Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.
Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”
