Nežinau kodėl, bet greitpuodis šiltuoju metų laiku tūno giliai giliai spintoje, bet su pirmomis šalnomis ir rudenine dargana būna prisimenamas ir traukiamas darbui virtuvėje.
Ir visada pirmiausiai gaminu mūsų šeimos firminį troškinį – vištą su bulvėmis ir grietinėle. Šį derinį atradau tuomet, kai dovanų gavau pirmą greitpuodį, tuo metu labai modernų, medicininio plieno indą, kuriame net šaldyta višta išsitroškindavo per 45 minutes. Labai daug metų mėgavomės šiuo troškiniu, kol ėmė ir sugedo greitpuodžio įrenginys dangtyje… Su kiekviena diena jaučiau vis didėjantį spaudimą kada gi vėl bus pagaminta vištaitė su bulvėmis?
Kadangi daiktų šiaip sau nemėtau, o įrenginio suremontuoti nebuvo kaip, ėmiau ir tyliai, kol nieko nebuvo namie, pagaminau troškinį tame pačiame puode be greitpuodžio funkcijos, su elementariu dangčiu nuo kito puodo, tik virti, žinoma, teko gerokai ilgiau. Tačiau! Skonis beveik niekuo nesiskyrė, todėl galiu nuraminti, kad tobuląjį troškinį galima pagaminti ir neturint jokių įmantrių rakandų.
O kadangi manasis greitpuodis visgi buvo sutvarkytas, aprašysiu kaip gaminu jame. Jei gaminsite paprastame puode, turėkite minty, kad vištaitę reikės virti vandenyje, t.y. pilnai panardintą, o grietpuodyje ją galima ištroškinti garuose.
Proporcijos čia nėra privalomos.
Troškiniui gaminti reikės:
1 vištos (apie 2 – 2,5 kg)
6-8 bulvių
2 svogūnų
2 morkų
250 ml 10% grietinėlės (galima naudoti ir plakamąją, riebią)
2 šaukštelių druskos
½ šaukštelio džiovintų čiobrelių
½ šaukštelio provanso žolelių mišinio
½ šaukštelio grūstos aitriosios paprikos
Vištą nuplaunu ir dedu į greitpuodį, Pilu pusę stiklinės vandens, dengiu dangtį ir užfiksuoju saugiam virimui.
Puodą statu ant vidutinės kaitros, lukteliu, kol pradeda eiti garai ir nuo tada virimą skaičiuoju apie 20 minučių. Per šį laiką nulupu svogūnus ir supjaustau juos smulkiais kubeliais. Nuskutu morkas ir bulves ir supjaustau stambesniais kubeliais.
Jei virimas vyko teisingai, išimant vištą iš puodo, mėsa tiesiog krenta nuo kaulų. Truputį atvėsinus, išimu visus kaulus, stambesnius krūtinėlės ar šlaunelių mėsos gabalus pasmulkinu plėšydama juostelėmis.
Vėl kaičiu puodą su jame likusiu sultiniu. Jei virsite paprastame puode, likusio sultinio bus gerokai per daug, palikite jo vos vieną stiklinę, o likusį galite užšaldyti kitos sriubos virimui.
Lukteliu kol sultinys užverda ir į jį suberiu daržoves, vienu ypu visas. Verdant vis patikrinu bulves, jei jos jau lengvai persismeigia šakute, beriu druską ir prieskonius, vištieną, pilu grietinėlę, gerai sumaišau ir užkaitinu (neužverdu), dengiu dangtį, išjungiu kaitrą ir palieku puodą ramybėje bent pusvalandžiui.
Valgome karštą arba pašildytą. Šaldytuve ar žiemą lauke pasibuvęs troškinys tampa kaip želė tortas, sustingęs ir ne itin skanus.
Su šiuo troškiniu dažniausiai valgome marinuotus agurkus arba raugintus kopūstus. O man dar labai patinka prieš valgant bulves sutrinti šakute ir sumaišyti su padažu.
Ir tai yra troškinys, kurio dubenėlius mačiau išlaižant. Ir ne kartą 🙂