Nuotraukoje – kiaušiniai be lukštų 😉 Pirmą kartą rūkytais kiaušiniais, atvežtais vakuuminėje pakuotėje iš Baltarusijos, pavaišino kolegė. Skambėjo keistai, atrodė irgi įtartinai, bet skonis tiesiog užbūrė. Kadangi į Baltarusiją niekas iš pažįstamų nevažinėja, taip ir pamiršau apie juos. Kol vieną dieną, berūkant mėsą, prisiminiau turinti virtų kiaušinių. Sudėjome du luptus ir du neluptus ir parūkėme apie pusvalandį. Na, gavosi baisiau negu baisu – tiek skonis tiek kvapas, net šuo, valgantis beveik viską, suko nosį nuo jų. Tada jau prisėdau prie kompiuterio ir paieškojau ką apie rūkytus kiaušinius rašo internete. Labai nustebau, radusi receptą, bet smalsumas nuvedė prie antro bandymo. Ir štai – „rūkyti” kiaušiniai ant stalo – pusryčių, užkandžių, sumuštinių. Manau pabandyti dėti jų ir į mišraines. Ir svogūnų lukštus dabar jau renku ne tik prieš Velykas…