Jogurtai jau tvirtai įsitaisė mūsų mitybos racione, dar prieš gerus du dešimtmečius raugintų pieno produktų turėjome… vieną. Kefyras, žymiai skystesnis nei jogurtai, buvo mūsų vasarų atgaiva, šaltibarščių sudedamoji, mamos gamindavo kefyro želė tortus, o sumaniausieji sumaišydavo jį su šaukšteliu mėgstamos uogienės.
Dabar nuo jogurtų pasiūlos prekybos centruose raibsta akys, tačiau einantys sveikesnės mitybos link, visgi renkasi natūralų, graikišką ar Skyr jogurtus be priedų. Iš jo gaminamos šaltos sriubos – avokadų, agurkinė ar „balti“ ar klasikiniai šaltibarščiai. Ir žinoma, juos galima valgyti su šviežiomis uogomis, vaisiais ar uogienėmis.
Jogurto sriubai reikia bent 2 litrų, perkant fasuotus jogurtus, sriubos savikaina truputį kandžiotųsi, todėl siūlau pasigaminti sąlyginai pigaus jogurto namuose.
Man, deja, karštis yra priešas, nuo jo prisilietimo alpstu, šiluma man laužo kaulus ir visada labai sunku paaiškinti mėgstantiems didesnę nei +25° temperatūrą, kad tai ne kaprizas, o fiziologija. Užtat žiemą kvėpuoju pilnais plaučiais ir kaifuoju nuo vėjo ir pūgos. Ir puiku, kad esame skirtingi, saviti, tai žmonėse vertinu labiausiai. O ir maistas ne išimtis, kam gaminti taip, kaip visi, jei galima ir kitaip? 🙂
Jau ne kartą susimąsčiau, kad reikėtų padaryti atskirą kategoriją mano tinklaraštyje ir dalintis su jumis man lyg ir savaime suprantamais dalykais, bet, pasirodo, ne visi žino, kad pavyzdžiui prieš plakant baltymus, reikia atšaldyti ne tik juos, bet ir plakiklio antgalius, tiesiog įdedant juos į indą su baltymais. Arba apie tai, kur naudojama cukraus pudra, daugelis naudoja ją tik pyragų ar spurgų pabarstymui, o ištiesų ji skirta labai rimtiems darbams. Ir dar apie tai, kaip gaminti maistą Saugiai – kaip maišyti puodą, keptuvės turinį, kaip produktus berti į verdantį vandenį ar karštą keptuvę ir pan.
