Šią idėją buvau užmačiusi jaunos amerikietės tinklaraštyje, kvapnus ir spalvotas cukrus vadinosi „violet sugar”. Tiesioginis vertimas būtų „žibuoklių cukrus”, bet ne visuomet vertimas gali būti tiesioginis. Jei pasigamintume cukraus su mūsų pavasarinėmis žibuoklėmis, smarkiai rizikuotume apsinuodyti.
Violet arba wild violet yra laukinės našlaitės. Ilgokai mano miškuose jų ieškodavau, tačiau nerasdavau, o šiemet jos pražydo miške tiesiog už tvoros.
Padėkojusi Gamtai už tokią dovaną, nuskyniau saujelę, palikdama bent trečdalį žiedų toliau žydėti ir brandinti sėklas.
Ilgai uodžiau tą fantastišką laukinių našlaičių aromatą, o gaminant cukrų, kvapas pasklido po visus namus. Jau nekantriai laukiu kada turėsiu progą šiuo cukrumi pagardinti glazūruotą pyragą ar keksiukus.
Gamyba itin paprasta, tereikia turėti grūstuvę.
Joje sutrinu našlaičių žiedus. Ne iki tyrės, tik kol žiedlapiai ir koteliai atsiskiria vieni nuo kitų. Tuomet suberiu cukrų ir maišau šaukštu, grūdant sumažėtų cukraus kristalai, kurie reikalingi desertų puošybai.
Proporcijos buvo sekančios:
Saujelė laukinių našlaičių žiedų (apie 15g)
50 g baltojo cukraus
Cukrų, kaip ir visus kitus, laikau sandariai uždarytame inde, sausoje namų vietoje.
