Firminis obuolių pyragas 5

edfKas šalto ir tamsaus rudens vakarą gali būti mieliau, nei šilto obuolių pyrago, gardinto cinamonu ir cukraus miltais, aromatas? Pyragų receptūrų yra begalės, tačiau jei norisi paprastai, bet neprastai – siūlau itin lengvai ir greitai paruošiamos tešlos receptą.
Produktai pyragui:
5 M dydžio kiaušiniai
5 kupini šaukštai cukraus
5 kupini šaukštai kvietinių miltų

Toliau skaityti “Firminis obuolių pyragas 5“

Vištos kepimo ypatumai

img_20181225_1055556730302899571873434.jpg

Su artėjančiais, mielieji.

Man ryškiausias prisiminimas apie Naujųjų šventę yra iš vaikystės. Tuomet Kalėdų dėl žinomų priežasčių nešvęsdavome, būdavo tik tylios konspiracinės Kūčios. O dovanos ir rytmečiai atitekdavo Naujų Metų sutikimui. Ir tuomet mama kepdavo vištą ir darydavo didžiulį katilą baltos mišrainės, šie patiekalai būdavo namuose išskirtinai švenčių proga, matyt todėl palikę tokį ryškų poskonį.

Kai atsirado galimybė pirkti vištienos dalis, mintis apie visą keptą paukštį buvo ilgam laikui išsitrynusi, iki kol atradome ūkininkus, tiekiančius nepjaustytą paukštieną. Kaskart tobulinau receptūrą, keičiau prieskonius, mirkydavau sūryme, kimšdavau raugintais kopūstais, kol atradau mums idealiausiai tinkantį variantą. Tobulai iškepusi, itin greitai paruošiama, sultinga, kvapni…

Ta proga pasidalinsiu su jumis keliomis paslaptimis kaip iškepti tobulą vištą.

Paukščio dydis nėra svarbus, svorį reikia žinoti tik tam, kad paskaičiuoti druskos kiekį. Todėl surašysiu tik sąrašą produktų, kurių reikia kepimui.

Šviežia višta Toliau skaityti “Vištos kepimo ypatumai“

Po švenčių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kiek bemažintume šventinių stalų apimtis ir lėkščių turinius, neišvengiamai lieka maisto, kurio išmesti tikrai nekyla ranka. Nemėgstu švaistyti maisto, o ir persivalgę svečiai jokio mielumo pojūčio nesukelia :)

Bet juk maisto lieka ne tik po švenčių, žiū kartais iš šaldytuvo kampo nusišypso varškės pakelis ar stiklainy liūdi vienišas marinuotas agurkas. Duonos riekė. Sviesto gabalėlis. Dešrigalis. Pora šaukštų konservuotų žirnelių. Ir t.t.

Be šaldymo, esu atradusi galybę būdų produktus transformuoti į patiekalus, mielai dalinuosi sava patirtimi:

Sužiedėjusi juoda duona – šliūkšteliu gero aliejaus į keptuvę, jam įkaitus sudedu duoną, apkepant kitą pusę, užmalu druskos. Tokia duona puikiai laikosi šaldytuve iki kelių savaičių. Valgant “prie alaus“, patrinu česnaku, šviežiu ir tik prieš pat valgant. Beje, rupesnių miltų balta duona tinka irgi puikiai. Jei lieka naminės duonos, raugiu duonos girą.

Silkė – pagaminu foršmaką (kapotinį) arba Toliau skaityti “Po švenčių“

Kūčių patiekalai

Lempos

Nuostabus laikas, šiemet dar ir jaukiai baltas. Mano mėgstamiausias dėl tylos, ramybės miške už lango, jei vasarą žaliuojančiame fone dūzgia vabalai, paukščiai, vaikai ir pasiklydę turistai, tai žiemą net ir kaimynų šuo, bevilkdamas eilinį kartą nutrauktą lenciūgą, renkasi lėkti ne per pusnis, o valytais takais. Atšokuoja tik voverė, jau daugelį metų besidalijanti su špokais inkilą. Vasarą špokų, žiemą – jos sandėlys.

Atrisnoja ir stirnos, mat visus kaimynus rudenį raginu obuolius krituolius vežti į vieną vietą miške, jie niekad neklausė kodėl, bet įsivaizduojate kiek kartų per žiemą aš jiems mintimis padėkoju už galimybę matyti bepuotaujančias stirnas? Ir ėdžias pastatome, šienu pavaišiname, tik vis rečiau gražuolės užsuka, mat šylant žiemoms, joms nebeverta eiti arčiau žmonių, maisto miške į valias.  Kinta viskas, išskyrus metines šventes.

Mūsų Kūčių stalas kasmet pasipildo kokiu nors nauju patiekalu, kol turime griežtų stalo prižiūrėtojų, jokio gyvulinės kilmės produkto ant jo nebūna. Jei ir gaminu ką su majonezu ar kiaušiniais, tie patiekalai keliauja tik ant Kalėdų stalo.

