Džemas man visada asocijuodavosi su apelsino, avietės ar abrikoso piešiniu ant mažo plastikinio indelio, kurių pilnas vazas rasdavau svečiose šalyse viešbučiuose pusryčių savitarnos metu ir tepdavau ant sviestuoto skrebučio. Viešbučių era praeity, keliaujant pastaruosius šešis metus apsistojame tik nuomotuose apartamentuose, vilose ar pas ūkininkus, viešbučių formatas nebetraukia. Ir tuos „plastikinius” džemus, turbūt, todėl buvau visiškai pamiršusi…
Itin tirštą saldaus skonio žalių pomidorų džemą buvau įpratusi virti daug valandų, kad išgaruotų vanduo ir kad valgytojams įtiktų tvirta, nuo sūrio ar kepsnio nevarvanti konsistencija. Ir būtent dėl skystumo buvau visiškai apleidusi vyšnių, braškių ar spanguolių uogienes. Kol vieną dieną ėmiau ir išbandžiau pektiną – natūralų, nors ir E raide žymimą, tirštiklį. Beskaitinėdama apie jo nuostabiąsias savybes, prisiminiau, kad neseniai buvau vaišinta keistais morkų saldainiais, ir panašu, kad dabar jau žinau kaip juos gaminti 🙂 Bandysiu ir netrukus parašysiu.
O dabar apie spanguolių džemą – pagardą. Rūsy džemas laikėsi puikiai, jis labiausiai derėjo su puskiečiais ir naminiai varškės sūriais, paukštienos kepsniais, kelis kartus džemo dėjau į mielines bandeles, tepiau sluoksniuotos tešlos obuolių pyragą. O vienam smaližiui pagardinau vanilinius ledus. Ir tik jam vieninteliam nepatiko, kad kai kurios nemaltos uogos burnoje perkandus sprogo į labai rūgštų skonį. Man šis fintas pats skaniausias.
Šiemet gaminu daug, dalinsiu ir vaišinsiu, vienai 10l puodo porcijai pasiruošiu:
3kg spanguolių
3kg obuolių
3kg cukraus
3aš druskos
500g šviežių bazilikų
100g pektino
2l vandens
Spanguoles koštuve perlieju šaltu vandeniu, išrenku šapus ir lapus. Obuolius supjaustau skiltelėmis, prieš tai specialiu įrankiu pašalinusi sėklalizdžius. Ant viryklės statau puodą, suberiu obuolius, pilu vandenį ir kaičiu ugnį. Vandeniui užvirus, sumažinu ugnį ir suberiu spanguoles. Bazilikų pundą, kartu su visais kotais, perrišu medvilniniu siūlu ir merkiu į puodą. Dengiu dangtį ir palieku kunkuliuoti 20-25 minutes. Tuomet ištraukiu bazilikus, juos tiesiog išmetu į kompostinę. O iš spintelės traukiu blenderį. Puodą nukeliu nuo ugnies ant medinės lentelės ir smulkinu masę, kol ji tampa tiršta, bet dar matosi viena – kita uoga. Suberiu 2,5kg cukraus, puodą grąžinu ant viryklės, kelias minutes mediniu šaukštu pamaišau masę. Likusį cukrų suberiu į gilesnę lėkštę, ten pat supilu pektino miltelius ir šaukštu sumaišau abu produktus. Kai puodu turinys vėl užkunkuliuoja, sudedu cukraus ir pektino mišinį, kruopščiai išmaišau. Tai turi trukti ne ilgiau nei 5 minutes, tai labai svarbu, nes pakaitinus ilgiau, pektinas praras savo tirštinamąsias savybes.
Džemą skubiai pilstau į išplautus ir iškaitintus nedidelius stiklainius, užsuku nuplikytais dangteliais. Aukštyn kojom versti nereikia.
