomis būna ne itin patogu, tad iškarto sumečiau, kad tai bus varškės apkepas. Būryje buvo netoleruojančių rafinuoto cukraus, tad jį pilnai pakeičiau bananų saldumu, o ir obuolius rinkausi saldesnius – Golden rūšies. O kadangi buvo abejonių ar visi valgo kviečius, planuojamas dėti manų kruopas pakeičiau maltų avižinių dribsnių milteliais.

Ir taip gardu buvo, kad iki trupinėlio suvalgyta. Tad ir namuose dabar dažnai, ypač lėtais savaitgaliais, kepu būtent tokį, vaisinį apkepą. Dribsnių pasimalu vienu ypu daugiau ir sandėliuoju sausame stiklainyje.

6-8 porcijoms reikės:

Toliau skaityti “Vaisinis varškės apkepas“

Kugelis

edf

Sako nebevartotinas toks šio patiekalo pavadinimas. Siūlo vadinti tarkainiu. Na, nežinau kaip jums, bet man šis pavadinimas neprilipo, o kadangi asmeninėje erdvėje dar galime rašyti ką beužsigeidžią, tebūnie tai klasikinis pavadinimas. Nes ir receptas, kurį aprašysiu, yra labiau klasikinis, nei modernus.

Būtent tokį kugelį kepdavo mano šeimos moterys ir jau N kartų. Plikyti tarkius karštu pienu man visad buvo norma, kol nepradėjome kalbėtis apie receptūras su didesnėmis auditorijomis. Pasirodo, šis būdas nėra plačiai paplitęs ir tuomet supratau, kodėl kitų namuose ar maitinimo įstaigose kugelis buvo kitoks, nei namie – tamsesnis, tvirtesnės struktūros, bet tuo pačiu ir ne toks skanus. Mielai dalinuosi mūsų šeimos receptu, jei nesate bandę pieno kugelyje, būtinai iškepkite tokį. Ir dabar pats skaniausias kugelio laikas, gaminant iš “senų“ rudeninio derliaus bulvių.

6-8 valgytojų kompanijai nuskutu ir smulkiai sutarkuoju Toliau skaityti “Kugelis“

Saulėtas varškės apkepas

Apkepas

Kas galėtų pagalvoti, kad ciberžolė gali būti tikra ir nelabai 🙂 Mane tuo įtikino lauktuvių iš Maroko parvežusi Miglė. Ji pasakojo pirkusi ciberžolės miltelius kaimo turguje, kuriame turistai apsilanko itin retai. Džiovintas šaknis čiabuviai trynė į miltelius vietoje, primityviomis grūstuvėmis, supildami juos į iš laikraščio lapo susuktą tūtą. Tuomet prisiminiau kokius nerealius vietinius turgus prieš daugybę metų Karibų salose esame aplankę su kita Migle, vien nuo bananų įvairovės raibdavo akys, o kur dar visi egzotiniai vaisiai, prieskoniai ir gyvos mėsos skyriai…

Ciberžole buvau įpratusi spalvinti vištienos troškinius, ryžių garnyrus, sriubas, bet niekada nebuvau pajautusi tokio intensyvaus jos skonio, kokį turi tūkstančius kilometrų iki manęs keliavusi. Tačiau pati pirma mintis išbandyti miltelius kilo Toliau skaityti “Saulėtas varškės apkepas“

Spalvingas daržovių pyragas

DSC_0215 (2)

Tie, kas yra ragavę mano svogūnų pyrago, turbūt nesunkiai įsivaizduos kokio gardumo yra ir šis, mat ruošiu jį beveik taip pat, tik su kitokiomis, įvairesnėmis daržovėmis. Nieko naujo sakysite, pažįstamas receptas, matytas vaizdas. Tačiau. Kelis kartus, neiškepus morkų juostoms susimąsčiau kuo jas pakeisti, arba kaip paruošti morkas, kad jos būtų tokios pačios skanios, kaip ir sultingosios cukinijos ar grybus primenantis baklažanas. Ir kilo išganinga mintis, dalinuosi idėja 😉

Pyrago pagrindui reikės: Toliau skaityti “Spalvingas daržovių pyragas“

Keptas varškės sūris

Keptas suris

Šiam puikiam užkandžiui naudoju šviežią varškės sūrį, patį paprasčiausią, be jokių priedų arba su kmynais. Kadangi naminį sūrį būtų griekas kepti, renkuosi prekybcentrių siūlomus pigesnius ir ne tokius “gyvus“ sūrius. Valgome keptą sūrį karštą kaip pietų patiekalą, su šviežiais pomidorais ir žalumynais, man labai patinka tas girgždančios varškės pojūtis. Arba iškepusį sūrį atvėsinu ir pjaustau storesniais griežinėliais ir tiekiu kaip užkandį. Mums gardžiausias česnakinis su džiovintais pomidorais, o jį gaminu sekančiai.

2 nedidelių sūrių gardinimui reikia: Toliau skaityti “Keptas varškės sūris“

Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu

DSC_0867

Neseniai mama papasakojo, kad būdama sode ir jau užmaišiusi tešlą cukinijų blyneliams, prisiminė, jog neturi keptuvės, todėl tarkius supylė į kepimo skardą ir iškepė orkaitėje, kaip kugelį. Kadangi ji labai gyrė skonį, pabandžiau ir aš. Tik truputį pažaidžiau su padažo skoniu. Rezultatas pradžiugino, visiems labai patiko ir tiko. Kepsim dar ir dar. Toliau skaityti “Cukinijos plokštainis su varškės ir agurkų padažu“

Virtų bulvių prokštainis su tunu

DSC_1249

Viskas prasidėjo nuo to, kad po vakarienės liko daug nesuvalgytos bulvių košės. Tą kartą, bemąstant ką čia su ja nuveikus, akys sustojo prie tuno konservų šaldytuve. Plokštainis gavosi ypatingai gardus, manau, kad tam įtakos turėjo tuno aliejumi persigėrę bulvės, truputį aštrūs marinuoti agurkai, konservuotų žirnelių drėgmė ir, žinoma, geras fermentinis sūris. Dabar jau šį patiekalą galimu ne tik tada, kai lieka košės, bet ir nepatingiu išvirti ir sugrūsti bulvių. Gamyba tikrai priimtina bet kokio amžiaus kulinarams, paruošimas itin lengvas.   Toliau skaityti “Virtų bulvių prokštainis su tunu“