Burokėlių sriuba su džiovintais obuoliais

img_20180228_104040182943427.jpg

Vienas ingredientas gali pakeisti patiekalą. Ir taip radikaliai, kad paragavus norisi ploti katučių. Toks vienas produktas, netyčiom įkritęs į burokėlių sriubą, pakeitė mano mitybą. Mat burokėlių sriubos nevalgiau nuo darželio laikų, kažkas joje mane gasdino. Gal kraujo spalva? O gal istorija, kai būdama kokių ketverių giminių baliuj paprašiau tetos ridikėlio. Bet kadangi dar painiojau žodžius, pasakiau “burokėlio“. Teta buvo išmintinga, ji kelis kartus perklausė ar tikrai noriu bu-ro-kė-lio, bet aš iš susigėdimo taip susipainiojus tik linkčiojau, todėl ji man davė virtą luptą burokėlį ir, žinoma, stebėjo kaip aš jį valgau. Ir aš žiūrėčiau :) Buvo bai-siai bloga. Toks ir buvo likęs santykis su jais, atsargus, ir ypač ne sriuboj. Bet tik lig tol, kol pradėjau gaminti tokią – su džiovintais obuoliais.

Toliau skaityti “Burokėlių sriuba su džiovintais obuoliais“

Naminio majonezo gaminimo ypatumai

 

namjonezasTaip jau būna, kad nematome to, kas padėta tiesiai priešais nosį. Arba matome tai, bet nesudėliojame dėlionės mintyse. Jau ketvirtus metus spaudžiu aliejų, tris metus po kiemą pėdina vištos, džiuginančios dovanomis šiaudų gūžtose. Ir prieš kelis mėnesius, kai reikėjo vienam vakarėliui paruošti mišrainę, kuri yra būtinai gaminama su majonezu, ėmiau ir prisiminiau, kad jis gaminamas iš aliejaus ir kiaušinių!

Majonezą kaipo tokį buvome išbraukę iš mitybos, bet dabar po truputį grįžtame, tačiau tik prie tikro skonio, kurį galima sukurti dar ir iš … pieno. Taip taip, man pradžioje tai irgi skambėjo neįtikėtinai, bet smalsumas, kaip visad, nugalėjo, tada dar įsijungė fantazija, ir dabar jau telieka sugalvoti naujų skonių pavadinimus ir atidaryti kokį pogrindinį cechą :) O jei rimtai, tai naminis majonezas gaminamas tiesiog per akimirką, jį galima dažyti geltonąja ciberžole ar oranž’ serenčiais, gardinti persiladu ar maltais kmynais, tai visiška laisvė, svarbiausi ingredientai gamybai yra tik trys. Naudoju šalto spaudimo aliejus – žemės riešutų, saulėgrąžų arba sezamų.  Toliau skaityti “Naminio majonezo gaminimo ypatumai“

Ruginiai duoniukai

edf

Ir vėl su didele padėkai Ievai iš Slėnio sodybos – nuostabiai pavykęs idėjos įgyvendinimas ir naujas produktas mūsų ir mano valgytojų namuose. Tiems, kas renkasi naminį maistą ir jo gamybą, tikrai pažįstamas ir nesėkmės skonis, net ir labiausiai įgudusiai šeimininkei kartais perkepa ar neiškepa kepsnys ar ima ir neiškyla kepama duona. Su pastarąja mano santykis irgi visoks, todėl kai jau reikėdavo garantuoto rezultato, kepdavau duoniukus, jie labai tinka tuomet, kai maisto reikia pasiimti “su savim“, o progų tam begalės, ypač trijų sezonų metu, kai norisi būti lauke, miške ar paežery.

Duoniukus kepdavau iš kvietinių ir ruginių miltų (50/50), tyro vandens, trupučio aliejaus ir obuolių actu gesintos sodos. Bet kai Ieva parašė, kad ji šiuos gardumynus gamina su raugu, nebekilo jokių abejonių, kad tai bus mano sekantis kepinys. Ir po kelių kepimų galiu drąsiai skirti pirmą vietą naujokams, nes jie turi malonios rūgštelės, labiau porėti ir žymiai skalsesni. O kadangi jau ne kartą gyriausi, kad mano namuose viskas rūgsta labai greitai, kepiau duoneles, raugindama visą masę, gal tame ir slypi paslaptis, kodėl jie tokie minkšti ir porėti.

