Ši kvietinė duona jau beveik tapusi mano vizitine kortele, kur bevažiuočiau, jei tik turiu laiko, miltų ir mielių, kepu šią nuostabiąją ir vynioju į drobinį rankšluostį, jame duona išlieka šviežia ilgiausiai.
Ir nors receptą jau esu aprašiusi, kartais verta pasikartoti, nes gamyba lyg ir tokia pati, tačiau net ir vienas ingredientas labai keičia gaminių skonį. Šįkart tuo pirmuoju smuiku sugrojo alyvuogės.
Apie jas nesiplėsiu, tik paminėsiu, kad tikrai netiks kažkuo įdarytos žaliosios ar juodosios alyvuogės. Mano tobulas skonis – „kalamata” uogos. Rausvos, marinuotos su raudonėliu, jas perku specializuotoje parduotuvėje ir be to, kad jų reikia specialiai pėdinti į spec. parduotuvę, dar ir reikia iškrapštyti kauliukus. Rodosi kam tiek vargo, tačiau paragavus šios duonos tampa aiški šių nedidelių kančių kaina.
Tešlos gamybai visiškai nereikalinga buitinė technika (naudokite, jei turite, žinoma), ji yra neminkoma, tik maišoma mentele ar šaukštu, ingredientai elementarūs, svarbios tik proporcijos, kurias irgi supaprastinau, skaičiuodama viską puodeliu ar stikline, o mėgstantiems preciziką – pasvėriau.
Miltai kvietiniai arba speltų, ar 50/50 abiejų. Esu bandžiusi maišyti ir su ruginiais, avižiniais, žirnių miltais, gavosi labai sprangi ir beveik nevalgoma duona, tobulam rezultatui visgi reikėtų rinktis 100% kvietinių miltų.
Proporcijos vienam kepalui, kepant 30cm ilgio formoje:
2 puodeliai (520 g) kvietinių miltų
1 puodelis (425 ml) šilto vandens
1 kupinas šaukštelis (11 g) sausų mielių
1 kupinas šaukštelis (10 g) rupios druskos
150 g Kalamata alyvuogių
Miltų sijoti nebūtina, juos, matuodama puodeliu, beriu į gilų indą. Į tą patį puodelį pilu šiltą, daugmaž +25C temperatūros, vandenį.
Į vandenį suberiu mieles ir šaukšteliu lėtai maišau, kol mielės ištirpsta ir skystis tampa drumzlinas.
Alyvuoges iškaulinu ir supjaustau ne itin plonais ar mažais gabaliukais.
Gaminant rankiniu būdu, alyvuoges sudedu į miltus, ten pat beriu druską ir pilu mielių mišinį. Mentele stengiuosi užkabinti miltus nuo dugno, lėtai, neskubant maišau iki gaunu labai tirštos grietinės konsistencijos masę. Jei naudoju virtuvinio kombaino tešlos maišytuvą, pirmiausiai maišau miltus su mielių mišiniu (3-5 minutes) ir tik tuomet dedu alyvuoges ir druską, maišau vos kelias sekundes, kad įsimaišytų. Jei alyvuoges dėčiau iškarto, jos nuspalvintų tešlą ne itin gražia spalva.
Paruoštą tešlą dubenyje pridengiu rankšluosčiu, kombaino inde tiesiog palieku uždarytą. Po 1,5h tešla jau būna smarkiai iškilusi, ją atsargiai, keliant nuo dugno, sumaišau ir supilu į kepimo formą. Naudoju silikonines, su ypatingais bortais, jei naudosite metalinę ar keramikinę, ją vertėtų iškloti kepimo popieriumi.
Formą su tešla dedu į orkaitės vidurį (kaitros nejungiu!) ir palieku dar pusvalandžiui pakilti.
Tuomet jungiu +230C kaitrą ir kepimo režimą viršus-apačia. Labai svarbu pažymėti, kad kepant duoną su mielėmis, verta pradėti nuo šaltos orkaitės, šylant mielės žymiai geriau aktyvuojasi ir pagamina daug smagių skylučių duonoje, tuo tarpu dedant į karštą orkaitę, mielės iškarto žūsta ir atlieka tik dalinę kildinimo funkiją.
Laikmatyje nustatau 50 minučių kepimui.
Iškepusią duoną iškarto išimu iš orkaitės, dedu ant medinės lentelės ir palieku iki atvėsta. Sudėtingas tas vėsimo laikas, nes namai pakvimpa tokiais aromatais, kad ranka tiesiog nevalingai tiesiasi link peilio ir lydyto sviesto ar sūrio.
Ir taipogi ši duona yra nuostabus automobilio aromatizatorius, vežantis šviežiai iškeptą pas draugus ar artimuosius, kvapas mašinoje išlieka 2-3 dienas.
Labai kviečiu pabandyti, net ir be alyvuogių, nors jos štai kokių vaizdų pjaunant pagamina:
Laba diena 😆 iškepus duoną su alyvuogėmis ir vėsinant ar nereikia uždengti rankšluostėliu?
Ačiū už receptą
Miela Marija, aš nedengiu. Tik jau atvėsusią įvynioju į drobę.