Mielinis pyragas su aguonomis

Tikrai taip, pyragas panašus į šimtalapį ir idėja taipogi kilo bevartant senovinių kepinių knygą, labai jau gardžiai atrodė pyrago pjūvis. O dar ir spintelių revizijos metu atradau nuo Kūčių beliūdinčių aguonų ir dovanų gauto rudojo cukraus, ką tik buvau išlydžiusi puodą sviesto, o šaldiklyje radau mano mylimos šaldytos mielinės tešlos.

Paskaičius kaip gaminamas tikrasis šimtalapis, supratau, kad iš šaldytos tešlos lapelių tokio nepagaminsiu, tad pasitelkiau fantaziją, pakviečiau pagalbon silikoninį kilimėlį ir kočėlą ir ėmiausi gamybos.

Rezultatas pranoko absoliučiai visus lūkesčius. Ir ne tik pjūvio. Apibūdinti skonį sunku, reikia būtinai paragauti tą sluoksnių, lydyto sviesto, cukraus ir traškančių aguonų kvartetą. Kad labai skanu, supratau tuomet, kai pirmą kartą iškepusi šį pyragą palikau jį atvėsti ir ruošiau fotoaparatą bei vietą fotosesijai. Po 20 minučių pyrago neberadau. Turėjau vilties, kad kažkas jį padėjo į kitą vietą, bet ne… Jis buvo suvalgytas iki trupinėlio.  Valgytojai labai atsiprašinėjo, bet sakė buvę tiesiog bejėgiai atsispirti pjauti gabalą po gabalo.

Nė kiek nepykau, veikiau supratau radusi gero skonio gaminį, tešlos ir kitų ingredientų galima nusipirkti, o didesnis bandymų skaičius atveda iki tobulumo.

Tokį tobulą, paprastą, greitą, elementarų pristatau ir jums. Toliau skaityti „Mielinis pyragas su aguonomis“

Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais

Man šis pyragas panašus į saulėtą tikros žiemos dieną – įšalusi žemė, purus sniegas ir ananasai saulės vaidmeny. Nors idėja kilo iš kardinaliai kitokios versijos – tropinės pina colada skonio torto, kurį publikavo Lamaistas.

Senokai bebuvau gaminusi ką panašaus, žodis „nekeptas“ nuskambėjo labai gerai ir priminė, kad kadaise tik tokius ir gamindavome. Tik anuomet maišydavome maskarponę su grietinėle, gausiai saldindavome ir pyrago pagrindui naudodavome eilinius sausainius.

Dabar jau norisi mažiau cukraus ir riebalų bei įmantresnių pado skonių, todėl po kelių eksperimentų galiu drąsiai pristatyti puikaus skonio receptą.

<

p style=“text-align:center;“>Pyragą gaminu 26m skersmens torto formoje su nuimamais bortais.

Toliau skaityti „Nekeptas maskarponės pyragas su ananasais“

Prancūziška česnakų sriuba

Prancūzišką svogūnų sriubą žinome (turbūt) visi. Gal mūsuose nėra daug ją gaminančių namuose, bet kavinėse  ar dienos pietų centruose jos galima sutikti tikrai dažnai.  Tas kvapas… Su niekuo nesumaišomas,  aitrus, įsigeriantis į drabužius ir netgi odą. Pamenu, kai buvau pavėžėja,  buvau gavusi iškvietimą pavežti žmogų nuo kavinės iki ofiso, viso keliavimo tebuvo 10 minučių, bet sergančiam kolegai  vežamos svogūnų sriubos tvaikas (sorry, kitaip pavadinti negaliu), buvo toks stiprus, kad nepadėjo net pusvalandis atvirais langais, tądien nieko nebepavežiau…

Nemėgstantys svogūnų kvapo turbūt net skaitydami raukote nosį, tad visiems tiems, kurie netoleruoja šių daržovių, siūlau pasigaminti ne ką mažiau populiarios, kremiškos, šildančios česnakų sriubos. Toliau skaityti „Prancūziška česnakų sriuba“

Bulvių ir varškės bandutės

Šio recepto ir patiekalo atsiradimas mūsų namų virtuvėje yra kiek kitoks, nei dauguma. Kaip ir pažinties su receptą papasakojusia pašnekove aplinkybės.

