Troškinti rauginti kopūstai

Pavasarį rauginti kopūstai, ypač jei jie buvo gaminti ankstyvą rudenį, tampa rūgštokais, dažnai praranda traškumą. Vienų valgyti nebesinori, bet  ir išmesti gero produkto nesinori. Tuomet geriausia virti kopūstienę ar gaminti sotų troškinį.

Šis patiekalas – reta išimtis, kur naudoju ir gyvulinius, ir augalinius aliejus ir viename inde derinu svogūnus ir česnakus.

Mūsų mėgstamiausia versija – su šonine ir kanapių aliejumi, jį galima keisti bet kokiu kitu mėgstamu ar naudojamu, o jei norisi bemėsio patiekalo, šoninės galima tiesiog nedėti.

Troškinys gaminamas labai greitai, iš elementarių produktų, o tokiomis vėsiomis pavasario dienomis kaip šiandien, puikiai sušildo ir pakelia ūpą.  Kartais tiekiu kaip garnyrą šviežioms dešrelėms ar maltiniui/karbonadui/šniceliui.

5-6 porcijoms reikia: Toliau skaityti „Troškinti rauginti kopūstai“

Apelsinų salotos

Šį receptą sužinojau visai neseniai, kai pamačiau ir perskaičiau jo istoriją naujų pažįstamų Virgenextra puslapyje. O ir jų gardžiojo alyvuogių aliejaus dar turėjau, tad ėmiausi gamybos.

Skonis labai patiko, ypač dėl mano mėgstamo saldu-rūgštu-sūru-kartu-aštru derinio. Originaliame recepte aštrios ir sūrios natos nėra,  o kadangi mano turimi apelsinai buvo labai saldūs, pašlaksčiau juos citrinos sultimis.  Visus skonių derinius galima keisti, svarbiausias ir netikėčiausias yra pačio apelsino ir alyvuogių aliejaus duetas.

Manau, kad vasarą dažnai mėgausimės šiuo užkandžiu, ypač jei jis bus gerai atšaldytas šaldytuve, suvalgius porciją aplanko malonus gaivumo jausmas.

Ir dar vienas puikus dalykas – šiam užkandžiui gali būti naudojami jau pradėję vysti, prarandantys dailią formą apelsinai, tokių kartais atsiranda vaisų vazoje.

1 porcijai skaičiuoju: Toliau skaityti „Apelsinų salotos“

Margučiai Žėručiai

Jei norite itin originalių, deimantais žėrinčių margučių, siūlau pabandyti mano firminį dažymo būdą.

Šie margučiai yra išverdami vyne su vienu papildomu ingredientu ir neturiu žalio supratimo kodėl jie tampa grublėti, padengti šiurkščia ir ypatingai blizgia tekstūra.  Beje, dėl šios reakcijos kiaušinių lukštas tampa kietesnis, tai jei su kuo nors varžysitės dauždami galais, žėručiai bus nugalėtojais.

Dažniausiai dažau rudo lukšto kiaušinius, baltieji būna skurdesnės spalvos, vos vos violetiniai.

Koks vynas tinkamiausias? Bandžiau virti visokiuose, didelio skirtumo nėra, išskyrus vieną momentą – kuo stipresnis vynas, tuo daugiau žėručio. Toks dažniausiai būna apatinėje stelažų lentynoje plastikiniuose buteliuose.

Margučius ruošiu bent dieną prieš Velykas, kartais net prieš 2-3.

Kiaušinius dedu į puodą ir sklidinai užpilu raudonu vynu. Toliau skaityti „Margučiai Žėručiai“

Pavlova

Turbūt neverta priminti šio deserto istorijos, verčiau pasidalinsiu su jumis jo gamybos vingrybėmis.

Dažniausia klaida, dėl kurios nepavyksta iškepti teisingo morengo – kepimo temperatūra. Teisingumo vardan reikėtų sakyti, kad morengas yra ne kepamas, bet džiovinamas. Kol to neįsisąmoninau, nepavykdavo ir man, vis atrodė na kaip čia dabar, kepama 100C temperatūroje? O būtent taip.

Mano antras atradimas – kremas. Kadangi tiesiog plakta grietinėlė yra nuobodoko skonio, ją perpus maišau su maskarpone. O labiausiai gaivus ir malonus skonis gaunasi sumaišius maskarponę ir graikišką jogurtą. Šis variantas geriausias ir gamybos prasme, jo neįmanoma perplakti, kaip kartais nutinka su grietinėle.

