17 Bir 2017 Parašykite komentarą
Visai neseniai aprašiau vieną labai nesudėtingo, bet labai solidaus, torto su maskarpone receptą. Ir vieno solidaus žmogaus šventės proga buvau paprašyta paruošti ką nors gardaus. Prisiminiau, kad kadaise kepdavau kakavinius keksiukus su sezamo sėklomis ir kaip skaniai jos traškėdavo kepiniuose. Todėl nieko nelaukiant ėmiausi biskvito tešlos. Jai pasiruošiau: Daugiau
13 Bir 2017 Parašykite komentarą
Turbūt retas nėra ragavęs saldžios sriubos, bet kažkodėl visų paskutinį kartą ragauta saldi sriuba buvo… vaikystėje. Nepelnytai pamirštų sriubų renesansui siūlome pasigaminti gaivios, vasara kvepiančios desertinės sriubos. Miško uogas galite keisti vyšniomis ar avietėmis, o po liepos vidurio neberekomenduojamus vartoti rabarbarus – citrinos sultimis. Daugiau
13 Bir 2017 Parašykite komentarą
Vasariško “Debesų” žurnalo numeriui ruošiau šiuos ledus iš pačių pirmutinių, gležnučių, įšalą praaugusių kotų. Kaip gi gardu buvo…
Iki Joninių spėkime prisiragauti rabarbarų, vėliau jų valgyti neberekomenduojama dėl kotuose besikaupiančios oksalo rūgšties. Tačiau ledus juk galima laikyti šaldiklyje ir mėgautis jais kad ir žiemą :)
Beje, ledai gali būti ne tik saldūs, bet ir saldžiarūgščiai! Gali būti netgi žali. O jei naudosite raudonuosius rabarbarus, bus rožiniai. Daugiau
10 Bir 2017 Parašykite komentarą
Vakar vienas sutiktas žmogus sukėlė ypatingo šaltumo pojūtį, būna juk taip… Ir tuomet prisiminiau apie žiemą ir kas tą šaltumo jausmą šalina. Ogi arbata! Bet ne bet kokia, prisipažinsiu, jau labai daug metų negeriu jokių pirktinių arbatų, o vaistines tik tuomet, kai to reikia sveikatai. Žvilgtelėjau į kalendorių ir supratau, kad visi ženklai sakė tą patį – laikas rinkti kai kurių augalų lapus ir ruošti arbatas. Ir šiandien nuo ankstaus ryto jau braidžiojau po mišką su terbele :)
Birželis – pats palankiausias mėnuo įvairiausių lapų žieminei arbatai ruošimui. Noriu pasidalinti su jumis net dvejais atradimais kaip paruošti arbatas, kad jos atsiskleistų pačiais spalvingiausiais aromatais.
Fermentacijos sąvoką dažnai suprantame kaip rauginimą ar sūrio gamybą, tačiau yra vienas arbatų ruošimo būdas, turintis tą patį pavadinimą. Fermentuota arbata išties turi žymiai stipresnį aromatą, nei tiesiog džiovinta, o paruošima nesudėtingas.
Prisirenku lapų. Žemuogių. Lazdynų. Juodųjų serbentų. Aviečių. Mėlynių. Vynuogių. Daugiau
06 Bir 2017 Parašykite komentarą
Tie, kas yra ragavę mano svogūnų pyrago, turbūt nesunkiai įsivaizduos kokio gardumo yra ir šis, mat ruošiu jį beveik taip pat, tik su kitokiomis, įvairesnėmis daržovėmis. Nieko naujo sakysite, pažįstamas receptas, matytas vaizdas. Tačiau. Kelis kartus, neiškepus morkų juostoms susimąsčiau kuo jas pakeisti, arba kaip paruošti morkas, kad jos būtų tokios pačios skanios, kaip ir sultingosios cukinijos ar grybus primenantis baklažanas. Ir kilo išganinga mintis, dalinuosi idėja ;)
Pyrago pagrindui reikės: Daugiau
06 Bir 2017 Parašykite komentarą
Antroji kelionė į Islandiją pavyko neįtikėtinai puikiai, vėl įsimylėjau tą vėją, ledynų kvapą ir … ropes. Visi įspūdžiai sugulė Lietuvos ryto straipsnyje (galite paskaityti Čia). O su jumis noriu pasidalinti dar vienu ropių sriubos receptu.
Šia sriuba nustebinsite net išrankiausią sriubų žinovą, ropių aitrumas labai dera su švelniu avienos skoniu ir petražolių intensyvumu. O jei dar naudosite žalius lakštinius, galite drąsiai gaminti išskirtinių švenčių stalui. Tik vienas svarbus momentas – ši sriuba ypatingai greitai… rūgsta, todėl ją verdu arba tik prieš pat tiekiant, arba išvirusią ir atvėsusią laikau šaldytuve.
03 Bir 2017 Parašykite komentarą
Labai mėgstu šaltas sriubas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa” (ružava sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje ružava sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas. Lieku ištikima tik virtai bulvei :)
Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu. Viena iš kolekcijos – su baltuoju ridiku ar dar kitaip vadinamu daikonu. Ragavusiems labai patiko truputis ridiko aitrumo gaiviame rūgščiame skonyje. Daugiau
31 Geg 2017 Parašykite komentarą
Aušra atvežė brandinto sūrio, spintelėje radau Šlyninkų miltų, grojo puiki muzika, mintyse sukosi graži emocija apie vieną žmogų ir štai rezultatas :)
Jei mėgstate chačiapurius, šie mano kūrybos pyragėliai jums labai patiks. Skubantiems tiks greitas paruošimas, mėgstantiems vyną ar alų – puikus derinys, o nemėgstantiems, kaip aš , saldumynų – sūrus skonis. Tiesą sakant šie pyragėliai dera su viskuo – ir sriuba, ir kaip vienakąsnio pagrindas ir kai tiesiog kažko norisi. Ir labai smagus dalykas – jie kepami keptuvėje, bet be jokių riebalų.
Svarbus momentas – sūrių pasirinkimas. Vienas sūris turėtų būti švelnus, kaip Gouda, o kitas intensyvus kietasis, kaip Džiugas. Bandžiau įterpti ir fetą, bet ji šioje tešloje ištirpo ir nepaliko jokio skoninio pėdsako. Daugiau
29 Geg 2017 Parašykite komentarą
Lydeka
Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas :)
Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto. Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Daugiau
28 Geg 2017 Parašykite komentarą
Rabarbarų kotais šiemet, tarsi susitarę, apdovanojo visi kaimynai. Ir pirmą kartą nebereikėjo sukti galvos ką iš jų gaminti, nes pernai gamintas rabarbarų padažas iš rūsio lentynų dingo iki vasaros pabaigos ir daviau sau pažadą pagaminti jo DAUG. Maloniai rūgštus, ir tuo pačiu aštrokas padažas tiko su laužo kepsniais, žuvimi, varškės ir fermentiniais sūriais, vakarėliui dažnai neužtekdavo vieno indelio , todėl šiemet gaminu didesniuose.
Jei sumanytumėte pasigaminti šio padažo, suskubkite tai daryti iki Joninių, anot maisto kokybės tyrėjų, nuo birželio galo nuodingoji oksalo rūgšties koncentracija kotuose smarkiai padidėja, todėl yra galimybė apsinuodyti. Gal geriau palaukti kito pavasario…