Jei ir jūs esate tradicinio Kūčių stalo paisytojai, prašome – jums rinkinys įvarių, nesudėtingų ir tradicijų nepažeidžiantys receptai

Grybai: Toliau skaityti “Kūčių patiekalai“

Rauginti moliūgai (šaltasis ilgasis būdas)

edf

Rudeniui įsiridenus į antrą pusę dažnas skundžiasi per gausiu moliūgų derliumi, mat atsiranda poreikis juos sandėliuoti. Tačiau sandėliuoti moliūgus galima ne tik sandėliukuose ar po virtuvės stalu, tačiau ir į stiklainius ar netgi bačkutes. Rauginti moliūgai yra tobulas garnyras ar tiesiog užkandis, sumuštinių puošmenos ir skonio gerintojai.
Moliūgai nužievinami ir supjaustomi kuo didesniais kvadratais. Jie dedami į stiklainį ar kitą rauginimo indą, ten pat dedamos mėgstamos prieskoninės žolės. Šaltuoju metų laiku, kai šviežių prieskonių nebeturime, galima naudoti sausus mišinius, kurių galima rasti prekybos centruose. Arba gardinti tiesiog lauro lapais ir pipirais.

Toliau skaityti “Rauginti moliūgai (šaltasis ilgasis būdas)“

Raugintos svogūnų galvos

edf

Apie svogūnus visad sakiau, kad tai daržovė, kurios nereikia grūsti į stiklainius, juk šviežių galvų turime ištisus metus. Tačiau kai pirmą kartą kilo mintis pabandyti juos užraugti, paragavusi jau įrūgusių supratau, kad reikia. Ne, ne reikia, būtina. Ir būtinai nepjaustytus.
Šią daržovę esame įpratę naudoti visur ir tikrai dideliais kiekiais. Tačiau apie raugintus turbūt skaitote pirmąkart? Trys dalykai, kurie galbūt ir jus paskatins pasigaminti tokio gardumyno būtų šie:
pirmą kartą gyvenime galėsite atsikąsti svogūno, tarsi obuolio;
grilio garnyrui nebereikės ašarojant pjaustyti ir marinuoti šių daržovių;
jei jūsų vaikai, pamatę svogūną, rauko nosį, tai raugintas variantas juos pradžiugins.
Patogiausia rauginti trilitriuose stiklainiuose.

Svogūnai nulupami, nupjaunami tiek šaknykočiai, tiek lapijos likutis. Svogūnai dedami į stiklainį, sluoksniuojant su šviežiomis prieskoninėmis žolėmis – raudonėliu, baziliku ar kalendra. Kaip ir visoms rauginamoms daržovėms, pasiruošiamas sūrymas, jis gaminamas skaičiuojant proporciją

1 litras vandens

1 šaukštas rupios druskos (apie 30 g)

Druska užpilama šiltu vandeniu, išmaišoma iki ištirpimo, ir supilama ant svogūnų. Stiklainis dengiamas plastikiniu dangteliu ar aprišamas drobine skepeta. Svogūnai, kitaip nei kitos daržovės, įrūgsta lėčiau, tam prireikia iki 7 dienų. Kai skystis stiklainyje pasidaro drumstas, o atidarius dangtelį jaučiasi rūgštus kvapas, stiklainis nešamas į šaltą vietą.

 

Saulės pabučiuoti žiediniai kopūstai

edf

.

Vasara mūsuose šiemet užsitęsė pusę metų, gal todėl staiga užgriuvęs šaltasis sezonas atrodo toks niūrus ir gūdus? Man, tikram“žiemos“ žmogui, negūdu, bet matau, kaip tamsa veikia mano artimus žmones. Todėl žiemą stengiuosi gaminti kuo spalvotesnį maistą. Saulę puikiai mena melionai, moliūgai, apelsinai ir citrinos, tačiau jei norisi geltonos spalvos maiste, naudoju mano mylimą Santa Maria ciberžolę, teisingiau jos miltelius. Esu minėjusi, kad beriu jos į pieną peršalusiam, dažau ryžių patiekalus, paukštieną ir netgi varškės apkepus. O šiandien norėčiau pristatyti naujausią atradimą, užmatytą ir paragautą Rygos grand turguje.
Ciberžolės raugintuose produktuose, kaip ir raugintų žiedinių kopūstų, mažai kas ragavęs, o duetas išties tobulas. Priminsiu, kad rauginant daržoves, procesas vyksta pats savaime, tereikia sudėti produktus į stiklainį ir jį padėti matomoje vietoje, nelygu šilumai namuose, spalvų ir burbulų šokiai stiklainyje vyksta nuo kelių dienų iki kelių savaičių, ir jei į tai ilgai žiūrėti, galima nugrimzti į spalvinę meditaciją…
Pasigaminti šį gardėsi neužtruksite, tereikės pasiruošti
1 didesnį kalafiorą Toliau skaityti “Saulės pabučiuoti žiediniai kopūstai“