Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais

DSC_0283

Kepenines ruošiu keliais būdais – gaminu virtą arba keptą. Šiai kepeninei kalakutų kepenėles visą savo sąmoningą gyvenimą viriau prieskoniuotame vandenyje, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad turbūt dar skaniau, jei kepenėles pakepinti. O kartu su jomis ir visus likusius ingredientus. Taip sukurpiau mums labai patinkantį skonį. Tai labai švelni kepeninė, todėl, jei mėgstate „stipresnius“ skonius, patarčiau berti aštrių prieskonių.

Kaip tik savaitgalį kalbėjome apie tai, kur laikyti didesnį pagamintą kepeninės kiekį – aš sudedu į indelius ir nešu į šaldymo kamerą, o 10-12h prieš planuojamą valgymą ištraukiu ir palieku kambario temperatūroje. Tačiau visada esu labiau „už“ šviežiai pagamintą kepeninę. Toliau skaityti „Kalakutienos kepeninė su kriaušėmis ir sezamais“

Keptos kalakutų kepenėlės

DSC_0817

Nepamenu kur tai girdėjau, bet sutinku 100 procentų – širdys ir kepenys neteisingai vadinamos subproduktais, tai nuostabūs produktai. Labai mėgstame jų troškinius, paštetus, bet tokiu būdu ruoštos kalakutų kepenėlės yra ypatingos. Tinka ir pietums – su bulvių koše ir burokėlių salotomis, ir salotoms – su daug salotų lapų ir šviežių daržovių, ir kaip šaltas užkandis – ant vienakąsnių, skrebučių, sūrių sausainių. Panašiai esu ruošusi vištienos ir jautienos kepenis – na ne… ne tai. Toliau skaityti „Keptos kalakutų kepenėlės“