Kepsnys Šiška (Kankorėžis)

edf

Šiška lietuvių kalboje reiškia guzą. Arba vadą, įtakingą, svarbų, aukštas pareigas einantį asmenį – “Koks šiška“, sakom tuomet :) O šiška, išvertus iš slavų kalbų, tai ir mūsiškis guzas, ir kankorėžis. O kodėl kepsnį pavadinau ne lietuviškai? Ogi tam, kad būtų linksmiau! Kiek galima gedėti blogą orą, darbdavį, troleibusą ar maksimos pardavėją?

Miške rytais jau sučiulba vis daugiau paukščių, vakar malyg girdėjau tą pavasarinį (daugumos paukščių vardų nežinau…), kėkštai krapštė kelmus, ieškodami rudeninių slaptaviečių, o genys tiek kalė pušį, kad skraidė ne tik skiedros, bet ir kankorėžiai. Štai tuomet ir prisiminiau, kad neaprašiau mano mylimo kepsnio. O ir nuo fermentavimo receptų jus pailsinsiu (ir pailsėsiu pati).

Šį kepsnį kepu iš kiaulienos kumpio arba mentės. Pasikartosiu, kad kokybišką mėsą randu tik pas patikimą ūkininką, ir tik tuomet išsikepu tiek mėsos, kiek pirkau,  be to ji kepant neplaukioja skysčiuose. Panašų kepsnį kartą gaminau iš stirnos kumpio, smaigsčiau lašinukus, tačiau mėsa buvo kietoka… Kai tik gausiu geros jautienos, kepsiu jaučio šišką, būtinai. O šiandien apie kiaulaitę. 

Visiškai nesvarbu kokio dydžio gabalas, viską skaičiuoju proporcija vienam kilogramui mėsos:

1 aš rupios druskos

1 aš malto 3 pipirų mišinio (gali būti ir vienas)

0,5 aš harisos miltelių

1 aš provanso žolelių

2 skiltelės česnako

1 vš saulėgrąžų aliejaus (tinkamo kepimui)

1 vš moliūgų sėklų aliejaus

Kepsnį dažniausiai kepu didesniam valgytojų būriui, todėl būtinai kartu kepu ir burokėlių, morkų ir truputį apvirtų bulvių.

Mėsą perplaunu po tekančiu vandeniu, nusausinu popieriniu rankšluosčiu, dedu tiesiai į kepimo popieriumi išklotą skardą ir viršų aštriu peiliu supjaustau tinkleliu. Į įpjovas suberiu druską ir truputį pamasažuoju. Mėsą palaistau saulėgrąžų aliejumi, česnakų skilteles supjaustau riekelėmis ir jas subedu į tarpus. Pabarstau prieskoniais. Viskas :)

Skardą dedu į orkaitės vidurį ir jungiu 120C temperatūrą. Joje mėsa turi pasisvečiuoti 3 valandas. Per tą laiką pasiruošiu daržoves, bulves nulupu, supjaustau stambiais gabalais ir 5-7 minutes apverdu verdančiame pasūdytame vandenyje. Burokėlius ir morkas taipogi nulupu ir supjaustau storomis riekėmis.

Po 3 kepimo valandų, skardą traukiu lauk, dedu ant medinės lentos, sudedu daržoves, užmalu druskos ir pipirų ir skardą grąžinu į orkaitę. Didinu temperatūrą iki 180C ir kepu dar apie 40 minučių.

Tiekiu didelėje lėkštėje visą gabalą, prieš nešant ant stalo dar palaistau moliūgų aliejumi, šonuose sudedu daržoves.

Lėtai kepta mėsa nėra nė karto pavedusi, ji tampa lengvai plėšoma, bet ir nebyranti pjaustant. Prie šio kepsnio tinka kuo įvairiausi pagardai – šermukšnių, spanguolių, garstyčių, krienų… Kartais duodu ir marinuotų daržovių, bet tik jei kas pareikalauja. Man patinka taisyklė, kad su karšta mėsa valgomos tik karštos daržovės.

siskaaa

edf

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s