Tiesą sakant, kai skaitydavau šios sriubos receptus, kartais šiaušdavosi plaukai, kaip taip? Vienoje lėkštėje daržovės, tarkuota virta dešra, marinuoti agurkai, kiaušiniai ir … saldi gira? Visad knietėjo pabandyti, tačiau nė viename lankyto restorano meniu okroškos neradau.
Ir štai šią vasarą, susirašinėjant su pussesere, gyvenančia Charkove, paklausiau ar jie valgo šią populiariąją slavų virtuvės sriubą. Klavdija mielai papasakojo man, jog okrošką kiekvienuose namuose gamina skirtingai (kaip ir mūsų šaltibarščius, pamaniau), o būtent Ukrainoje yra gaminama baltoji okroška, kuri gaminama ne su gira, o su išrūgomis ar rūgpieniu.
Klavdijos šeimos namuose mėgstamiausia uošvio firminė šaltsriubė, būtent jo receptą sužinojau, pagaminau ir … įsimylėjau. Ir eilinį kartą pagalvojau, kad keistai skambantys deriniai yra keisti tik mūsų galvose, tad bandysiu gaminti ir su gira.
Paskutinė vasaros savaitė labai karšta, vis dar norisi šalto, vėsinančio maisto, o būtent tokia ir yra ši okroška, todėl kviečiu pabandyti.
6-8 porcijoms reikia:
1 virtos vištos krūtinėlės
2-3 virtų kiaušinių
2 virtų bulvių
2 trumpavaisių agurkų
6-8 svogūnų laiškų
1 šaukšto grietinės *
1 šaukšto majonezo *
1,5 litro išrūgų *
Pundelio krapų
Druskos, pipirų
* – pirmą kartą gamindama šią okrošką, grietinę, majonezą ir išrūgas pakeičiau 1,5 litro riebaus kefyro. Ir be reikalo, išdrįsusi pabandyti originalų receptą atradau visai kitus skonius.
Krūtinėlę, kiaušinius, agurkus ir bulves supjaustau nedideliais kubeliais, svogūnus ir krapus smulkiai sukapoju, truputį pasūdau, beriu maltų pipirų ir sumaišau su grietine bei majonezu. Galiausiai supilu išrūgas ir indą bent kelioms valandoms dedu į šaldytuvą.
Valgome šaltą, be jokių papildomų priedų.
–