Ir dar kartą su šilčiausiais linkėjimais Šlyninkų malūnui ir smagiąjam jo malūnininkui. Pagaliau pavyko prisijaukinti jo ruginius miltus, pradėjau nuo burokų rauginimo, raugo duonai, o tuomet jau kibau į juodąją duonelę. Mūsų namuose duona valgoma ne itin dažnai, bet ši tiesiog tirpsta. Gal dėl to, kad skonis nostalgiškas, primenantis vasaras pas draugių močiutes kaime ir tokią duoną su niekaip nesukramtomu lašinuku ir šviežiai raugtu agurku. Man pakvipo vasara… Toliau skaityti „Ruginė jogurtinė duona”