Savanorystė man visad buvo artima, daugel metų padėdavau vargstantiems maistu, kepdavau gerumo pyragus, pildydavau vaikų svajones. Tačiau kai tik išgirsdavau ar užmatydavau televizijoje Sidabrinės linijos senjorus, pasakojančius apie pasikalbėjimus su savanoriais, vis sukirbėdavo, kad pokalbiai vienišiems senoliams yra nuostabi dovana. Ir štai pernai, pagaliau pasiryžusi ir pradėjusi savanorystę Sidabrinėje linijoje, įsitikinau, kad pokalbio dovana yra abipusė.

Mano pašnekovė – šviesi, išsilavinusi, gyvenimą sūnums ir vaistinei mažame Lietuvos miestelyje atidavusi moteris. Jos pasakojimai apie vaikystę Suvalkijoje, karo ir pokario metus, kolchozus, laikmečių tradicijas ir tvarkas tokie vaizdingi, kad norisi klausti ir klausyti dar ir dar. Ši gyva, ne vadovėlinė, istorija atvedė ir prie pašnekesių apie tai, kaip anuomet maitinosi žmonės.

Vieno pokalbio metu pašnekovė pasakojo apie tai, kaip karo metu turėjo palikti namus, o po kelių mėnesių, grįžus į juos, terado sušalusias bulves. Tokias, salstelėjusias, mama virdavo su lupenomis, sugrūsdavo ir taukuose ar lajuje iškepdavo bulvių bandutes. Jei gaudavo varškės, įmaišydavo jos į bulvių masę ir štai tokios būdavo dar gardesnės ir skalsesnės.

Bulvių ir varškės duetas mūsų namuose labai mėgstamas, netgi cepelinus gaminu ar valgau tik su varškės įdaru, ką jau kalbėti apie nostalgiškas bulves su varškės padažu ir 3 dienų raugimo agurkais (receptą rasite čia). Todėl pašnekovės labai paprašiau recepto ir pasidalijimo patirtimi kaip pagaminti pačias skaniausias bulvių ir varškės bandutes, išbandžiau įvairias variacijas ir šiandien noriu pasidalinti receptu ir su jumis.

Toliau skaityti „Bulvių ir varškės bandutės“

Lėtai aliejuje virti česnakai (confit)

Jei patys užsiauginate česnakų, bet neturite tinkamų sąlygų juos laikyti, puikiai žinote, kad sausio – vasario mėnesiais jie pradeda vysti, ruduoti, raukšlėtis. Tuomet prasideda galvaskaudis ką su jais daryti. Manęs šis klausimas nebekankina jau senokai, sumalu nuluptas skilteles su druska (receptas čia), pagaminu česnakynės (receptas čia) ar užpilu nuplikytus česnakus geru aliejumi ir iki vasarinio derliaus valgome tokius.

Turbūt todėl tiek metų nė neieškojau kitokių česnakų konservavimo būdų, kol neatėjo toji diena, kai miela ūkininkė Eglė ėmė ir pasigyrė pagaminusi česnakų confit. Och kaip mėgstu tokias dalybas idėjomis! Niurktelėjau internetan, aptikau galybę receptų kaip ir iš ko ruošiamas confit, bet apie tokį česnakų ruošimo būdą radau labai nedaug. Tai tik sustiprino norą pabandyti, juolab mamos užauginti česnakai kaip tik pradėjo vysti ir jau prašėsi į stiklainius.

Po kelių valandų jau ragavome salstelėjusias, aliejaus ir prieskonių prisigėrusias skilteles. Tepėme jas ant duonos, o man mintyse sukosi idėjų karuselė – kur ir kada naudosiu jas. Kelias jau išragautas idėjas rasite po receptu. Toliau skaityti „Lėtai aliejuje virti česnakai (confit)“

Naujų metų stalui

Beliko kelios dienos iki Naujųjų sutikimo. Ir nors jis jau seniai nebe toks pompastiškas, kaip kadaise, visgi daugelis susirenka draugų ar artimų būry atšvęsti metų virsmo.

