Su artėjančiais, mielieji.
Man ryškiausias prisiminimas apie Naujųjų šventę yra iš vaikystės. Tuomet Kalėdų dėl žinomų priežasčių nešvęsdavome, būdavo tik tylios konspiracinės Kūčios. O dovanos ir rytmečiai atitekdavo Naujų Metų sutikimui. Ir tuomet mama kepdavo vištą ir darydavo didžiulį katilą baltos mišrainės, šie patiekalai būdavo namuose išskirtinai švenčių proga, matyt todėl palikę tokį ryškų poskonį.
Kai atsirado galimybė pirkti vištienos dalis, mintis apie visą keptą paukštį buvo ilgam laikui išsitrynusi, iki kol atradome ūkininkus, tiekiančius nepjaustytą paukštieną. Kaskart tobulinau receptūrą, keičiau prieskonius, mirkydavau sūryme, kimšdavau raugintais kopūstais, kol atradau mums idealiausiai tinkantį variantą. Tobulai iškepusi, itin greitai paruošiama, sultinga, kvapni…
Ta proga pasidalinsiu su jumis keliomis paslaptimis kaip iškepti tobulą vištą.
Paukščio dydis nėra svarbus, svorį reikia žinoti tik tam, kad paskaičiuoti druskos kiekį. Todėl surašysiu tik sąrašą produktų, kurių reikia kepimui.
Šviežia višta
Rupi druska (skaičiuojamas 1 arbatinis šaukštelis druskos kilogramui paukščio)
Česnako galva
Tyras bekvapis aliejus laistymui
Prieskonių mišinys (džiovinti mėgstami prieskoniai)
Citrina ar apelsinas (nebūtinai)
Paukštis įpjaunamas pasirinktinai – per stuburkaulį iki uodegos arba per krūtinėlę ir paguldomas pjūviu žemyn ant kepimo popieriumi išklotos skardos (pirmoje nuotraukoje pjauta per krūtinę, pjauta per nugarą foto apačioje). Česnako nelupu, tik apvalau viršutinius lukštus ir perpjaunu per pusę. Jei naudoju citrusinius, juos irgi pjaunu per pusę. Ant paukščio beriu druską ir ją tolygiai įtrinu. Tuomet po paukščiu pakišu česnakus ir citrusinius, jų darbas bus aromatizuoti paukštį.
Tuomet prasideda didžioji improvizacija, nes prieskonius visad naudoju kitokius, priklausomai nuo to, kokie būsimų valgytojų pomėgiai. Klasika – džiovinti raudonėliai, petražolių lapai, gelsvė. Kaukazo prieskoniai – aštresnių ir labai kvapnių pojūčių mėgėjams. O jei jau link Rytų, tai ir visai aštrių prieskonių beriu ar užmalu. Svarbiausia jų nepamažinti, bet ir nepadauginti 🙂
Ir galiausiai viską aplieju aliejumi, mano butelis turi ploną antgalį, todėl juo patogu negausiai palaistyti, jei tokio neturite, pilkite aliejaus į šaukštą, ir, stengiantis nepersistengti, palaistykite paukštį lėta srovele. Jei jau visai paprastai – galima aptepti paukštį aliejumi prieš barstant prieskonius.
Skardą šaunu į orkaitę, jungiu 130 C kepimo režimu iš abiejų pusių ir nustatau 2 h laikmatį. Po 2 h kaitrą didinu iki 200 C ir kepu dar apie pusvalandį ar keturiasdešimt minučių, vis žvilgteliu per stiklą, ir jei paukštis reikiamais apskrudęs, išjungiu kaitrą. Orkaitės neatidarau, palieku dar bent pusvalandžiui pailsėti.
Tiekiu su visa kepimo skarda, pjaustome norimas dalis prie bendro stalo.
Valgome su pagardais, raugintomis daržovėmis ar troškintais kopūstais su džiovintomis slyvomis.
