Šiška lietuvių kalboje reiškia guzą. Arba vadą, įtakingą, svarbų, aukštas pareigas einantį asmenį – „Koks šiška”, sakom tuomet 🙂 O šiška, išvertus iš slavų kalbų, tai ir mūsiškis guzas, ir kankorėžis. O kodėl kepsnį pavadinau ne lietuviškai? Ogi tam, kad būtų linksmiau! Kiek galima gedėti blogą orą, darbdavį, troleibusą ar maksimos pardavėją?
Miške rytais jau sučiulba vis daugiau paukščių, vakar malyg girdėjau tą pavasarinį (daugumos paukščių vardų nežinau…), kėkštai krapštė kelmus, ieškodami rudeninių slaptaviečių, o genys tiek kalė pušį, kad skraidė ne tik skiedros, bet ir kankorėžiai. Štai tuomet ir prisiminiau, kad neaprašiau mano mylimo kepsnio. O ir nuo fermentavimo receptų jus pailsinsiu (ir pailsėsiu pati).
Šį kepsnį kepu iš kiaulienos kumpio arba mentės. Pasikartosiu, kad kokybišką mėsą randu tik pas patikimą ūkininką, ir tik tuomet išsikepu tiek mėsos, kiek pirkau, be to ji kepant neplaukioja skysčiuose. Panašų kepsnį kartą gaminau iš stirnos kumpio, smaigsčiau lašinukus, tačiau mėsa buvo kietoka… Kai tik gausiu geros jautienos, kepsiu jaučio šišką, būtinai. O šiandien apie kiaulaitę. Toliau skaityti „Kepsnys Šiška (Kankorėžis)”
