Paskelbta

Dienos pietūs – žuvis su kopūstų salotomis ir duonele

Pabandysiu jus įtikinti, kad namie ruošti maistą nėra nei sudėtinga, nei nuobodu, šiandien gaminau keptą žuvį su kopūstų salotomis ir ridikėliais, tuo pačiu iškepiau ir duonelių. Ir tuo ne viskas pasakyta, ruošiant šiuos pietus pagaminau majonezą salotoms ir užmerkiau nupjautus daržovių galiukus, po savaitės jau valgysime šviežią žalumą. Ir tai tetruko pusvalandį! Gal pirmu bandymu jums ir prireiks keliolika minučių daugiau, bet jei išmoksite pjaustyti, kol marinuojasi, kepti, kol pjaustote ir plakti, kol maišote, viskas pavyks 🙂 Ar ką nors supratote? Gerai, rašau viską iš eilės.

2 porcijoms žuvies ir dideliam indui salotų pasiruošiu:

Toliau skaityti „Dienos pietūs – žuvis su kopūstų salotomis ir duonele”

Paskelbta

Aviečių actas ir ką su juo veikti

Apie actą esu rašiusi nemažai, dalyvavau keliose diskusijose su medikais, mokslininkais ir sveikos mitybos specialistais, ir visi vienbalsiai gyrėme naminius fermentuotus actus. Bet šiandien noriu pristatyti vieną naujesnių gyventojų mano lentynose.

Avietinio acto idėją aptikau viename forume prieš Kalėdas, kai potencialių dovanų sąraše forumietė pasidalino šia idėja. Kadangi prieš žiemos šventes apie šviežias uogas galima tik pasvajoti, nusprendžiau palaukti kitos vasaros. Ir kai jau turgaus prekystaliai nuraudo uogomis, prigriebiau kilogramą aviečių, o prekybos centre užsukau į bakalėją. Pirkau 4 rūšių acto, mat labai knietėjo padaryti eksperimentą. Ir štai, kilogramą uogų padalinau į keturias lygias dalis, jas subėriau į litrinius stiklainius ir kiekvieną užpyliau  Toliau skaityti „Aviečių actas ir ką su juo veikti”

Paskelbta

Ypatingai ruošta lydeka

Lydeka

Ypatingai, nes iš ypatingo žvejo labai netikėtai gavau dovanų… lydeką. Bet ne bet kokią, jau išdorotą ir be anei vieno žvyno ir peleko, vos vos sūdytą ir su citrinos riekelėmis viduje. Profesionaliai paruošta, neginčijamai. Iš krepšelio ištraukus žuvį, namuose pakvipo ežeru ir ūkanomis, och jau tie vasariški rytai… Pati nesibodžiu užmesti meškerės, bet tik šviesiuoju metų laiku, auštant, kai oras dar gaivus. Mano laimikis visada skiriamas namie laukiančiai katei, nes didžiausia pagauta buvo… na, nemeluosiu kaip Tikri Žvejai, kilbukas ir jo dydžio ešeriukas 🙂

Todėl gėlavandenes žuvis kepu itin retai, pusdienį sukau galvą kaip paruošti tokią neeilinę dovaną. Ir tik dar kartą įsitikinau, kad mano namų šaldytuvas stebuklingas. Jame radau liūdinčių šparagų, vakar virtą rabarbarų čatnį, ką tik nupjautų kalendros lapelių ir neseniai lydyto ghee sviesto.  Lydekaitė ir šparagai iškepė ir suderėjo su čatniu tobulai, todėl dalinuosi receptu. Toliau skaityti „Ypatingai ruošta lydeka”

Paskelbta

Silkės silkutės

Sukėliau visus silkių receptus į vieną vietą, bus lengviau skaityti ir išsirinkti patinkantį 😉

