Valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… ( Renata )
Lietus ir kaitra priaugino rūgštynių miške, ta proga jų sriubos receptas. Sriuba nebūtų labai ypatinga, jei ne antiena. Ši paukštiena sriuboje daro įdomų darbą – labai ilgai neleidžia jai ataušti. Todėl galbūt labiau žiemos sezono patiekalas, bet ir vasarą kartais skauda gerklę ir norisi ko nors šildančio…
5l puode užkaičiu 3l vandens ir jam užvirus sudedu Toliau skaityti “Rūgštynių sriuba su antiena“
Šis mišinys tinka visoms sriuboms, išskyrus pieniškas, kefyrines ir saldžias. Puki alternatyva vegetomos, sultinių kubeliams. Žiupsnelis šio mišinio sriubas pavers šedevrais.
Lygiomis dalimis sumaišau džiovintus ir maltus prieskonius:
Petražoles
Krapų viršūnėles
Česnakų granules
Raudonėlį
Baziliką
Mairūną
Juodus maltus pipirus
Ir nemaltus kmynus
5l puodui sriubos naudoju 1aš šio mišinio. Beje, šis mišinys taip pat puikia pagardina keptuvėje keptas bulves.
Vis dar pulsuojančių įspūdžių iš Islandijos įkvėpta prisiminiau ten ragautą ropių sriubą ir pabandžiau pagamint šių šakniavaisių sriubą. Rasti ropių pavyko ne pirmoj ir net ne trečioj parduotuvėj, gal rudenį bus didesnė pasiūla… Sriuba gavosi puikiai – soti, šildanti, nieko neprimenanti – puiku.
Pirmiausiai 5 l puode pasūdytam vandeny išverdu
2 didesnius jautienos krūtinkaulius
Mėsą atidedu atvėsti, puodą praskalauju ir pilu į jį 3/4 vandens. Užkaičiu, ir vandeniui užvirus į jį beriu
2 dideles bulves – pjaustytas kubeliais
1 didelę morką – stambiai tarkuotą
1 pastarnoką – stambiai tarkuotą
6 mažytes ropes (ar vieną rudenišką didelę) – pjaustytas kubeliais
Daržoves užverdu ir kaitinu apie 10 min. Tuo metu supjaustau pravėsusią mėsą nedideliais kubeliais, beriu pas daržoves, dedu
1 aš prieskonių sriubai
1,5 aš druskos
Ir lukteliu 10-12 minučių, dengiu dangtį ir išjungiu kaitrą. Tiekiu po 15-20 min. Kartu labai tiko grietinė sriuboj ir juoda duona rankoj.
Artėjant šiltajam sezonui, perkratau savo receptų lobyną, ypač šaltsriubių.
Labai mėgstu jas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa“ (rožinė sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje rožinė sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas su įvairiais ridikais, ar pomidorais, ar jaunomis garšvomis ir kiaulpienių lapais. Lieku ištikima tik virtai bulvei :)
Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu.
Pirmiausiai išverdu kiaušinius, o kol jie kunkuliuoja, pasiruošiu daržoves: Toliau skaityti “Firminė šaltsriubė su rūgštynėmis ir ridikėliais“
Neįprasto skonio sriuba, bet ir neprimenanti Azijos virtuvės. Aštri, soti, viena bėda, kad suvalgyti ją reikia iškarto, mat Pekino kopūstas tiesiog tirpsta karštam vandeny ir sekančią dieną pašildytoje sriuboje plaukios tik prisiminimai apie juos. Man ji skaniausia žiemą, matyt dėl to, kad smarkiai sušildo.
Imu 3l puodą, pilu apie 1,5l vandens ir paverdu iki užvirimo. Tuomet į puodą keliauja
700-800 g jautienos šonkaulių
Juos verdu apie 15 minučių. „Burokine“ tarka sutarkuoju
1 didesnę morką
1 didelę bulvę
1 svogūną
1 raudoną papriką
Šonkaulius ištraukiu ir palieku atvėsti, tuomet nupjaustau nuo kaulų mėsą, pasmulkinu ją iki pusės piršto dydžio ar mažesniais gabaliukais, metu atgal į vandenį, užverdu, dedu prieskonius:
1,5aš druskos
Keletą šakelių sukapotos gelsvės
2-3 riekeles marinuoto jelapeno (ar savų čili)
Beriu daržovių tarkius, išmaišau, paverdu 5-7 minutes, ir išjungiu ugnį.
Baltąją nedidelio Pekino kopūsto dalį supjaustau stambioms riekėmis ir dedu į puodą. Dengiu dangčiu ir palieku ramybėje 10-15 minučių. Tiekiu be jokių priedų.
Gal nieko naujo ir neparašysiu apie šią nuostabią sriubą, teišduosiu vieną mažytę paslaptį, kaip išlaikyti burokėlių raudonumą sriuboje. Dauguma siūlo sultinį šiai sriubai virti iš kiaulienos, man asmeniškai burokėlis labiau dera su jautiena.
Dažniausiai naudoju pailgus burokėlius, jie greičiau verda ir yra intensyvesnės raudonos spalvos. Toliau skaityti “Burokėlių sriuba su jautiena“
Aukštaitijos regiono šaltsriubė, mano vaikystės vasarų palydovė. Ir dabar teikiu pirmenybę jai, o ne raudoniems šaltibarščiams. Gaivi, kaip ir visos rūgščios šaltos sriubos. Gaminimui pasiruošiu
1l kefyro
2 trumpavaisius agurkus
Saujelę kapotų krapų
Pundelį svogūnų laiškų
Mažą indelį konservuotų rūgštynių (apie 150g)
4 kiaušinius
Kiaušinius verdu 8-10 min. nuo vandens užvirimo. Tuo metu puode stambiai sutarkuoju agurkus, supilu kefyrą ir rūgštynes, kapotus krapus ir svogūnus. Išvirusius kiaušinius staigiai atšaldau po krano srove, nulupu, perpjaunu per pusę. Keryfo masę pagal skonį pasūdau. Pilu į sriubos indus, dedu 2 skilteles kiaušinio, atskiroj lėkštėj kartais tiekiu virtų bulvyčių.
Patarimas – galima naudoti ir šviežias rūgštynes, jų reikės nemažo indo, tereikia jas supjaustyti ir užplikyti verdančiu vandeniu. Pilti į kefyro masę su visais skysčiais.