Tokių švenčių proga norisi ir įdomesnių patiekalų, užkandžių ir gėrimų, tad surinkau tokius iš savo receptainės į vieną vietą, kad jums būtų lengviau skaityti ir išsirinkti patikusius.

O su naujų metų atėjimu linkiu, kad jie taptų tokiais, kaip kadaise – be baimių, kaukių ir nežinomybės. Būkite sveiki! Toliau skaityti „Naujų metų stalui“

Vištienos troškinys su grikiais ir daržovėmis

Aplinka trimituoja. kad artėja šventės.  Repetuoju jas ir aš, žinoma, bet kasdienio maisto niekas neatšaukė, o kuo šaltesnis oras, tuo labiau norisi sotaus, karšto, kvapnaus turinio lėkštėje. Tuomet dažniausiai gaminu troškinius.

Šis ypatingas tuo, kad nenaudojama grietinėlė, grietinė ar miltai, tobulą skonį suteikia lydytas sviestas, kuriame lėtai troškinasi paukštiena ir grikiai. Ne mažiau svarbus ir daržovių pasirinkimas, būtent šiam troškiniui perku Hortex Vip daržovių rinkinį, jame yra ir ankštinių pupelių, ir mažųjų kukurūzų burbuolių, truputis saldžiosios paprikos, brokolio žiedų, stambių morkų griežinėlių. Šie rinkiniai labai gelbėja, kai gaminu nedidelį kiekį maisto, juk 2 kukurūzų burbuolių ar 6 ankščių nenusipirksi, liks pusė morkos ir tiek pat paprikos,  ką jau kalbėti apie brokolį, jo liktų itin daug, tad vėl kankins galvaskaudis kur dėti likučius.  Bet, jei turite tokių daržovių likučių, naudokite juos, žinoma.

Naudoju neskrudintus grikius, bet jei tokių neturite, tiks ir skrudinti, nes, kaip minėjau, skonio garantas yra būtent lydytas sviestas. Jo jau galima įsigyti kone kiekvienoje parduotuvėje, bet visada skatinu pasigaminti patiems, iškarto didesnį kiekį, lydytas sviestas ir kambario temperatūroje negenda net pusmetį! Kaip jį pasigaminti, rasite ČIA.

3-4 porcijoms troškinio reikia: Toliau skaityti „Vištienos troškinys su grikiais ir daržovėmis“

Pyragas su virtais apelsinais

Su dideliu malonumu savaitgaliais stebiu vieno jaunuolio kulinarines laidas, man labai artimos jo vystomos temos – kiek kitokie ingredientai klasikoje, kitokie gaminimo būdai, įdomūs prieskonių deriniai ir elementarūs virtuvės know how, t.y.  kaip kitaip ir gardžiau paruošti produktus.

Vienoje laidų ir nugirdau, kad apelsinai pyragams yra išverdami. Skambėjo kiek keistai, nors mintyse sukosi pačios gaminami džemai ir ilgai su visa žieve verdami citrusiniai. Prisiminiau ir sunkiai kramtomas žieveles keptuose pyraguose su šviežiais apelsinais, tad idėja labai patiko.

Ėmiau ir pabandžiau.

Skonis ir kvapai viršijo visus lūkesčius, ragavusieji laižėsi ir šypsojosi. Ir net aš, saldumynu NEmėgėja, sulapnojau nemažą gabalą, toks šlapias, aromatingas ir nunešantis kažkur į Kalėdas jis buvo. Būtinai kepsiu šį pyragą didžiosioms metų šventėms.

Pyrago gaminimui reikėtų pasitelkti virtuvinės technikos pagalbą – kombaino šluoteles, mikserį ar kokteilių plaktuvą, sėkmės garantas – idealiai su cukrumi išplakti kiaušiniai.  Toliau skaityti „Pyragas su virtais apelsinais“

Kvietinė duona su alyvuogėmis

Ši kvietinė duona jau beveik tapusi mano vizitine kortele, kur bevažiuočiau, jei tik turiu laiko, miltų ir mielių, kepu šią nuostabiąją ir vynioju į drobinį rankšluostį, jame duona išlieka šviežia ilgiausiai.

