Vilkžuvės kepsnys

DSC_0908

Žuvies skyriuje akis užkliuvo už vilkžuvės didkepsnio, gabalas atrodė įspūdingai, todėl sumaniau išbandyti šios žuvies skonį.

Na, eilinį kartą sumokėjau beveik pusę kainos už vandenį, kuriame žuvis buvo šaldyta. Vis prisimenu, kad esu sau pažadėjusi pirkti tik atšildytą žuvį, bet taip mėgstu bandyti naujus skonius, kad pažadas išgaruoja tik pamačius kokią naują rūšį 🙂  Toliau skaityti “Vilkžuvės kepsnys“

Menkių ikrų užtepėlė

DSC_0305

Menkių ikrais pakvipo pavasarinis turgus, negalėjau praeiti pro šalį, nenusipirkus jų ir mintyse neprasukdama visų receptų, kuriuos esu gaminusi. Kadangi menkių ikrų sezonas šiemet sutampa su Velykomis, pagaminau ypatingos užtepėlės. Kaip visada, ypatingumas skonyje, o ne gaminimo sudėtingume. O skonis švelnus, su traškančiais ikrais ir sezamais – puikiai tiks kaip užkandis tiek vakarėliui, tiek iškylaujant gamtoje.  Toliau skaityti “Menkių ikrų užtepėlė“

Kūmutės silkutė su neįprastu pagardu

DSC_0151 modified

Tikrai neįprastas produktų derinys, labai įdomu tai, kad smulkiai pjaustyti produktai tampa visiškai kitokio skonio, todėl aprašysiu silkinio pagardo gamybą, o jei norėsite pabandyti pasigaminti (tikrai tobulo) garnyro prie mėsos ar paukštienos kepsnių – pjaustykite viską nedideliais kubeliais. Būtent garnyro receptas buvo išbandytas pirmiausiai, gamindavau jį gan dažnai, valgydavome tiek šaltą, tiek orkaitėje pašildytą. Vieną dieną kepiau jūros lydeką, sulapnojome ją su šiuo garnyru, bet labai trūko kažkokio intensyvesnio skonio. Tada ir kilo mintis suderinti šį skanėstą su silke.

Puikus patiekalas Kūčių stalui! Toliau skaityti “Kūmutės silkutė su neįprastu pagardu“

Silkė su baltuoju ridiku

dsc_0189-modified

Vienas naujausių mano atradimų, jau pakrikštytas “baltąja silke“. Iš visų bandytų ridikų, labiausiai tiko daikonai – didieji, ilgieji ir sultingieji. Bandžiau ir raudonuosius, ir juoduosius burbulinius ir supratau, kad su pirmais pavasariniais ridikėliais irgi bus labai skanu. O pavasarį dar būtinai gardinsiu pirmais svogūnų laiškais… Aprašysiu proporcijas gausių vaišių stalo lėkštei, kasdienai siūlyčiau pasigaminti bent per pusę mažiau.

Daikoną – didesnį, apie 40cm ilgio Toliau skaityti “Silkė su baltuoju ridiku“

Kilkė su filadelfijos (Philadelphia) sūriu

DSC_2189 modified

Marinuotos kilkės sezoniškai būna žuvies turguose, pasigaminti šios žuvytės išklotines – ypatingai skrupulingas darbas. Todėl labai faina rasti jau pagamintos filė, kas šįkart sėkmingai pavyko lankantis Ventspilio turgavietėje.

Pastaruoju metu ieškojau kuo pakeisti grietinę tradicinės silkės su karštomis bulvėmis recepte. Kadangi silkę keičiau kilke, tai ir grietinei radau pavaduotoją – filadelfijos sūrį.