Vaisiai ar uogos  – pats sezoniškiausias pasirinkimas. Puikiai tinka ne tik braškės ar šilauogės, gardžiai sudera ir kriaušių, kivių, obuolių, vynuogių, ananasų, slyvų gabaliukai ar šių vaisių miksas.

Drastiškai sumažinau originalaus recepto cukraus kiekį, o jei naudoju saldesnes uogas ar vaisius, į kremą jo visai nededu. Jei visgi mėgstate labiau saldžius skonius, cukraus kiekį galite dvigubinti.

Ir dar vienas dažnas klausimas – kur dėti nepanaudotus kiaušinių trynius? Juos galima paversti naminiu majonezu, gogelmogeliu ar įmaišyti į pyrago tešlą.

26 cm morengui reikia: Toliau skaityti „Pavlova“

Ažūriniai lietiniai (be miltų)

Apie tai, kad kvietinius miltus blynų tešloje galima keisti krakmolu, girdėjau kelis kartus, tik vis delsiau su bandymais. Kol atėjo diena X, kai kvietiniai miltai trumpam turėjo būti eliminuoti iš mitybos, todėl iš atminties stalčiuko iškrito prisiminimas apie krakmolą, o ir kaip tik buvau gavusi dovanų maišelį kukurūzinio iš mylimiausios parduotuvėlės Delona. 

Tešlos gamyba, kepimas, skonis – viskas pranoko lūkesčius. Jokių gumuliukų, jokio keptuvės tepimo ir tiesiog puikaus skonio blynai tapo favoritiniais.

Mano versijoje nėra cukraus, nes manau, kad tie, kas nori saldžiai – lietinius gali valgyti su uogiene ar saldinta plakta grietinėle, ledais, blynus gausiai apiberti  milteliniu cukrumi ir pan.  Bet jei į kasdienių blynų tešlą beriate cukrų, berkite į šią tešlą drąsiai.

12 blynų iškepu iš: Toliau skaityti „Ažūriniai lietiniai (be miltų)“

Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais

Pamenate juosteles, perteptas džemu ir gausiai pabarstytas kepintais žemės riešutais? Pati tokių gaminių jau senokai nevalgau, todėl buvau visiškai pamiršusi apie jas. Kol kai kas zyzė į ausį beveik mėnesį, kad labai nori juostelių su pienu. Pasiūlymas nusipirkti juostelių parduotuvėje buvo atmestas.

Perskaičiau kone trisdešimt receptų, dauguma rekomendavo pertepimui naudoti obuolienę, tačiau mano obuolienė su stambiais obuolių gabaliukais, todėl teko pasukti galvą kuo ją pakeisti. O ir nesumąsčiau kaip atpjauti vienodo ilgio ir pločio juosteles, tad nusileidau į rūsį, atsinešiau spanguolių džemo, o iš indaujos paėmiau plonasienę taurę, su kuria pjausčiau tešlos apskritimus.

Apvalios „juostelės“ gavo labai aukštą įvertinimą, paragavau ir aš. Ir išties, skonis nunešė į vaikystę, o spanguolės saldžioje tešloje suderėjo puikiai.

Recepte redagavau cukraus kiekį, mažinau visu trečdaliu, o kitą kartą kepant dėčiau dar mažiau, nes saldumo labai daug pertepime.
 
Iš sekančio produktų kiekio pagaminau 9 sausainius, t.y. 18 blynelių.

Toliau skaityti „Sausainiai su spanguolių džemu ir kepintais žemės riešutais“

Marinuoti burokėliai

Kokius burokėlius naudojate šaltibarščių gamybai ar barščių virimui? Yra trys variantai – naudoti žalius, virtus arba marinuotus. Esu bandžiusi visus variantus ir mano pasirinkimas – žali, šaltibarščiuose jie puikiai dažo kefyrą ir maloniai traška valgant. Barščių ar burokėlių sriuboje irgi dažo smagiau nei virti, neperverda. Bet marinuoti burokėliai kaip garnyras ar užkandis mūsų namuose labai mėgstami. Kartais jų įmaišau į raugintus kopūstus, dedu į salotas, ant sumuštinių ar vienakąsnių.

O marinuoti burokėlius namuose pradėjau tada, kai gavau iš ūkininko maišą dovanų. Mūsų rūsys šakniavaisių laikymui netinkamas, tad teko sukti galvą. Dalį sutarkavau ir sudėjau į šaldiklį, dalį užraugiau, o likusį pusmaišį nulupau, sudėjau į stiklainius ir užpyliau mėgstamiausių agurkų marinatu. Tad jeigu turite bevystančių burokėlių, tai puikus būdas išgelbėti daržoves.