Ir nors receptą jau esu aprašiusi, kartais verta pasikartoti, nes gamyba lyg ir tokia pati, tačiau net ir vienas ingredientas labai keičia gaminių skonį.  Šįkart tuo pirmuoju smuiku sugrojo alyvuogės.

Apie jas nesiplėsiu, tik paminėsiu, kad tikrai netiks kažkuo įdarytos žaliosios ar juodosios alyvuogės. Mano tobulas skonis – „kalamata“ uogos. Rausvos, marinuotos su raudonėliu, jas perku specializuotoje parduotuvėje ir be to, kad jų reikia specialiai pėdinti į spec. parduotuvę, dar ir reikia iškrapštyti kauliukus.  Rodosi kam tiek vargo, tačiau paragavus šios duonos tampa aiški šių nedidelių kančių kaina.

Tešlos gamybai visiškai nereikalinga buitinė technika (naudokite, jei turite, žinoma), ji yra neminkoma, tik maišoma mentele ar šaukštu, ingredientai elementarūs, svarbios tik proporcijos, kurias irgi supaprastinau, skaičiuodama viską puodeliu ar stikline, o mėgstantiems preciziką – pasvėriau.

Miltai kvietiniai arba speltų, ar 50/50 abiejų. Esu bandžiusi maišyti ir su ruginiais, avižiniais, žirnių miltais, gavosi labai sprangi ir beveik nevalgoma duona, tobulam rezultatui visgi reikėtų rinktis 100% kvietinių miltų. Toliau skaityti „Kvietinė duona su alyvuogėmis“

Firminis varškės pyragas su uogiene

Esu ne kartą paklausta ką reiškia kai kurių receptų pavadinime žodis „firminis“. Tai reiškia, kad esu šio recepto ar idėjos autorė, kad patiekalą ilgai tobulinau, skaičiavau gramus ir mililitrus, kol galiausiai atradau tobulą proporciją, pagaminau, nufotografavau ir aprašiau. Tokiu būdu tinklaraštyje atsiranda firminiai patiekalai.

Receptas gimsta paskiausiai, pirmiausiai būna idėja, o ji dažniausiai susigeneruoja revizuojant šaldytuvą. Ar spinteles. Rūsį. Šaldiklį. Vaisių lėkštes. Vasarą – nuosavus ir draugių šiltamius. Po to būna minčių audra, kurios metu prisimenu įvariausius receptus, gamybos būdus. Šis varškės pyragas yra jungtinis sausainių pado, varškės apkepo ir „zebriuko“ pyrago produktas.

Yra keli svarbūs veiksniai, lemiantys šio pyrago skonį ir vaizdą. Pirmas – uogienė turi būti labai tiršta, kitaip ji tiesiog susimaišys su varškės mase. Naudoju savo gamybos juodųjų serbentų ir bananų uogienę, ji yra tirščiausia. Iš pirktinių būtų geriausia rinktis džemus.

Antras – prieskoniai. Tiesiog būtinas meduolių prieskonių mišinys, kartais dar vadinamas piparkūku.  Prieš Kalėdas pasirodo ir piparkūko skonio sausainiai, jie labai tinka šio pyrago gaminimui, tačiau jei naudosite paprastus gaidelio tipo sausainius, juos reikės pagardinti.  Prieskonių rasite didesniuose prekybos centruose.

Gamyba tikrai nesudėtinga, reikės virtuvinio kombaino pagalbos. Jei jo neturite, misija įmanoma, tik  užtruksite kiek ilgiau.

Gaminu 28cm diametro tortinėje, naudoju silikoninę. Jei naudosite atsegamą, dugną vertėtų iškloti kepimo popieriumi, kepant gali lietis sviestas. Toliau skaityti „Firminis varškės pyragas su uogiene“