… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Kadaise vienas vyras man pasakė:
– Niekada negaminu pagal receptus knygose ar tinklaraščiuose, nes ten visada rašoma „Paimkite virtą kiaušinį“. O kaip gi jį išvirti?
Trejus metus audžiau mintį aprašyti kiaušinių virimo ypatumus, ir štai, artėjant Velykoms, atsirado ir proga, ir laiko šiai idėjai įgyvendinti.
Pomidorai noksta šiltnamyje, dėžutėse namie. Norisi atsivalgyti to tikro skonio iki soties, todėl mūsų virtuvėje šiuo metu karaliauja senjorai pomidorai. Rytui, ypač tokiam tingiam ir lietingam, paruošiau šakšuką – labai populiarų Izraelyje patiekalą. Ragavau jo, besilankydama ten prieš daugelį metų, bet tuomet kažkodėl jis man atminty neužsifiksavo. O prieš kelis metus kartotoje kelionėje įsimylėjau šį skonį. Daugelyje šaltinių rašo, kad patiekalui naudojami pomidorų savo sultyse konservai, bet šį variantą palieku šaltajam sezonui, o dabar švieži. Tikri. Raudoni ir geltoni. Ir maža paslaptis – termiškai apdorotuose pomidoruose yra daugiau likopeno nei šviežiuose, sako sveiko mitybos specialistai. O likopenas prailgina jaunystę! 😉 Toliau skaityti „Šakšuka arba pomidorinė kiaušinienė”
Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…