2 porcijoms nuskutu, supjaustau nedideliais gabaliukais ir išverdu Toliau skaityti “Kilkė su filadelfijos (Philadelphia) sūriu“

Žuvies pagardas žiemai

DSC_0194

Trys produktai, greitas paruošimas, ir šaltuoju sezonu, netikėtai užgriuvus svečiams, turiu galimybę paruošti ypatingai skanios silkutės/žuvies. Žinoma, šaltuoju sezonu netrūksta nei morkų nei svogūnų, bet taip faina turėt paruošto pagardo … Beje, jis labai dera ir su mėsiškais patiekalais.

3kg morkų  – sutarkuoju virtuvinio kombaino tarka

2kg svogūnų – riekelėmis supjaustau to pačio kombaino pjaustykle Toliau skaityti “Žuvies pagardas žiemai“

Rūkytas karšis

Image

Ar gali būt kas nors skaniau už ką tik išrūkytą žuvį? Tam, žinoma, reikia turėti rūkyklą ir pečkurį. Svarbiausia šiame patiekale yra šviežia žuvis, geri prieskoniai ir teisingos malkos.

Pečkurys kūreno alksniu, tikrai tobulas kvapas.

Pirmiausiai žuvį išdoroju – šakute nubraukiu žvynus ir katei atiduodu išimtus vidurius. Galvos nupjauti nereikia.

Vienam vidutiniam karšiui indelyje susimaišau Toliau skaityti “Rūkytas karšis“

Stroganina – dar kitaip češkavonė – prieskoniuota šaldyta skumbrė

Ceskavone

Buvau girdėjusi apie šį patiekalą ne kartą ir ne du, daug sykių buvau išsiklausinėjusi kaipgi ji gaminama, bet tik dabar prisiruošiau pabandyti pasigaminti skumbrės šaldiklyje. Prisipažinsiu, gailiuosi, kad tiek laiko negaminau tokio nuostabaus skonio patiekalo…

Rusijoje, iš kur yra kildinama “stroganina“ taip vadinama nuo žodžio “strogat“ – aštriu peiliu drožti itin plonus šaldytos žuvies gabaliukus. Tad jei būčiau kalbos instituto darbuotoja, vadinčiau šį gardumyną drožtiniu 🙂

Taip ruošta skumbrė tinka užkandžiams ar kai norisi “ko nors“, atitirpusi ir pastovėjusi lėkštėje ji tampa tarsi kitu produktu, tad svarbu kuo trumpiau laikyti žuvį kambario temperatūroje. Kadangi skumbrė bus šaldoma, tai pirkti galima ir šaldytą žuvį.

Atvėsinu skumbrę, nupjaunu galvą, išimu vidurius, žuvį iškloju oda žemyn lygiai su pjaustymo lenta ir išimu stuburkaulį su šoniniais kaulais, žodžiu, paruošiu filė su oda. Tuomet žuvį smarkiai išplaku peiliu – reikia, kad būtų kuo daugiau įpjovimų ir prieskoniai susigertų iki pat odos. Vidutinio dydžio skumbrei prieskoniuoti pasiruošiu:

8-10 česnako skilteles

1 šaukštelį druskos

0,5 šaukštelio cukraus (nebūtinai)

žiupsnelį maltų juodų pipirų

žiupsnelį maltų citrinpipirių

Nuluptas česnakų skilteles peilio briauna sutraiškau ir labai smulkiai supjaustau, beriu česnakus gabaliukus į gilesnę lėkštę, ten pat suberiu druską ir kitus prieskonius. Viską sumaišau ir užberiu ant žuvies filė, puseles suvožiu, žuvį suvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į kamerą. Ruošiantis valgyti stroganiną, ištraukiu žuvį iš kameros, atlupu plėvelę ir aštriu peiliu labai plonai papjaustau ledinės žuvies. Likusią dalį iškarto grąžinu į šaldiklį. Tiekiu, užbėrusi gabaliukus ant juodos duonos riekės, pateptos sviestu.

Patarimas – žuvies puseles galima atskirti ir šaldyti, suvyniojus kiekvieną puselę į suktinuką.

Ir man, visgi, labiausiai patinka šį gardumyną vadinti češkavone…