Firminė tešla koldūnams, virtiniams, pyragėliams ir naminiams makaronams

Ilgokai nesirodžiau etery, viskam savos priežastys, gaila, kad jos ne itin džiugios. Siunčiu visiems, ypač Tau, stiprybės. Labai norėčiau išmokti ją užkonservuoti ir padovanoti jums visiems, dabar išgyvenantiems netektis, ligas, akistatą su negalia, depresija… Ir sau nepamaišytų indelis, liūdnas ruduo radosi šiemet…

Bet.

Viso to akivaizdoje, visgi labai noriu pasidžiaugti nauju atradimu – plikyta kefyrine koldūnų tešla. Tai vienas iš sėkmingiausių šiųmečių eksperimentų, apjungiantis kelis receptus į vieną. Plikytą tešlą jau bandėte daugelis, sprendžiu iš komentarų ir laiškų su padėkomis atradus tobulą tešlą. Bet… atradau dar geresnę, elastingesnę, mažiau suverdančią, standesnę ir net skalsesnę tešlą koldūnams, virtiniams ar net sausoje keptuvėje kepamiems pyragėliams ir mini čeburekams. 

Viskas, kaip visada, labai paprastai skaičiuojama ir gaminama. Matuojant 250ml puodeliu gausite apie 80 koldūnų ar virtinių arba 10 čeburekų dydžio pyragėlių, o kadangi visos proporcijos matuojamos viena tara, apsirikti ar apsiskaičiuoti (beveik) neįmanoma.

Tešla be kiaušinių!

Pasiruošiu gilesnį dubenį ir:

6 stiklines miltų

10 šaukštų aliejaus

1 stiklinę verdančio vandens

1 stiklinę kefyro

žiupsnį rupios druskos

Miltus įsijoju į dubenį, supilu aliejų, šaukštu sumaišau ir užpilu verdančio vandens puodeliu. Tuomet jau intensyviai maišau, kol tešla atvėsta. Supilu kefyrą, pasūdau ir vėl maišau, kol tešla pradeda atšokti nuo dubens sienelių. Tuomet jau lengva minkyti ir tai daryti tereikia kelias minutes.

Viskas. Tešlą kočioju, lipdau virtinius su norimais įdarais. Arba pjaunu didelius apskritimus ir formuoju pyragėlius, kuriuos kepu sausoje keptuvėje, aliejaus tešloje užtenka sukibimui su karštu paviršiumi, pyragėliai gaunasi apskrudę, bet neįmirkę aliejuje.

Įdarai? –  grybų, daržovių, varškės, faršo.

Makaronai? – kočioju didelius lakštus ir pjaustau 5 mm pločio juostas. Džiovinu ant kepimo popieriaus arba pakabintus ant grotelių katilinėje.