Marinatui reikia: Toliau skaityti „Marinuoti burokėliai“

Truputis apie makaronus ir receptas – makaronai su tunu ir brokoliu

Ši makaronų versija mūsų namuose viena gerbtiniausių. Ne tik dėl skonio, spalvos ar paruošimo paprastumo bei greičio, bet ir dėl to, kad sunaudojami likučiai, mane visad džiugina tokie atradimai.

Gaminant nedidelius maisto kiekius, makaronų pakuotėse lieka po trečdalį ar netgi dar mažiau. Tikrai dažnas galvos skausmas kur juos dėti. Žinoma, galima berti į verdamą sriubą ar troškinį, bet ne visos rūšys (pvz. lakštiniai ar didžiosios kriauklės) tinka šiems patiekalams.

Tad dalinuosi idėja, kuri gimė iš žinojimo, kad makaronų rūšys yra verdamos skirtingą laiką. Jis visada nurodomas ant pakuotės, pirkdama žiūriu į šį skaičių. Įpratau pirkti tik panašaus gaminimo laiko makaronus, todėl visiškai nepergyvenu, kad dalis jų liks praplėštoje pakuotėje. Ši idėja, beje, sutaupė nemažai maisto, nes anksčiau pagamindavau žymiai per didelį patiekalų kiekį, kurio nesuvalgydavome ir dalis visad atitekdavo kiemo sargui. Jis nesipriešindavo, mielai valgydavo, bet makaronų patiekaluose yra nemažai druskos ir prieskonių, tad tik į naudą, kad dabar šuo valgo jam skirtą maistą.

Kaip virti makaronus? Pasidalinsiu savo patirtimi, tikrai dėsninga, kad virimo paslapčių mane mokė italė, kurią buvau liepta vadinti tiesiog Mamma. Taisyklės yra tik trys.

Toliau skaityti „Truputis apie makaronus ir receptas – makaronai su tunu ir brokoliu“

Silkė pataluose

Įtariu, kad tokius patiekalus gaminate tik šventėms. Ir aš „Mimozą“ ar silkę pataluose gamindavau tik Velykų proga, bet šiemet ėmė ir nutiko taip, kad Velykas reikia repetuoti, tad viena pirmųjų repeticijų ir tapo silkė pataluose. Dalinuosi savo variantu, jis N metų tobulintas, gardinamas vienu keistai skambančiu prieskoniu ir gaminamas miksuojant kelis pjaustymo būdus. Labai smagu, kad nieko nereikia sverti ar matuoti.

Darbo ir lėkščių į valias, bet viską vainikuoja tobulas stalo papuošimas ir gaivus, maloniai saldžiarūgštis ir vos vos aštrus skonis. Ir jei šį gardėsį valgysite iš didelio indo, būtinai pabandykite jo dėtis ne į plokščią lėkštę, bet įsidėdami 2-3 šaukštus į dubenėlį ir gerai sumaišę visus produktus. Kam tada vargti sluoksniuojant? Nes pirmiausiai valgome akimis, ypač per šventes. Bet prisipažinsiu, esu nekart gaminusi šių produktų mišrainę, dėjusi konservuotų žirnelių ir marinuotų agurkų ir netgi virtų pupelių, bet tai jau ne patalai.

O patalams pasiruošiu:

Toliau skaityti „Silkė pataluose“

Lėtas sprandinės (kumpio, nugarinės) kepsnys

Lėto kepimo gaminiai puikiai tinka ne tik savaitgaliui. Jei dirbate nuotoliniu būdu, kepsnį galima pasiruošti ir dienos pietums. Didžiausią darbą atliks orkaitė.

Tokie kepsniai pasižymi ypatingu sultingumu ir minkštumu ir nepalieka abejingų. Ovacijos garantuotos 👏

Paruošimas nesudėtingas, svarbi tik viena proporcija – mėsos ir druskos santykis, optimaliausias 1kg mėsos skaičiuojant 1 šaukštelį druskos (15g).

Taip pat ruošiu ir kumpį ar mentę. 

Mėsą (optimaliausias 2-3 kg gabalas) dedu į kepimo indą, naudoju akmens masės skardą. Mėsos viršų įpjaunu tinkleliu, apie 2cm gyliu. Į įpjovas prikaišau česnako riekelių, rūkytos šoninės juostelių, beriu džiovintų žolelių (dašio, čiobrelio, raudonėlio), palaistau trupučiu aliejaus. Kartu kepu ilguosius burokėlius, juos nulupu, supjaustau 4-5cm storio griežinėliais, dedu šalia kepsnio, pabarstau kmynais ir druska.

Toliau skaityti „Lėtas sprandinės (kumpio, nugarinės) kepsnys“