Sausai sūdyta silkė

Silkė pataluose

Dvi silkės – du paruošimo būdai

Silkės pavaduotoja – marinuota skumbrė

Vienakąsniai su pupelių paštetu ir silke

Moliūginė silkė su pomidorais

Silkė su pomidorais

Silkė su pomidorais II

Silkė su baklažanais

Silkė su bulvėmis ir žirneliais

Silkė pataluose

Silkė su morkomis ir svogūnais pomidorų padaže

Silkė su svogūnais, obuoliais ir marinuotais agurkais

Silkė su ridiku

Sumuštiniai su silke

Sumuštiniai su silke II

Paskelbta

Rajos sparno žuvienė

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. „Tai rajos sparnas”- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti „Rajos sparno žuvienė”

Paskelbta

Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais

 Prasidedant šviežių pomidorų derliui, suskumbu į rūsį paieškoti užsilikusių konservų. Ir skubiai gaminu ką nors gardaus. Vienas iš vytintų pomidorų aliejuje „utilizavimo” receptų – su kuskuso kruopomis. Tai išties ypatingas garnyras bet kokiam mėsiškam ar paukštienos patiekalui. O vegetarams tiekiu su žuvimi, tik ją ruošiu atskirai. Šiandien vyriškai – su kiaulienos kotletukais. Šis variantas labai tinka didesnės kompanijos pietums, patogu tiekti visą kepimo indą.

Toliau skaityti „Kotletukai su kuskusu ir džiovintais pomidorais”

Paskelbta

Sprandinė su tuno padažu

Šis patiekalas-  mano labai mėgiamo itališko užkandžio vitello tonatto lietuviškas variantas. Kai ragavau jo pirmą kartą, nesupratau, kad tai mėsiškas patiekalas su žuvimi. O kai sužinojau, trauktis nebebuvo kur, buvau įsimylėjusi šį skonį… Originaliame recepte verdamas arba kepamas veršienos kumpis, padaže be tuno yra ir ančiuvių, patiekalas gardinamas kaparėliais. Pirmą bandymą gaminau griežtai pagal receptą, o paskui, kaip visuomet prasidėjo eksperimentai, nes vienas valgytojas išstumdė kaparėlius, kitas pareiškė, kad užtektų tuno, kam tie ančiuviai? Štai taip pavyko išgauti labai gerą skonį iš lietuviškų produktų ir lietuviškos kiaulaitės sprandinės. Toliau skaityti „Sprandinė su tuno padažu”

Paskelbta

Firminė silkutė su baklažanais

Negaliu neįkišti trigrašio (šiuo atveju kokio nors produkto) į klasikinius patiekalus. Kadaise įkišau baklažanus į silkę su burokėliais, ir nuo tada paprastas ir gal net kiek pabodęs patiekalas tapo vienu mėgstamiausių. Dažniausiai šią silkutę gaminu šventiniam stalui ar vakarėliui, tie, kas yra ragavę ir nebijo majonezo, jau pasakojo, kad kelis metus gamina šį patiekalą Kūčioms. Gal todėl, kad baklažanai suteikia įdomaus, beveik grybų skonio, o gal todėl, kad tai ypatingai greitai ir paprastai pagaminama silkė. Beje, darant silkę „pataluose” irgi esu bandžiusi įsluoksniuoti baklažanų, buvo neblogai, bet ne tobula, todėl štai tobulas receptas. Toliau skaityti „Firminė silkutė su baklažanais”

Paskelbta

Žuvies kotletai

Vieni universaliausių kotletų, kepu juos lengviems pietums/vakarienei. Tinka ir Kūčių stalui. Vieną vienintelį kartą pabandžiau juos kepti iš pirkto žuvies faršo ir supratau, kad šios klaidos niekada nebekartosiu 🙂 Šie kotletukai, kaip ir visi žuvies produktais, galioja nelabai ilgai. Kad ir kaip norėtųsi, piknikui ar ilgesniam laikui šiltame ore jie nėra tinkami.

Žuvį dažniausiai perku Karoliniškių turgelyje, ten, nepaisant turgavietės mažumo, yra net trys žvynuotųjų skyriai. Tik ten ir randu rajos sparnų, šviežios strimėlės, vilkžuvės didkepsnių ir kitų gėrių.

Šiems kotletams tinka tinka visos jūros lydekos, menkės ir panašios žuvys. Toliau skaityti „Žuvies kotletai”