Toliau skaityti “Ruginiai duoniukai“

Šaldytuve vytinta kiaulienos išpjova

edf

Grįžtu į eterį.

Juodraščių kataloge sudėta gausybė naujų receptų, po truputį juos leisiu į gyvenimą. Jei rašyčiau tik sudėtį ir gamybą, matyt nė nebūčiau sustojusi rašyti sausas receptūras, tačiau būna laikotarpių, kai negali suregzti žodžio, nes nori tu ar ne, bet tai, kas vyksta šalia tavęs, paliečia ir tave patį. Ir kartais su tokia jėga, kad netenki amo ir prarandi kalbos dovaną. Po truputį, lėtais žingsneliais tipenu link jūsų, nes dalintis yra gera. Ir kaip kartais nugirstu mielą senolę žydram ekrane tariant – Pasidalinus džiaugsmu jis padvigubėja, pasidalijus skausmu jis sumažėja per pus. Todėl ir dalinuosi su jumis kulinarinių atradimų džiaugsmu.

Kelis pastaruosius mėnesius gaminau daug patiekalų, kuriems reikia daug laiko. Bet
kaip ne kartą esu minėjusi, dauguma receptų yra labai paprasti, pagrindinį darbą už jus padaro buitinė technika arba… laikas. Jis itin didelis pagalbininkas fermentuojant daržoves, giras ar sūrius. O šį receptą siūlau jums todėl, kad jame jums talkins net du pagalbininkai – laikas ir šaldytuvas. Toliau skaityti “Šaldytuve vytinta kiaulienos išpjova“

Spurgos

edf

Užgavėnėms gavau užsakymą pagaminti ką nors tradicinio, bet su modernia nata. Paryčiais, nemigos akimis žiūrėdama į lubas, kračiau atminties stalčius, iš ten krito blynai, sklindžiai, lietiniai, bulvių košė su spirgais, cibulynė, žirnienė ir visa kita, ko ir pati ne itin valgau :) Ir kai atėjo mintis, kad reikia pagaminti ką nors panašaus į blynus, prisiminiau kaip seniai nekepiau spurgų. Nekepiau, tikrai taip, nes mūsiškės, varškinės, yra verdamos aliejuje, o šios amerikonkos, mūsų meiliai vadinamos “pampuškomis“, iškepa keptuvėje. Ir jos yra apvalios kaip mūsų sklindžiai, o skylutė vidury primena visų mugių karalienę baranką. Todėl šįvakar namai kvepia kepiniais, o stalas ir net grindys baltuoja, ne nuo sniego, nuo saldžios cukraus pudros.

Iš sekančių produktų iškepu 15-18 spurgų.  Toliau skaityti “Spurgos“

Spanguoliniai krienai

edf

Su dideliu malonumu pristatau naujausią, labai žiemišką ir gardžią naujieną – krienų ir spanguolių tyrės duetą. Idėją pasiskolinau iš vienos turgaus prekeivės, ilgai trypčiojau prie dvispalvių krienų, bandydama suprasti kas tas raudonasis sluoksnis, ir kam jis :) Išsikalbėjom su pardavėja, nusipirkau mažutį indelį degustacijai ir supratau ko šiame duete man trūksta. Ir maliau, maišiau ir sluoksniavau, kol pasiekiau visų keturių skonių sintezę – aštru, saldu, kartu, rūgštu vienu metu. Ir be skonių puokštės, tinkančios su mėsa ar daržovėmis, dar ir  atidaro slogos užvertas nosis, tiesiog antigripinas :)

Šiuo metu turguje rasite ir šviežių spanguolių uogų, ir jau paruoštų krienų, beliks pasiruošti tyrę ir sudėti ją perpus su krienais į patogų indą. Toliau skaityti “Spanguoliniai krienai“